| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Janina Degutyte Artumas IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Lyric
501 Inc| baimės. Ji manyje - ir aš joje. Tokia pilnatvė ir harmonija, 502 16 | taip mylinčių rankų, ~Ir jokiam kitam pasauly ~Tu taip nemokėsi 503 16 | saulei lupas praversi, ~Ir jokioj kitoj planetoj ~Nerasi taip 504 27 | peties.. ~Stovi ji - be judesio, greta - ~Mano begalybės 505 15 | žingsniai nevystų ant kelio... ~Jums nešu savo ašarų šviesą ir 506 38 | inkvizicijas - konclagerius~Jungia~Vienas~Kraujo ir ugnies 507 3 | ledas. ~O kažin kur, po juo, girdžiu, girdžiu, ~Upokšniai 508 32 | eglynų?..~Ar nedavė duonos juodos?~Ar nedavė žalio vyno?~ ~ 509 42 | horizonte.~Tavo šaknys - nakties juodumo -~iš lėto čiulpia šaltinių~ 510 38 | ugniažolė. ~Bet aš pamiršau juoką.~ ~1969~ ~ ~*~ ~Aš meldžiuos 511 22 | ašaros pirmos, nuo pirmo juoko -~Ligi minties šešėlio paskutinio -~ 512 15 | duonai palieka. ~Prie gubos - kačpėdėlių dainą.~ ~Paukojy šermukšniai 513 50 | balzganų laukų ir miško,~virš kadagio žalių rasotų uogų,~prie 514 50 | išdžiuvusio, prie slenksčio,~kuris kadaise buvo čia, tarp vėjo~ir prarasto 515 37 | Sklidinas upių tėkmės ir tylos kaitrios. ~Nori? - atsigerk volungės 516 50 | Mocarto ir tarp Šagalo, tarp kaitros ~ir gurkšnio iš vaikystės 517 26 | vidudieniai pievom įsaulintom.~Kaklą veržia...~Pasislėpsiu už 518 19 | supasi... ~Klevai karštą kaktą, paliečia...~ ~Vis tiek 519 28 | nakties. ~Greit ant beržo kaktos - iš upės išnėręs - ~Vakaras 520 49 | ašarą ~savo dugne? ~Ką tau kalba ~pražydę rugių laukai, ~ 521 Inc| nakties tyla, kai, atrodo, kalbasi žolės su žvaigždėm, arba 522 46 | padalyti į narvelius.~Ten, kur kalbėjai su mėnuliu,~plytės autostrada 523 55 | Dabar ~noriu ~suprasti ~jų kalbėjimą. ~Palinkusių nugarų - ~kurios 524 55 | Kažkada kažkada~troškau~kalbėti už jas. ~Dabar ~noriu ~suprasti ~ 525 57 | paukščiuk?~Aš ir paskui~norėsiu kalbėtis su tavim.~Mažas bejėgi paukščiuk~( 526 49 | Nežinau, ką tu galuoji, ~ką kalbiesi su paukščiais, ~su prisiminimais... ~ 527 13 | užlieja klonį. ~Beržų šviesa į kalną kelia.~ ~Balti balti beržai 528 15 | šermukšniai dega.~ ~Kai pro tylų kalnelį eina, ~Gelsvą gubą duonai 529 26 | pasauli mano, ~Prie gubos ant kalnelio saulėtos!~ ~Pasikelsiu kelionėj 530 32 | dejavo.~ ~Tik čia - smėlio kalnely ~Kūnas tavo.~ ~Kodėl išėjai 531 26 | gubos šokiui sustoję ~Ant kalvos, ties lanka palyta. ~Atsimerk! - 532 18 | nuoskaudos visos, ~Lupų kampeliuose išraižytos...~ ~Nenusimesk, 533 31 | lino siūlas, į sunkų suėmęs kamuolį~Ir mano riksmą, ir tylą - 534 36 | dubenio ~Miško vandenį -~ ir kankinamai mėlyną dangų ~Seniai seniai,~ 535 44 | Tavo vyresnioji sesuo, ~karalius ar budelis, ~akmuo ant tavo 536 56 | kryžminiams rudenio vėjams~dalini karališkai savo žiedlapius -~savo kūną 537 45 | skambesio~žolių ir laumžirgių karalystėj,~be jokio debesio dangaus~ 538 22 | tu reikalauk - tarsi iš kario.~Nuo savo ašaros pirmos, 539 46 | negrįši.~Užmigsi betono karste~ir miegosi tūkstantį: metų.~ 540 42 | žodžiais. Kodėl pasivaideni~Tu kartais beprotišku sodu?~ ~Pro rūką, 541 56 | praplėšus debesį, ~nuplėksta kartkartėm ~kaip gaisro ugnis. ~Stalą, 542 48 | Ajerai.~Dar šiltas dulkių~kartumas.~Senas senas senas~kelias 543 56 | rankų~sunkią balto sidabro karūną~ant nuleistos galuos...~ ~ 544 19 | obuoliu supasi... ~Klevai karštą kaktą, paliečia...~ ~Vis 545 47 | soste -~tulpe raudona -~mūsų karštligės atspindy -~mūsų kraujo balse -~ 546 32 | šaltos ir skaudžios. ~Rankos karštos ir tuščios ilgą vakarę.~ ~ 547 55 | pasakytų.~ F. Moriakas~ ~Kasa bulves.~Palaimintas žemės 548 50 | vaikystės upeliūkščio... ~- Kur kasdienybė? Niekad jos nebuvo. ~Ji 549 3 | grūdas gimti nusileidau.~ ~Kaskadom saulės tu mane užtvindei. ~ 550 4 | tvorų ~Tupi saulėj sniego kąsneliukai, ~Paskutiniai iš pusnių 551 8 | eglaitę - ~Šviesūs šviesūs kasnykėliai šakose! ~Kur, o kur panorai 552 38 | prakeiktus - už tiesius.~Katakombas - inkvizicijas - konclagerius~ 553 49 | prisiminimais... ~Klausiu, savęs, katras labiau ~mes vienas kitą 554 31 | lygumoj -~ ant žmonių ir eglių kaulų - ~ nusileido dangus.~ ~ 555 4 | sruogeles žaliąsias te pietys kedens. ~Man akyse - beržiukas, 556 49 | šiurkšti žievė,~lapai tolydžio keičia savo spalvą:~nuo žalsvumo 557 49 | Istorija eina pro tave, ~keisdama vėliavas ir vardus, ~tik 558 63 | raisto, ~gyvena augalas keistas - ~žaliom vėduoklėm lapoja.~ ~ 559 9 | ALKSNIO UGNELĖ~ ~Aušrai keliant - padegė šakelę - ~Ir išsklaidė 560 6 | žemė man visa.~ ~...Rodosi, keliaujanti, basa, ~Žemėje bekraštėj 561 53 | Tenuplauna mūsų kojas,~kad ilgo, kelionę pakeltų.