| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Janina Degutyte Artumas IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Lyric
1004 27 | nepakartojamas. ~Gyvas ir šiltas. ~Paliesk,~ taip pat pajusi pulsą... 1005 15 | mane, ~Savo vėjo kvapu man palieskite veidą... ~Duokit man lapų 1006 47 | kaip žaizda - - -~Kaip tave paliest,~kad nesuriktum iš skausmo?~ 1007 54 | Pulsuoja šaltinis,~kai delnu palieti žemę.~Lekia paukštis~tavo 1008 54 | Taip lengva - lyg žvaigždę palietus~lupom sausom... Kaip susemti 1009 12 | Gal save tu man čia palikai? ~Pilną šilo kvapo ir čiulbėjimo - ~ 1010 28 | nebeišlaikys, - ~Naktis, palinkus ant veido epušių sruogom, ~ 1011 55 | suprasti ~jų kalbėjimą. ~Palinkusių nugarų - ~kurios atlaiko 1012 67 | linksmai pažaist!~Dar valandėlę palūkėk~ant kalno - ties beržais.~ ~ 1013 7 | išplaukia ~Saulės vakarinės palydėt. ~Ežero vanduo skaidriausias 1014 26 | Ant kalvos, ties lanka palyta. ~Atsimerk! - kad, saulėlydžiui 1015 53 | Šventas laukų birželi,~palytėk pievom pakvipusią žemę~žaibo 1016 7 | traukia ~Gelsvą dugną, veidu palytėt...~ ~Ir tai kas, kad nieko 1017 4 | pėdas, ~Saulės lūpų šiandien palytėtas.~ ~...Atsivertum - lai apdengs 1018 26 | paskutinio. - ~...Užsimerk! - pamatysi - gubos ~Šoka šoka žaroj 1019 49 | žvaigždę nori pasiekti, ~ar pamatyti kitą žemės krantą? ~Kam 1020 54 | dulsvoj erdvėj - nes nuokalnėm pamažu~jo žydinčią šaką lyg paslaptį 1021 42 | patekėjimą?)... ~Jei voratinklį pamėgdžioja ~šešėliškas mūsų gatvių 1022 7 | pamiršti negalėtų?~ ~...Aš pamesiu vidury to kelio... ~Tegu 1023 11 | pakėlei mažytį - ~Gyvą snaigę, pamestą pusnyne. ~Žaluma visas šlaitas 1024 48 | sena giesmė.~Rūkas (dangus pametė debesį).~Kodėl tamsa?~ ~ 1025 38 | Dega ugniažolė. ~Bet aš pamiršau juoką.~ ~1969~ ~ ~*~ ~Aš 1026 53 | šviečiančiais uogienojais -~pamiršdama nuoskaudas, ~atleisdama 1027 30 | Ir kraujo skonį žemė jau pamiršo...~Ir kvepia krosny duona... 1028 7 | mažę puokštę, ~Kad manęs pamiršti negalėtų?~ ~...Aš pamesiu 1029 46 | tūkstantį: metų.~Ten, kur buvai panaši į mažą, saulę,~stūksos pilki 1030 1 | ačiū, kad man padedi ~panešt mano naštą.~ ~Tik šiąnakt 1031 8 | kasnykėliai šakose! ~Kur, o kur panorai tu išeiti, ~Takeliu išbėgus 1032 32 | apieškojau visą girią -~Krūpčiojo papartynai ir eglės dejavo.~ ~Tik čia - 1033 14 | geltonos - ~Žemės žodžiai paprasti. ~Jų virpėjimas šį rytą ~ 1034 20 | išvysiu.~ Čia iš Paukščių Tako pareisiu. ~Čia po tūkstantmečių sugrįšiu.~ ~ 1035 31 | neišvelėja...~ ~Ir ką aš motinai parėjusi pasakysiu?.. ~Ir žydi marškiniai, 1036 55 | vaikystė.~Didžiulis rūkas parslenka nuo eglyno,~nuo ežero, prigesinusio 1037 2 | AUŠTANT~ ~Vai, pasakyki, šile, ką šiąnakt sapnavai,~ 1038 31 | Ir ką aš motinai parėjusi pasakysiu?.. ~Ir žydi marškiniai, 1039 Inc| harmonija, kada žmogus gali pasakyti: aš laimingas. Skausmas 1040 55 | atėjo tam, ~ kad ką nors pasakytų.