~Šventas laukų birželi,~ 562 26 | kalnelio saulėtos!~ ~Pasikelsiu kelionėj suklupus. ~Ir nebus žingsnio 563 57 | galingas!) -~palaiminęs mane~kelionės pabaigoj,-~tebūnie šviesi 564 40 | užmirštas tamsiai auksinis kepalas,~ ~padėtas užmirštų šiurkščių 565 33 | sterbles akmenis~ būsimų pirkių kertėms? ~O gal jūs ateinat pasibelsti~ 566 7 | gintarėliais pasirišę. ~Saulė miško keterom naktin pasuko. ~Ar atgal 567 56 | Purpuru atsivėrusi -~keturiems kryžminiams rudenio vėjams~ 568 40 | švelnių rankų~tarp užmirštų keturių sienų -~rugsėju pražydusiam 569 9 | mėlynas, stiklinis, ~Šoka lapų kibirkštys auksinės. ~Vėjas užpūtė 570 55 | Veidrodinis vasaros vakaras.~Kiekvienam lape matai savo veidą.~Pasiklysta 571 55 | RUDENS PEIZAŽAS~ ~ Kiekvienas iš mūsų atėjo tam, ~ kad 572 6 | spindinčios šviesos~Uždegė ant kiekvienos žolės.~ ~Pieva šilkine basa 573 8 | berželį tokį, ~Krykščiantį kiekvienu lapeliu. ~O berželi, kas 574 4 | drobelėm, kol apdengs ~Viso kiemo takelius ir pėdas, ~Saulės 575 54 | apyblandas iš krištolo ąsočių? Kietas~likimas po kojom... Bet 576 65 | miegoti ~viržių rausvais kilimais.~Iš kur tiek šviesių spalvų ~ 577 15 | Paukojy vasara bėga...~ ~Kirdeikiai, 1961.VII.28~ ~ ~ 578 16 | lupas praversi, ~Ir jokioj kitoj planetoj ~Nerasi taip mylinčių 579 19 | priartėja... ~Kieno čia šešėliai klajoja?..~ ~Galulaukėj šūkauja 580 Inc| ligi pat debesų užvaldžiusi klausą nakties tyla, kai, atrodo, 581 49 | paukščiais, ~su prisiminimais... ~Klausiu, savęs, katras labiau ~mes 582 56 | stygas tyliai liečia?~Kas klausosi mūsų giesmės nebylės?~ ~ 583 11 | galvą į vėją pakelsi. ~Ir klausysies pro mėnesieną ~Žemės dainuojančio 584 34 | Grįžtantys gandrai linksmai klegėjo.~ ~O ant lauko jovaras žydėjo... ~ 585 48 | svaiginantį~kvapą, vienišo gandro~kleketavimą.~Kelias namo. Ajerai.~Dar 586 66 | saulele, tekėk.~Jau mano klevas pabudo. ~Jau krykščia kregždės 587 49 | TĖVIŠKĖS KLEVELI~ ~Stovi čia visą šimtmetį.~ 588 9 | Šildo drebulę ir mažąjį klevuką.~ ~Spalio šaltis - mėlynas, 589 42 | Viskas tavimi~Užnuodyta: kliedėjimas, kraujas, oda,-~Viskas tampa 590 13 | raudoni. ~Beržų šviesa užlieja klonį. ~Beržų šviesa į kalną kelia.~ ~ 591 34 | Pašaknėlėj - motinos klūpėjo...~ ~Ant šakų - šalti skambėjo 592 3 | girdžiu, ~Upokšniai požeminiai klykaudami vedas ~Pavasarį putotu takučiu.~ ~ 593 28 | atsistos gubosna. ~Upėj klyks putinai raudonais aidais. ~ 594 53 | spindėjimų.~Tenuplauna mūsų kojas,~kad ilgo, kelionę pakeltų.~ 595 18 | vardu ir šaukia be vardo. ~Kojos pavargusios. ~Rankos pavargusios. ~ 596 26 | žemės kvapo ilgėtųs... ~Koks šviesus tu, pasauli mano, ~ 597 38 | Katakombas - inkvizicijas - konclagerius~Jungia~Vienas~Kraujo ir 598 32 | plaukus? ~Kas man geltono korio atlauš?~ ~Rytą pievos šaltos 599 4 | švytinčio vandens ~Į lataką, į korytą sniegą, ~Krištolo drobelėm, 600 10 | žalia, ~Sauks išklydusį kovą namo -~ ~1959.X.20~ ~ ~*~ ~ 601 49 | ar pamatyti kitą žemės krantą? ~Kam praskleidei~tą nepasiekiamą 602 7 | mėlynę varpelį, ~Baltąjį kraujažolės žvaigždyną...~ ~Dar pridėsiu 603 41 | Ten, kur dangus paliečia ~kraujažolių pievą,~ geltonam tamsėjančiam 604 58 | indą pripildo. ~Ir tavo krauju ir žodžiu jau tapęs ~liepžiedžių 605 13 | vidudienį - vasarą - ~Vėjas, kraupus ir šaltas...~ ~Laikyk tu 606 7 | Debesų alyvinių kraščiukai ~Dega, gintarėliais pasirišę. ~ 607 6 | Pieva sklidina rasos -~Per kraštus lyg ims ir pasilies.~Kažin 608 51 | ištroškęs~kaip ąžuolas, kaip kregždė, kaip aš.~Nušvitai -~taip 609 66 | klevas pabudo. ~Jau krykščia kregždės po langu. ~Jau putinas baltas 610 54 | sidabrinį žuvies ženklą,~kriauklės apvalų stebuklą~su perlo 611 67 | bitelei pilkai, aukštai kriaušei, ~nenuoramoms ežių vaikams.~ ~ 612 23 | dešimta - brolį paguldė.~Kur krito galvelė - rožė žydėjo,~Kur 613 54 | įsiklausydama į savo gelmę,~iškeli krištoliniam žolinam delne~sidabrinį 614 30 | jau pamiršo...~Ir kvepia krosny duona... Tik tavęs nėra...~ 615 59 | Taip kvepia žemuogių krūmas,~bet ašarą išdidumas~ūmai 616 6 | pasilies.~Kažin kas čia po kruopelę spindinčios šviesos~Uždegė 617 32 | apieškojau visą girią -~Krūpčiojo papartynai ir eglės dejavo.~ ~ 618 37 | narsi raudonsparnė volungė~Krūtinėj dar neužmiega~(ji bijo nebūt, 619 66 | mano klevas pabudo. ~Jau krykščia kregždės po langu. ~Jau 620 8 | Pirmąkart matau berželį tokį, ~Krykščiantį kiekvienu lapeliu. ~O berželi, 621 36 | Sakų baltam voratinkly ~Krykštauja~Mažytė raudona sniegena - ~ 622 13 | šaukiantį vaiką?~ ~Laiko ji kryžius juodus, ~Mano pelenus baltus...~ 623 56 | Purpuru atsivėrusi -~keturiems kryžminiams rudenio vėjams~dalini karališkai 624 43 | duonos, ~duotą valandą kaip kūdikį ~savo kūnu pridengus -~ 625 23 | AUKŠTO KALNO~ ~Devynios kulkos pro šalį lėkė,~O ši dešimta - 626 32 | Tik čia - smėlio kalnely ~Kūnas tavo.~ ~Kodėl išėjai taip 627 42 | jų kvapniam ir sultingam kūne.~ ~Po dangaus juodu kevalu ~ 628 56 | glūdi aksominiam~bitės kūnely.~Jos varpas - tavo širdis, ~ 629 Inc| gyva gamtos akimirka, iš kūno ir kraujo. Didžiausioj girioj, 630 43 | valandą kaip kūdikį ~savo kūnu pridengus -~ amžinybei...~ ~ 631 47 | kad nesuriktum iš skausmo?~Kuo pagirdyti,~kad neužgestum 632 31 | lino siūlas - o balsvas kuodelio rūkas! -~Ir sesių nuotakų 633 56 | Jos varpas - tavo širdis, ~kuri vis tvinksi ir tvinksi, ~ 634 55 | šviesos iš senų šaltinių, ~kurie jau išdžiūvo.~ ~ ~*~ ~Veidrodinis 635 41 | ties tavim ~laikas.~ Tas, kurio neužteks.~ Ir pamiršai, 636 50 | išdžiuvusio, prie slenksčio,~kuris kadaise buvo čia, tarp vėjo~ 637 29 | ilgesiu~Lyg pirmu riksmu,~Su kuriuo žmogus į pasaulį ateina,~ 638 14 | praeisiu, paklausysiu ~Jų kuzdėjimų, šauksmų. ~Kiekviena akis 639 19 | Kur žydi~Ramybe ir jaukumu kvapios bulvės melsvai...~ ~Ne rūkas - 640 42 | skamba tamsios sėklos~jų kvapniam ir sultingam kūne.~ ~Po 641 15 | Priimkit mane, ~Savo vėjo kvapu man palieskite veidą... ~ 642 18 | sniegas, ~Mėlyni dunkso namų kvartalai,~Mėlyni šoka žmonių šešėliai...~ ~ 643 41 | rudenio laukas,~kai žemės kvėpavimas pavirsta ledu,~o apyaušrio 644 43 | šilumą, ~į širmo debesio~ kvepėjimą... Atėjome ~čia taip trumpam -~ 645 54 | laimė lelija liepų~svaigus kvepėjimas -~viskas telpa į tavo trumpą 646 41 | šūvis.~ Ir pamiršai, kad kvepės ~žolynai - paskui, virš 647 47 | tūkstantmečio~tavo šaknys kvėpuoja po~mano kojom?~Ko geidei 648 41 | visas žaizdas.~ Kol kas - kvėpuoji.~ Kol kas - medžiu pasvyra 649 32 | Jokios brydės! Kaip siena - kviečiai aukšti.~Aš apieškojau visą 650 51 | visų baramas laukų vijokli,~kvietį apsivijęs,~saulės ir lietaus 651 47 | TRYS ŽEMĖS ŽENKLAI~ ~l. ASIŪKLIS~ ~Pasakyk, iš 652 14 | virpėjimas šį rytą ~Prie širdies labai arti.~ ~Aš praeisiu, paklausysiu ~ 653 49 | Klausiu, savęs, katras labiau ~mes vienas kitą pažįstam...~ ~ 654 59 | EGLĖS LAIDOJIMAS~ ~Anapus anapus... Bet šaukia~ 655 49 | negyvais skaitmenimis.~Matuoti laiką~pagal rugių žydėjimą~ir 656 42 | ramybe ir nerimu ~širdį laikai išlukštentą ~kaip tamsią 657 20 | gėlos kaip iš miego,~ saulės laikrodžiams mušant vidudienį. ~Ir miestas, 658 61 | Sukasi saulė skliauto laikrodžiu.~ ~Lekia valandos, lekia 659 54 | LIETUVA~ ~Lietus laukimas laimė lelija liepų~svaigus kvepėjimas -~ 660 16 | niekur kitur - ~Tu būsi pats laimingiausias, ~Tik čia, tik ant žemės 661 27 | Vakaras nuo eglių nusileis ~Laiptais, aksominiais ir tyliais... ~ 662 47 | aušra - pluke...~Laukinė ir laisva, nepažįstanti ~rankų - jų 663 3 | Tu atėjai - ir tūkstančiu laiškelių ~Kaip žemė aš iškart sužaliavau. ~ 664 31 | siūlas.~Žiemos naktis pro langą žiūrėjo sidabro diemedžiu.~ 665 52 | rudeniu, ~dangaus tamsėįančiam lange. ~Tik paukščiai nepasiklysta - ~ 666 42 | mūsų gatvių tinklas... ~Jei lango šerkšne - ~eglių, elnių 667 7 | LANKOJE~ ~Skinsiu linksmą, šviečiantį 668 49 | švelnumo tavo šiurkšti žievė,~lapai tolydžio keičia savo spalvą:~ 669 19 | klevai~Skamba savo šakom ir lapais. Kur žydi~Ramybe ir jaukumu 670 55 | vasaros vakaras.~Kiekvienam lape matai savo veidą.~Pasiklysta 671 8 | Krykščiantį kiekvienu lapeliu. ~O berželi, kas tave išmokė - ~ 672 3 | žaliuoja, ~Pirmuos lipniuos lapeliuos pirštai braido...~ ~Šaligatviuose 673 29 | lapkričio medis~Nusimesiu visus lapus:~Neapykantą ir džiaugsmą,~ 674 4 | gijos švytinčio vandens ~Į lataką, į korytą sniegą, ~Krištolo 675 49 | tau kalba ~pražydę rugių laukai, ~lietaus ošimas auštant? ~ 676 67 | strazdui, ~banguojantiems rugių laukams, ~bitelei pilkai, aukštai 677 16 | pirmas. ~Tūkstančius kartų laukiamas -~ kaip vyšnių baltas žydėjimas. ~ 678 22 | naktis, ~Sulaikius lūpose laukinį skausmo gūsį, ~Tave regiu, 679 38 | Vienas~Kraujo ir ugnies laukinis tiltas...~...Aukštas kalnas 680 26 | Sniegas ir debesys laukuose~Išbarstyti po saują?~Akis 681 63 | laužai, kol išaušta, ~kai laumė lelijom prausias~ir šnabžda 682 45 | tiek skambesio~žolių ir laumžirgių karalystėj,~be jokio debesio 683 52 | eisi į šviesą.:~į ugnį, į laužą, į širdį.~ ~1978~ ~ ~ 684 63 | šviesiausiai, ~kai dega laužai, kol išaušta, ~kai laumė 685 54 | mumyse~šimtus metų - nuo anų laužų.~Pulsuoja šaltinis,~kai 686 10 | nebyliai slenka, ~Apkabina lazdynus ir lanką. ~Ant akiračių 687 17 | Lyg didžiulį žemės kraujo lašą -~Saulę nuogos gluosnių 688 3 | švysčioja - lyg peiliais - ledas. ~O kažin kur, po juo, girdžiu, 689 4 | pusnių šiaurių.