~ F. Moriakas~ ~Kasa bulves.~ 1041 16 | rankų, ~Ir jokiam kitam pasauly ~Tu taip nemokėsi laukti... ~ 1042 3 | gėles išdraikė ir sumindė. ~Pasaulyje tik saulė, tu ir aš.~ ~1958. 1043 38 | minkšta,~Kaip nuolankumas ar pasiaukojimas. ~Dega ugniažolė. ~Bet aš 1044 33 | kertėms? ~O gal jūs ateinat pasibelsti~ į liūčių nuplautas duris ~ 1045 49 | skubi?~Ar žvaigždę nori pasiekti, ~ar pamatyti kitą žemės 1046 Inc| pavidalą. O gal dalį skausmo pasiima ji, užvaldžiusi regėjimą 1047 42 | sklidina gyvų sėklų) ~pasikartoja~obuolio ir žemės apvalume ~( 1048 26 | ant kalnelio saulėtos!~ ~Pasikelsiu kelionėj suklupus. ~Ir nebus 1049 3 | Nepakartojama ir nesudrumsčiama.~Pasiklausysiu valandėlę~Ir sutirpsiu~Vienos 1050 56 | medį nukertam. ~Ateiname pasiklausyti ~paukščio giesmės -~ bet 1051 28 | Šį aitrų vakarą mes rasom pasiklosma ~Ir apsiklosma miglom kaip 1052 55 | Kiekvienam lape matai savo veidą.~Pasiklysta pempiukas~tyloj ir sidabražolėj -~ 1053 62 | šile ~saulė prie čiobrelio pasilenkia.~ ~Nes čiobrelis mažas mažutėlis - ~ 1054 40 | vakaro danguje.~ ~O mes pasiliekam.~Laukti.~Mūsų sparnai šimtąkart~ 1055 6 | Per kraštus lyg ims ir pasilies.~Kažin kas čia po kruopelę 1056 53 | upeliai ir šalavijai.~Tu pasilik.~Mūsų nerimo valandą,~kai 1057 7 | kraščiukai ~Dega, gintarėliais pasirišę. ~Saulė miško keterom naktin 1058 36 | ir žvaigždės - ~Visi jie pasislėpė danguje. ~Tik dulsvas pienės 1059 26 | įsaulintom.~Kaklą veržia...~Pasislėpsiu už to pavasario~Kaip už 1060 62 | mažutėlis - ~ligi saulės pasistiept negali. ~Tik jo kvapas kyla 1061 20 | miestas, nematomas niekam,~ pasitiko - lyg praregėjimas. ~Čia 1062 40 | neužgestų... ~Kad būtų kas pasitinka paukščius…~ ~Juodu trikampiu,~ 1063 42 | regėjimais - žodžiais. Kodėl pasivaideni~Tu kartais beprotišku sodu?~ ~ 1064 60 | medžiai siūbuoja, ~medžiai pasižada: "Ošime, ošime...~ ~Ošime 1065 7 | neturiu. ~Saulė ryt ir į mane pasižiūrės. ~Taip tylu, taip veriančiai 1066 19 | Aš nepamiršiu nieko...~ ~Pasklidęs toli vasarojus ~Tamsiom 1067 65 | pilkojoj žemelėj imas?~ ~Pasklinda viržiais rugsėjis ~kaip 1068 27 | Vakaras atbėga iš paskos ~Su alsavimu rugių bangos. ~ 1069 37 | mirti nebijo). -~Gerk, - paskutinį gurkšnį dievams išliesi...~ ~ 1070 4 | saulėj sniego kąsneliukai, ~Paskutiniai iš pusnių šiaurių.~ ~Nuo 1071 54 | apvalų stebuklą~su perlo paslaptim -~lyg pažadą.~Jūra jūra -~ 1072 16 | šviesios alyvinės ~Gatvėm pasnigtom vaikšto, ~Sienos murinės 1073 56 | skliautui -~senoj apleistoj pasodėj~tarp eglių ir agrastų -~ 1074 36 | šerkšnu apsigobus... ~Ir paspringstu džiaugsmu lyg per dideliu 1075 23 | rožė žydėjo,~Kur kraujas pasruvo - šaltinis tekėjo.