~ ~Nuo stogų lediniais pirštais bėga ~Skaidrios 690 3 | vėjas apvynioja ~Šilku man lediniu rankas ir veidą. ...~Vis 691 37 | sidabro tiltais?~ ~Už ledo upių geltonos pievos, ~ 692 26 | virtine... ~Bėgu, bėgu!~Lūžta ledokšniai, dūžta tilteliai ~Žalsvo 693 41 | žemės kvėpavimas pavirsta ledu,~o apyaušrio valanda begalinė~ 694 67 | Saulele, dar neik namo!~Dar leisk mums linksmai pažaist!~Dar 695 15 | gatves, palikau aš namus, - ~Leiskit man jūsų žodžių šventų paklausyti...~ ~ 696 23 | Devynios kulkos pro šalį lėkė,~O ši dešimta - brolį paguldė.~ 697 56 | tvinksi ir tvinksi, ~lyg lėktų į prarają.~ ~ ~*~ ~Ateiname 698 54 | Lietus laukimas laimė lelija liepų~svaigus kvepėjimas -~ 699 63 | kol išaušta, ~kai laumė lelijom prausias~ir šnabžda tyliai 700 42 | šerkšne - ~eglių, elnių ir lelijų linijos... ~Jei tavo lūpose - ~ 701 2 | kvapia šviesa ištryškęs rytas lemia~Gyvent, mylėt.~Ir aš lašu 702 56 | ūkiančią, pūgą,~priėmus iš lemties rankų~sunkią balto sidabro 703 55 | Basų kojų - ~kurios eina lengvai ~per pragarą ir per dangų. ~ 704 8 | O kodėl staiga toks lengvas kelias? ~O kodėl tiek surandu?..~ ~ 705 56 | rankos mus kaip stygas tyliai liečia?~Kas klausosi mūsų giesmės 706 56 | vieškeliai eina, o vakaras lieka... ~Akivarai tamsūs gilės 707 9 | gulbės pūką. ~Alksnio liepsnos plakasi miškely ~Šildo drebulę 708 53 | švaria ugnim.~Prasiskleisk lietum -~rože sidabro~ant lauko, 709 54 | LIETUVA~ ~Lietus laukimas laimė 710 55 | kraują. ~Tų akių -~pripiltų lietuviško dangaus ~ir šviesos iš senų 711 54 | krištolo ąsočių? Kietas~likimas po kojom... Bet lietūs~pražydo - 712 40 | lauką... ~Kažkas juk turi likti.~ Prie smilgų ir eglių. ~ 713 31 | mėlynas laukas -~ pražydo linai. ~Toj plačioj lygumoj -~ 714 68 | Iš upių pailsusių lėto lingavimo.~Iš lapkričio vakaro - staigaus, 715 27 | Kaip delnas -~ lūžtančiom linijom išrašytas. ~Toks pat vienintelis,~ 716 42 | eglių, elnių ir lelijų linijos... ~Jei tavo lūpose - ~paukščio 717 7 | LANKOJE~ ~Skinsiu linksmą, šviečiantį vėdryną, ~Skinsiu 718 56 | krante gieda paukštis - ~linksmas ir liūdnas.~ ~Dar tebesapnuoju 719 27 | Ir vėtrų įdrėskimą... ~Ir linksmo strazdo švilpiantį motyvą...~ ~ 720 3 | topolis žaliuoja, ~Pirmuos lipniuos lapeliuos pirštai braido...~ ~ 721 47 | ritmu, nuolanki pavasario ~liūčiai, išdidi nesuteptu baltumu -~ 722 7 | šviečiantį vėdryną, ~Skinsiu liūdną, mėlynę varpelį, ~Baltąjį 723 56 | paukštis - ~linksmas ir liūdnas.~ ~Dar tebesapnuoju baltą ~ 724 22 | tą balandžio žydrastiklę liūtį.~ ~Laikyk mane, laikyk mane 725 36 | Nuūžus vėtrai, pratrukusiai liūtim ir smėliu. ~Liko tik pienės 726 25 | Pro griežlės suplėšytą lizdą, ~Pro rugių sugulusį baltą 727 25 | verkia ilgai savo suplėšyto lizdo~O rugiai gula ir gula baltu 728 32 | Aš apieškojau visą namą -~Lova paklota ir skobniai tušti.~ 729 54 | lyg žvaigždę palietus~lupom sausom... Kaip susemti pralietas~ 730 26 | virtine... ~Bėgu, bėgu!~Lūžta ledokšniai, dūžta tilteliai ~ 731 27 | lapas - ~Kaip delnas -~ lūžtančiom linijom išrašytas. ~Toks 732 38 | mėlynumo~ plūsta rugių šviesa,~ lygi ir minkšta,~Kaip nuolankumas 733 61 | ašara tavo veidely. ~Spindi lygūs ežero veidrodžiai. ~Sukasi 734 1 | man kelią ~kaip sidabro lyną ~į begalybę.~ ~1983. VII. 735 24 | MALDA ŽEMEI~ ~Žeme Žemynėle, atliūliuok ~ 736 67 | Briedžiukai šaukiasi mamos ~ir volungėliai virkauja 737 49 | nepaklausiau, ~ar tau lengva su manim... ~Istorija eina pro tave, ~ 738 4 | Kai prieblanda srovent manin bandys,~Aš visada diegelį 739 Inc| vienišumo, nei baimės. Ji manyje - ir aš joje. Tokia pilnatvė 740 64 | prasiskleidė šviesi.~Aušrele, margus žiedlapius sušildyk.~ ~Aušra, 741 31 | parėjusi pasakysiu?.. ~Ir žydi marškiniai, ir žydi raudonom tulpėm. ~ 742 31 | kraujo, ~Tik mano rankos šitų marškinių neišvelėja...~ ~Ir ką aš 743 55 | vakaras.~Kiekvienam lape matai savo veidą.~Pasiklysta pempiukas~ 744 49 | su negyvais skaitmenimis.~Matuoti laiką~pagal rugių žydėjimą~ 745 26 | grojant, ~Gubų šokį ražienoj matytum.~ ~Ilgą vakarą šoks rugio 746 13 | delno, - ~Ar daug beliko, ar mažai - - ~Nematomi šaltiniai 747 9 | miškely ~Šildo drebulę ir mažąjį klevuką.~ ~Spalio šaltis - 748 7 | mėtą. ~Kam paduoti šitą mažę puokštę, ~Kad manęs pamiršti 749 63 | ir šnabžda tyliai į ausį ~mažiems, dideliems - visiems:~"Atsigerk 750 62 | violetiniai čiobreliai - ~mažutėliai - vos nuo žemės kyla. ~Ir 751 62 | pasilenkia.~ ~Nes čiobrelis mažas mažutėlis - ~ligi saulės pasistiept 752 39 | Nudardėjo vieškeliais mediniai vežimai - ~Lyg birželio 753 27 | alsavimu rugių bangos. ~O medūnių kvepianti migla, ~O rasoj 754 19 | ir jaukumu kvapios bulvės melsvai...~ ~Ne rūkas - tai gervės 755 16 | violeto šešėlis, ~Kur tilto melsvi turėklai ~Tarsi pakilę skristi, ~ 756 7 | vėdryną, ~Skinsiu liūdną, mėlynę varpelį, ~Baltąjį kraujažolės 757 27 | kraujo gaida imu. ~Lūpose - mėlynų pelenų aitrumas...~ ~1964~ ~ ~*~ ~ 758 38 | Tarp dangaus ir ežero mėlynumo~ plūsta rugių šviesa,~ lygi 759 11 | pakelsi. ~Ir klausysies pro mėnesieną ~Žemės dainuojančio balso.~ ~ 760 2 | lašai?~Gal veltui sidabrinių mėnesienų~Tu ko prašei?~Gal iš pavasarinės 761 19 | Galulaukėj šūkauja briedžiai... ~Mėnulis obuoliu supasi... ~Klevai 762 46 | narvelius.~Ten, kur kalbėjai su mėnuliu,~plytės autostrada ar aerodromas.~ 763 7 | Dar pridėsiu tylią, vėsią mėtą. ~Kam paduoti šitą mažę 764 20 | Pabudau iš gėlos kaip iš miego,~ saulės laikrodžiams mušant 765 46 | Užmigsi betono karste~ir miegosi tūkstantį: metų.~Ten, kur 766 65 | VIRŽIAI~ ~Saulelė eina miegoti ~viržių rausvais kilimais.~ 767 20 | laikrodžiams mušant vidudienį. ~Ir miestas, nematomas niekam,~ pasitiko - 768 28 | pasiklosma ~Ir apsiklosma miglom kaip šilkais.~ ~Ir kai juodai 769 56 | mūsų giesmės nebylės?~ ~Per miglų ir vieversių supamą lauką, ~ 770 21 | didžiulė, tyli, įtempta minia -~ ~ Eina palinkusios Neringos 771 38 | plūsta rugių šviesa,~ lygi ir minkšta,~Kaip nuolankumas ar pasiaukojimas. ~ 772 22 | nuo pirmo juoko -~Ligi minties šešėlio paskutinio -~ Tavo.~ ~ 773 29 | džiaugsmą,~Sielvartą ir miražą,~Baimę ir valią, -~Ir nuogu 774 20 | gotiškos bonios,~ drebulių mirguliuojančios arkos ~Kiekvieną rūpesčio 775 36 | saulė, ~Kad norėčiau~ bijoti mirties.~ ~1965~ ~ ~*~ ~Neužpūsk 776 57 | tamsos~ir palaiminai...~...Mirtis tik tąsa,~tik didelis juodas 777 9 | Alksnio liepsnos plakasi miškely ~Šildo drebulę ir mažąjį 778 22 | Aš - eglė tavo tylinčių miškų. ~Aš - gyvas lašas tavo 779 50 | nuolankumo ir tamsos, ~tarp Mocarto ir tarp Šagalo, tarp kaitros ~ 780 55 | kad ką nors pasakytų.~ F. Moriakas~ ~Kasa bulves.~Palaimintas 781 31 | neišvelėja...~ ~Ir ką aš motinai parėjusi pasakysiu?.. ~Ir 782 45 | delno~valanda, be negirdimo~motinų verksmo~naktis - Laiko~dugne - 783 57 | gyvenimą.~Mūsų paslaptį.~Ar mudu kada susitiksim,~mažas paukščiuk?~ 784 16 | pasnigtom vaikšto, ~Sienos murinės žalsvos ~Po sniego baltom 785 Inc| žvaigždėm, arba paukščių muzika. ~Janina DEGUTYTĖ, 1980 ~ ~ 786 20 | miego,~ saulės laikrodžiams mušant vidudienį. ~Ir miestas, 787 68 | nenumaldomo.~ ~Briedžiukę mylėk... Aš jo ašaroj būsiu... ~ 788 2 | ištryškęs rytas lemia~Gyvent, mylėt.~Ir aš lašu norėčiau pult 789 56 | paukštį nušaunam. ~Ateiname mylėti vienas kitą~ bet praeinam 790 16 | kitoj planetoj ~Nerasi taip mylinčių rankų, ~Ir jokiam kitam 791 39 | šuliniai ir diemedžiai. ~Užgeso naktigonių ugnys.~ ~Ant upės kranto ~ 792 20 | žemuoginės. ~Ir girios naktovidy -~ akivarų veidrodžiuos - ~ 793 24 | saugosiu - tyli - ~Girių ir naktų žalioj gelmėj... ...~Ir 794 32 | 1~ ~Aš apieškojau visą namą -~Lova paklota ir skobniai 795 25 | svaigiai pakvimpa vasara ir namais, - ~ Bėkit, bareliai.~ ~ 796 37 | pavėsį...~Ir baikšti, ir narsi raudonsparnė volungė~Krūtinėj 797 46 | stačiakampiai,~padalyti į narvelius.~Ten, kur kalbėjai su mėnuliu,~ 798 16 | žydėjimas. ~Atskleistas naujas lapas -~ baltas, iš pirmo 799 29 | medis~Nusimesiu visus lapus:~Neapykantą ir džiaugsmą,~Sielvartą 800 8 | kraują aš paslėpsiu…~Niekas neateina antrą kartą.~ ~Ir neįsileista - 801 19 | Niekas manęs nuo žemės tos ~ Neatskirs.~ ~1963~ ~ ~ 802 67 | neik namo! ~Juk mes dar nebaigėm žaidimo. ~Girdi? - Briedžiukai 803 59 | palaidotos lauko eglės...~Esi nebe čia - jau iš tolo~regi ir 804 28 | vasaros uogų ~Rieškutės jau nebeišlaikys, - ~Naktis, palinkus ant 805 37 | ji bijo nebūt, bet mirti nebijo). -~Gerk, - paskutinį gurkšnį 806 26 | Pasikelsiu kelionėj suklupus. ~Ir nebus žingsnio paskutinio. - ~... 807 37 | Krūtinėj dar neužmiega~(ji bijo nebūt, bet mirti nebijo). -~Gerk, - 808 42 | nakties ~Virš likimo ir virš nebūties ~Baltos obelys vėl pražydės...~ ~ 809 50 | Kur kasdienybė? Niekad jos nebuvo. ~Ji išgaluota skurdžių 810 56 | Kas klausosi mūsų giesmės nebylės?~ ~Per miglų ir vieversių 811 10 | EGLELĖ GROJA~ ~Baltas rūkas nebyliai slenka, ~Apkabina lazdynus 812 42 | paukščio balsas~ir žuvies nebylumas...~ Kokiu debesiu - kokia 813 55 | nedrąsą,~neužsimiršima,~nebylystę - - -~Veidrodinį vasaros 814 55 | regi~visur savo nerimastį,~nedrąsą,~neužsimiršima,~nebylystę - - -~ 815 8 | išeiti, ~Takeliu išbėgus nedrąsi?..