~ ~ Ant 1076 43 | Žema, po šiaurės žvaigžde,~ pastogė mūsų atsiveria ~į vieversio 1077 7 | Saulė miško keterom naktin pasuko. ~Ar atgal tokia šviesi 1078 13 | kalno!.. ~Ko atėjau aš? Jus pasveikint? ~Ko atėjau aš? Išsiskirti?.. ~ 1079 41 | kvėpuoji.~ Kol kas - medžiu pasvyra ties tavim ~laikas.~ Tas, 1080 10 | pilkumoj, ~Susipančios baltam patale, - ~Gros eglelė šviesa žalia, ~ 1081 42 | galaktikoj - vienąsyk ~per saulės patekėjimą?)... ~Jei voratinklį pamėgdžioja ~ 1082 34 | O viršūnėj - saulė patekėjo, ~Grįžtantys gandrai linksmai 1083 64 | Aušra, aušrele, anksti patekėjus~žvėrims, žmonėms, paukšteliams 1084 49 | ir vardus, ~tik žemė ta pati po mūsų kojom... ~Nežinau, 1085 44 | nuskriejantis vėjas?.. ~Mes visi to paties likimo ~sujungti.~Paimu 1086 16 | niekur kitur - ~Tu būsi pats laimingiausias, ~Tik čia, 1087 40 | Mes jau seniai įpratom~ patys sau susikurti ugnį. ~Mes 1088 49 | galuoji, ~ką kalbiesi su paukščiais, ~su prisiminimais... ~Klausiu, 1089 64 | sidabriškoj taurėj ~iškėlus rasą paukščiui ir drugeliui.~ ~Rasakila 1090 4 | Priemiesčio gatvėj - lyg balti paukščiukai ~Ant juodų, sublizgusių 1091 40 | Kad būtų kas pasitinka paukščius…~ ~Juodu trikampiu,~ juodu 1092 24 | Ir liepsna bandys lyg paukštė skrist.~ ~Devyniais vingrių 1093 62 | vos nuo žemės kyla. ~Ir paukšteliai gūžtoj įsiklauso ~į pušyno 1094 64 | patekėjus~žvėrims, žmonėms, paukšteliams ir žolėms,~pažvelk į rasakilos 1095 17 | Nenumaldoma balta ranka.~Tik pavakarėn pūga nuščiuvo~Ir kiekviena 1096 3 | požeminiai klykaudami vedas ~Pavasarį putotu takučiu.~ ~Ir pažinau:~ 1097 56 | vieversių supamą lauką, ~pavasariai - rudenys plaukia ir plaukia. ~ 1098 13 | meilę ir šauksmų, - ~Vėtrą pavasarinę.~ ~Ir mano rūpestį sunkų ~ 1099 2 | mėnesienų~Tu ko prašei?~Gal iš pavasarinės laimės pravirkai,~Tu pravirkai?..~ ~ 1100 64 | ryto kvapą, vėjo vėsą, ~pavasarinį: žemės sapną žalią.~ ~Pieva 1101 47 | kokį perspėjimą - šiam pavasariui?~ ~2. PLUKĖ~ ~Pluke baltoji, 1102 49 | atslūgsta, nutolsta, ~tavo paveikslas visada man akyse. ~Stovi 1103 37 | trūkčiojantį, neramų liepų žalsvą pavėsį...~Ir baikšti, ir narsi 1104 56 | atsikvėpti ~medžio žaliam pavėsy -~ bet medį nukertam. ~Ateiname 1105 Inc| pakeliamas, įgavęs iš esmės kita pavidalą. O gal dalį skausmo pasiima 1106 38 | visados. ~Žali obuoliai pavirs~ į vasaros kūną ir kraują. ~ 1107 26 | kąsniu prieitų jos lūpas ~Ir pavirstų į kraujo lašelį...~ ~... 1108 44 | geriu tavo giesmę, ~bet pavydžiu sparnų, ~medi, tokia trumpa ~ 1109 57 | Savo nekaltu prisilietimu~pažadinai mane iš tamsos~ir palaiminai...~... 1110 67 | Dar leisk mums linksmai pažaist!~Dar valandėlę palūkėk~ant 1111 21 | Verksmo našta. -~ Kaip senos pažaliavusio vario statulos,~ Kaip didžiulė, 1112 27 | Lapas kaip delnas -~ paženklintas likimo. ~Kas čia? - Pražūtis?