~ ~Sužibėjo saulėje pušelės - ~ 816 36 | bebaimei tylai ir šviesai… ~Nedrąsiai dainuoja gatvė, šerkšnu 817 7 | puokštę, ~Kad manęs pamiršti negalėtų?~ ~...Aš pamesiu vidury 818 62 | ligi saulės pasistiept negali. ~Tik jo kvapas kyla į padangę - ~ 819 45 | sustingusi ant delno~valanda, be negirdimo~motinų verksmo~naktis - 820 44 | Paimu į delnus žuvį - ~negirdžiu tavo balso, ~paukšti, geriu 821 46 | piene,~daugiau niekada čia negrįši.~Užmigsi betono karste~ir 822 49 | juodai~baltą ciferblatą~su negyvais skaitmenimis.~Matuoti laiką~ 823 15 | džiaugsmu ~Žalios arkos dainuoja neįspėtą motyvą.~ ~Ošia ošia viršūnės... 824 53 | reikia išlaukti šimtmetį -~tu neišeik.~ ~Raudona ir vėsi, ~džiugindama 825 53 | kad neišsektų upės,~kad neišmirtų medžiai,~kad griežlė nenutiltų~ 826 31 | O kaip man išplauti tą neišplaunamą žlugtą, ~Jei šiaurės vėjas 827 15 | jos pėdos - ~Kaip širdies neišsakomi žodžiai. ~Tik uždegus šermukšnį 828 53 | palaimink mūsų rankas -~kad neišsektų upės,~kad neišmirtų medžiai,~ 829 7 | skaidru - ~Rodosi, širdis neišturės...~ ~I959.V.26~ ~ ~ 830 31 | mano rankos šitų marškinių neišvelėja...~ ~Ir ką aš motinai parėjusi 831 Inc| lauke - niekada gamtoje nejaučiu nei vienišumo, nei baimės. 832 57 | pražydusios liepos.~Savo nekaltu prisilietimu~pažadinai mane 833 16 | sniego… ~Ką jame įrašysi~ nekantriai~ skubia ranka? ~Kad čia,~ 834 26 | atspėjus iš nakties akių,~Nieko neklausiu...~ ~Vejasi valandos vėtrų 835 20 | vidudienį. ~Ir miestas, nematomas niekam,~ pasitiko - lyg 836 13 | daug beliko, ar mažai - - ~Nematomi šaltiniai alma - ~Balti 837 27 | Pražūtis?~ Kas čia? - Nemirtingumas? ~Pulsas virpa delne...~ 838 16 | jokiam kitam pasauly ~Tu taip nemokėsi laukti... ~Tik čia ir niekur 839 5 | miegi, ar miegi? ~Nepakėlė, nenugėlė ~Vandenėliai šaltį?~ ~Kur 840 17 | dieną plakė juodus gluosnius~Nenumaldoma balta ranka.~Tik pavakarėn 841 67 | pilkai, aukštai kriaušei, ~nenuoramoms ežių vaikams.~ ~Saulele, 842 18 | kampeliuose išraižytos...~ ~Nenusimesk, šviesų slenkstį peržengęs, ~ 843 53 | neišmirtų medžiai,~kad griežlė nenutiltų~šviesų vakarą~avižų lauke.~ ~ 844 3 | Tu - nesibaigianti daina,~Nepakartojama ir nesudrumsčiama.~Pasiklausysiu 845 27 | pat vienintelis,~ toks pat nepakartojamas. ~Gyvas ir šiltas. ~Paliesk,~ 846 5 | pilkūnėli,~Ar miegi, ar miegi? ~Nepakėlė, nenugėlė ~Vandenėliai šaltį?~ ~ 847 49 | visą šimtmetį, ~o aš ir nepaklausiau, ~ar tau lengva su manim... ~ 848 19 | tai žemė alsuoja. ~Aš nepamiršiu nieko...~ ~Pasklidęs toli 849 49 | krantą? ~Kam praskleidei~tą nepasiekiamą purpuro žiedą ~viršūnėj ~ 850 52 | tamsėįančiam lange. ~Tik paukščiai nepasiklysta - ~jie žino, kur jų kelias. ~ 851 47 | pluke...~Laukinė ir laisva, nepažįstanti ~rankų - jų glamonės ir 852 56 | bet pasaulis mumyse~ po neperregimu kevalu.~ ~ ~*~ ~Purpuru 853 51 | geležis,~žinok,-~be tavęs~nepilna būtų žemė.~ ~1975~ ~ ~ 854 47 | pagirdyti,~kad neužgestum nepragyvenusi~tau skirto laiko?~ ~ ~ 855 47 | pluke, kaip mums tavęs ~neprarasti?~ ~3. TULPĖ~ ~Šventiškai 856 61 | būsi,~niekur o niekur tu nepražūsi.~ ~Nes kaipgi vakaras be 857 49 | Viešpatie, kokia tu~išdykusi ir neprotinga,~o nori, kad~aš tau paklusčiau".~ ~ 858 37 | niekad.~Gerk, - trūkčiojantį, neramų liepų žalsvą pavėsį...~Ir 859 16 | Ir jokioj kitoj planetoj ~Nerasi taip mylinčių rankų, ~Ir 860 55 | vasaros vakarą~regi savo~neregystę,~savo žolišką troškulį~būti.~ ~ ~ 861 51 | kaip aš.~Nušvitai -~taip nereikalingai! -~rožiniu vainiklapiu~trumpos 862 55 | brydę - regi~visur savo nerimastį,~nedrąsą,~neužsimiršima,~ 863 53 | šalavijai.~Tu pasilik.~Mūsų nerimo valandą,~kai reikia būti 864 42 | laiko saulę. ~Po ramybe ir nerimu ~širdį laikai išlukštentą ~ 865 3 | takučiu.~ ~Ir pažinau:~Tu - nesibaigianti daina,~Nepakartojama ir 866 3 | daina,~Nepakartojama ir nesudrumsčiama.~Pasiklausysiu valandėlę~ 867 47 | Kaip tave paliest,~kad nesuriktum iš skausmo?~Kuo pagirdyti,~ 868 47 | pavasario ~liūčiai, išdidi nesuteptu baltumu -~pluke, kaip mums 869 26 | godžiai geriu~Saulę.~ ~Nesutramdytam upės potvyniui~Šypsausi...~ 870 62 | kvapas kyla į padangę - ~net apsvaigsta žalvarniui galvelė.~ ~ 871 50 | šokio, ~tarp išsipildymo ir netekties, ~tarp visados ir niekados - ~ 872 46 | autostrada ar aerodromas.~Gal netikėtai nubusi~balkone arba sąvartyne~ 873 44 | eini į šviesą. ~(Niekada neturėsiu jėgų ~išduoti tavęs.)~ ~ 874 7 | Ir tai kas, kad nieko neturiu. ~Saulė ryt ir į mane pasižiūrės. ~ 875 8 | Ir žaibų naktis čia neužbartų - - ~O šią valandą į kraują 876 40 | sausių speige -~ kad židinys neužgestų... ~Kad būtų kas pasitinka 877 47 | skausmo?~Kuo pagirdyti,~kad neužgestum nepragyvenusi~tau skirto 878 37 | raudonsparnė volungė~Krūtinėj dar neužmiega~(ji bijo nebūt, bet mirti 879 55 | savo nerimastį,~nedrąsą,~neužsimiršima,~nebylystę - - -~Veidrodinį 880 23 | ateisiu, ~O šį dešimtą - neužtekėsiu.~ ~ ~ 881 41 | tavim ~laikas.~ Tas, kurio neužteks.~ Ir pamiršai, kad ~tykoja 882 15 | Kad vidudienį žingsniai nevystų ant kelio... ~Jums nešu 883 48 | Vakaras ateina iš pelkių,~nešdamas aitrų svaiginantį~kvapą, 884 49 | tamsi ir tyli. ~Kokią naktį neši savo šakose? ~Kokią ašarą ~ 885 3 | apsvaigusią - kur nori vesk ar nešk. ~Kažkas visas gėles išdraikė 886 43 | BALSAS~ ~Jau švinta medžiai~ nežemiška žaluma... ~Žema, po šiaurės 887 49 | ta pati po mūsų kojom... ~Nežinau, ką tu galuoji, ~ką kalbiesi 888 49 | kaip žolė ar plaštakė.~Nežiūrint į juodai~baltą ciferblatą~ 889 50 | netekties, ~tarp visados ir niekados - ~rugiagėlių bedugnis mėlynumas.~ ~ 890 20 | Ir miestas, nematomas niekam,~ pasitiko - lyg praregėjimas. ~ 891 56 | iškilmingai apsupus gaublį ~kaip nimbas purpuro valanda.~ ~ ~*~ ~ 892 10 | aukštas.~Eglyno skliautas niūrus ir juodas, - ~Išaugau baltas.~ ~ 893 57 | paukščiuk?~Aš ir paskui~norėsiu kalbėtis su tavim.~Mažas 894 55 | kalbėti už jas. ~Dabar ~noriu ~suprasti ~jų kalbėjimą. ~ 895 58 | tapęs ~liepžiedžių kvapas nuauksina pilką ~išdžiūvusią žemę 896 5 | Vandenėliai šaltį?~ ~Kur nubėgsi? ~Ar supras kas, ~Jog tu 897 46 | aerodromas.~Gal netikėtai nubusi~balkone arba sąvartyne~ir 898 39 | sidabriniai prosenių dalgiai. ~Nudardėjo vieškeliais mediniai vežimai - ~ 899 27 | Ir šešėlių~ žymę...~Ir nudundėjusių perkūnijų dusloką aidą... ~ 900 55 | žemės kvapas. ~Palinkusios nugaros. ~Kažkada kažkada~troškau~ 901 55 | jų kalbėjimą. ~Palinkusių nugarų - ~kurios atlaiko tamsų ~ 902 20 | rūpesčio aiženą~ tyla ir meile nugludina.~ ~Čia tiltai beržų baltieji~ 903 50 | nuoskaudos ir džiaugsmo nujautimo, ~ant rankų, atminties pilnų, 904 56 | žaliam pavėsy -~ bet medį nukertam. ~Ateiname pasiklausyti ~ 905 40 | šimtąkart~ budelių ir pranašų nukirsti. ~Mes jau seniai įpratom~ 906 27 | atplaukiančios nakties. ~Nuoskauda, nukritus nuo peties.. ~Stovi ji - 907 61 | lekia vasaros. ~Tamsų sparną nuleidžia vakaras. ~Lūgne, lūgne, 908 52 | skleidžias. ~Į tamsą - į pietus nulekia ~paukščių įstrižos virtinės. ~ 909 66 | saulele, tekėk. ~Jau laukas nulytas laukia. ~Jau žolės akis 910 11 | Baltą žiedą - kaip šydą - numesi ~Žemės kvapą ir medų ištiesi - ~ 911 40 | Tai prisiglausiu~prie numestos paukščio plunksnos.~Tai 912 26 | šoks rugio gubos, ~Kad, numetę gelsvą rūbelį, ~Duonos kąsniu 913 35 | MEDIS~ ~Dar visiškai nuogas~ su išraizgytom šakelių 914 17 | žemės kraujo lašą -~Saulę nuogos gluosnių šakos neša...~ ~ 915 29 | miražą,~Baimę ir valią, -~Ir nuogu ilgesiu~Lyg pirmu riksmu,~ 916 27 | rasoj sustingusi tyla...~ ~Nuojauta atplaukiančios nakties. ~ 917 54 | lietūs~dulsvoj erdvėj - nes nuokalnėm pamažu~jo žydinčią šaką 918 47 | paukščio giesmės ~ritmu, nuolanki pavasario ~liūčiai, išdidi 919 38 | lygi ir minkšta,~Kaip nuolankumas ar pasiaukojimas. ~Dega 920 31 | rūkas! -~Ir sesių nuotakų nuometams, ir mano brolių įkapėms..~ ~ 921 27 | atplaukiančios nakties. ~Nuoskauda, nukritus nuo peties.. ~ 922 53 | uogienojais -~pamiršdama nuoskaudas, ~atleisdama mūsų išdavystes, ~ 923 42 | iš lapkričio liūčių ir nuoskaudų.~Džiaugiuos už tave -~mažą 924 22 | skausmo gūsį, ~Tave regiu, iš nuostabos pritilusi, ~Pro tą balandžio 925 31 | kuodelio rūkas! -~Ir sesių nuotakų nuometams, ir mano brolių 926 33 | ateinat pasibelsti~ į liūčių nuplautas duris ~Kaip gyvos ir kvepiančios 927 56 | dūstam nuo ilgesio, vejų nuplauto, - ~kas, kur ir kada mūsų 928 56 | Saulė, praplėšus debesį, ~nuplėksta kartkartėm ~kaip gaisro 929 3 | žemėn tarsi grūdas gimti nusileidau.~ ~Kaskadom saulės tu mane 930 31 | žmonių ir eglių kaulų - ~ nusileido dangus.~ ~1966~ ~ ~ 931 27 | Vakaras nuo eglių nusileis ~Laiptais, aksominiais ir 932 37 | pievų ant aukšto kalno ~ tai nusilenksiu ~ žemei ir dangui.~ ~1969~ ~ ~ 933 29 | Aš kaip lapkričio medis~Nusimesiu visus lapus:~Neapykantą 934 28 | šilkais.~ ~Ir kai juodai nusirpusių vasaros uogų ~Rieškutės 935 39 | Miega baitas arklys.~ ~Nuskambėjo sidabriniai prosenių dalgiai. ~ 936 44 | tavo širdies, ~pro šalį nuskriejantis vėjas?.. ~Mes visi to paties 937 42 | debesiu - kokia upe? -~ nuteka~ tau duotas laikas?~ ~1971~ ~ ~*~ ~ 938 1 | Ir devynbalsės giesmė ~nutiesė man kelią ~kaip sidabro 939 49 | tavęs - ~viskas atslūgsta, nutolsta, ~tavo paveikslas visada 940 36 | Pritilusiam dideliam lauke, ~Nuūžus vėtrai, pratrukusiai liūtim 941 56 | paukščio giesmės -~ bet paukštį nušaunam. ~Ateiname mylėti vienas 942 17 | ranka.~Tik pavakarėn pūga nuščiuvo~Ir kiekviena snieguole prisiglaudė 943 3 | pušis ir garbana žalia ~Nušluostau ašarą nuo debesėlio veido. ~ 944 56 | Stalą, sienas ir veidus ~nušviečia purpuras - ~kraujo atšvaitu ~( 945 32 | taip toli -~Nuo kviečių nušviestų, nuo eglynų?..~Ar nedavė 946 41 | pravertom sidabrinėm durim).~Kai nušvinta voratinklis žvaigžde,~tarp 947 51 | kaip kregždė, kaip aš.~Nušvitai -~taip nereikalingai! -~ 948 10 | Virpantis, tyras, visas nušvitęs?~ ~Šimtmetės eglės rūsčios 949 60 | Miško aikštelė iš laimės nušvito:~ožrožė skleidžias - rožinė 950 42 | Džiaugiuos už tave -~mažą laukinę obelį galulaukėj,~iškėlusią žvaigždynus 951 42 | Atplauki aukšta banga -~Šviesia obelim sustoji - šešėliu žvaigždės.~ ~ 952 42 | gyvų sėklų) ~pasikartoja~obuolio ir žemės apvalume ~(kokį 953 19 | šūkauja briedžiai... ~Mėnulis obuoliu supasi... ~Klevai karštą 954 42 | Užnuodyta: kliedėjimas, kraujas, oda,-~Viskas tampa regėjimais - 955 49 | pražydę rugių laukai, ~lietaus ošimas auštant? ~Kur skubi?~Ar 956 57 | palaiminęs mane~kelionės pabaigoj,-~tebūnie šviesi tavo diena!~ ~ ~ 957 66 | pramerkia. ~Ir mano sapnelis pabėgo. ~Tekėk, saulele, tekėk.~ ~ ~ 958 42 | Vilties~Jokios nuo tavęs pabėgt. Viskas tavimi~Užnuodyta: 959 56 | atsivėrusi~šiaurės vasarų pablyškusiam skliautui -~senoj apleistoj 960 20 | PRIE STRĖVOS~ ~Pabudau iš gėlos kaip iš miego,~ 961 66 | tekėk.~Jau mano klevas pabudo. ~Jau krykščia kregždės 962 9 | auksinės. ~Vėjas užpūtė į pačią širdį - ~Aš prie alksnio 963 62 | išrietus tarsi lanką. ~Ir pačiu dienovidžiu šile ~saulė 964 46 | stūksos pilki stačiakampiai,~padalyti į narvelius.~Ten, kur kalbėjai 965 62 | negali. ~Tik jo kvapas kyla į padangę - ~net apsvaigsta žalvarniui 966 1 | vingiorykšte, ~ačiū, kad man padedi ~panešt mano naštą.~ ~Tik 967 9 | UGNELĖ~ ~Aušrai keliant - padegė šakelę - ~Ir išsklaidė rūką - 968 23 | Saule saulele, o kas padės mums ~Brolių gedėti?~- Devynis 969 11 | drąsią ~Tu prie kojų kam nors padėsi - -~ ~1960.VII.30~ ~ ~ 970 40 | tamsiai auksinis kepalas,~ ~padėtas užmirštų šiurkščių švelnių 971 63 | vėduoklėm lapoja ~ir žiedą padovanoja ~vasaros nakčiai šviesiausiai.~ ~ 972 7 | tylią, vėsią mėtą. ~Kam paduoti šitą mažę puokštę, ~Kad 973 47 | nesuriktum iš skausmo?~Kuo pagirdyti,~kad neužgestum nepragyvenusi~ 974 1 | ARTUMAS~ ~Drėgnų pagriovių vingiorykšte, ~ačiū, kad 975 23 | lėkė,~O ši dešimta - brolį paguldė.~Kur krito galvelė - rožė 976 18 | mėlynas vakaras... ~Tegul pailsi akys be rūpesčio. ~Tegul 977 68 | sapnuosiu pasaulį.~Iš upių pailsusių lėto lingavimo.~Iš lapkričio 978 62 | akimirką šile ~ir čiobrelį paima ant rankų.~ ~ ~ 979 7 | kelio... ~Tegu ras kas nors, paims kaip savo ~Ir vėdryną šviesų, 980 49 | betoną, į stiklą, į geležį.~Paimsiu ant rankų~benzinu pakvipusią 981 44 | paties likimo ~sujungti.~Paimu į delnus žuvį - ~negirdžiu 982 27 | šiltas. ~Paliesk,~ taip pat pajusi pulsą... Ir šešėlių~ žymę...~ 983 11 | ŽEMUOGĖ~ ~Baltą žiedą pakėlei mažytį - ~Gyvą snaigę, pamestą 984 Inc| laimingas. Skausmas tampa pakeliamas, įgavęs iš esmės kita pavidalą. 985 11 | pieną, ~Baltą galvą į vėją pakelsi. ~Ir klausysies pro mėnesieną ~ 986 53 | kojas,~kad ilgo, kelionę pakeltų.~Šventas laukų birželi,~ 987 56 | šešėlį prie šulinio, ~saulę, pakibusią ~liepos viršūnėj.~ ~Dar 988 16 | tilto melsvi turėklai ~Tarsi pakilę skristi, ~Kur sienos žalsvos 989 25 | bareliai.~ ~Lig devynių pakirdusių aušrų ~Nuo sugrubusių mūsų 990 14 | labai arti.~ ~Aš praeisiu, paklausysiu ~Jų kuzdėjimų, šauksmų. ~ 991 15 | Leiskit man jūsų žodžių šventų paklausyti...~ ~Ošia ošia - kaip jūra... 992 32 | apieškojau visą namą -~Lova paklota ir skobniai tušti.~Aš apieškojau 993 49 | neprotinga,~o nori, kad~aš tau paklusčiau".~ ~1974~ ~ ~*~ ~Egle,~mano 994 59 | prikimęs~nuo verksmo pempiukas paklydęs...~Dar kartą ištiesi sparnus,~ 995 25 | dalgiais, ~Ir žemė svaigiai pakvimpa vasara ir namais, - ~ Bėkit, 996 52 | ieškosi žiburio ~žemėj, pakvipusioj rudeniu, ~dangaus tamsėįančiam 997 59 | vartų jau laukia šešėlis~palaidotos lauko eglės...~Esi nebe 998 57 | pažadinai mane iš tamsos~ir palaiminai...~...Mirtis tik tąsa,~tik 999 57 | paukščiuk~(toks galingas!) -~palaiminęs mane~kelionės pabaigoj,-~ 1000 52 | Violetinis viržių vakaras ~palaimingai slėnyje skleidžias. ~Į tamsą - 1001 57 | PALAIMINIMAS~ ~Mažas paukščiuk,~įkritęs 1002 53 | Šventas laukų birželi,~palaimink mūsų rankas -~kad neišsektų 1003 55 | Moriakas~ ~Kasa bulves.~Palaimintas žemės kvapas. ~Palinkusios