~ 1113 3 | Pavasarį putotu takučiu.~ ~Ir pažinau:~Tu - nesibaigianti daina,~ 1114 49 | labiau ~mes vienas kitą pažįstam...~ ~1978~ ~ ~*~ ~Gyventi~ 1115 27 | LAPAS~ ~Pažiūrėk,~ tas žalias klevo lapas - ~ 1116 64 | paukšteliams ir žolėms,~pažvelk į rasakilos mažą širdį.~ ~ ~ 1117 4 | Viso kiemo takelius ir pėdas, ~Saulės lūpų šiandien palytėtas.~ ~... 1118 15 | Palei ežerą šviečia jos pėdos - ~Kaip širdies neišsakomi 1119 41 | veidrody blykčioja nakties~pėdsakai, ir atpažįstu ryta - ten,~ 1120 33 | ieškote?~ Rugiais užžėlusių pėdų? ~Ar po kviečių laukais~ 1121 3 | Šaligatviuose švysčioja - lyg peiliais - ledas. ~O kažin kur, po 1122 41 | PEIZAŽAI~ ~1. PEIZAŽAS SU STIRNOM~ ~ 1123 30 | AVIŽOS~ ~Praūžė gaižus pelenuoti vėjai,~Ir kraujo skonį žemė 1124 13 | ji kryžius juodus, ~Mano pelenus baltus...~Tenai vidudienį - 1125 48 | AJERAI~ ~Vakaras ateina iš pelkių,~nešdamas aitrų svaiginantį~ 1126 42 | Kartu~Nuo eilėraščių lyg nuo pelynų. Vilties~Jokios nuo tavęs 1127 47 | perkūno?~Kokią žinią atnešei perduoti -~kokį perspėjimą - šiam 1128 39 | vežimai - ~Lyg birželio perkūnija. ~Išdžiuvo šuliniai ir diemedžiai. ~ 1129 27 | žymę...~Ir nudundėjusių perkūnijų dusloką aidą... ~Ir saulės 1130 47 | Ko geidei iš saulės ir perkūno?~Kokią žinią atnešei perduoti -~ 1131 54 | kriauklės apvalų stebuklą~su perlo paslaptim -~lyg pažadą.~ 1132 47 | atnešei perduoti -~kokį perspėjimą - šiam pavasariui?~ ~2. 1133 18 | Nenusimesk, šviesų slenkstį peržengęs, ~Mėlyno vakaro nuo savo 1134 50 | mėlynumas.~ ~Virš priešmirtinio peteliškės šokio, ~tarp išsipildymo 1135 27 | Nuoskauda, nukritus nuo peties.. ~Stovi ji - be judesio, 1136 11 | Gersi saulę kaip motinos pieną, ~Baltą galvą į vėją pakelsi. ~ 1137 10 | Baltas vai baltas, lyg pienu praustas. ~Berže broleli, 1138 52 | skleidžias. ~Į tamsą - į pietus nulekia ~paukščių įstrižos 1139 58 | liepžiedžių kvapas nuauksina pilką ~išdžiūvusią žemę ir temstantį 1140 67 | rugių laukams, ~bitelei pilkai, aukštai kriaušei, ~nenuoramoms 1141 29 | Santūriam šiauriniam danguj~Lyg pilkam pirmapradžiam granite,~Nupiešiu~ 1142 46 | panaši į mažą, saulę,~stūksos pilki stačiakampiai,~padalyti 1143 65 | kur tiek šviesių spalvų ~pilkojoj žemelėj imas?~ ~Pasklinda 1144 10 | Ir kai viskas užmigs pilkumoj, ~Susipančios baltam patale, - ~ 1145 5 | PRIE ŠALTINIO~ ~Akmenėli pilkūnėli,~Ar miegi, ar miegi? ~Nepakėlė, 1146 35 | paukščių gūžtas iškėlęs,~toks pilnas drebulio ir atkaklumo.~ ~ 1147 Inc| manyje - ir aš joje. Tokia pilnatvė ir harmonija, kada žmogus 1148 33 | Kaip gyvos ir kvepiančios pilnatys?..~ ~Vaikšto obelys po nuometais 1149 50 | nujautimo, ~ant rankų, atminties pilnų, ant veido, ~iškilusio iš 1150 33 | sterbles akmenis~ būsimų pirkių kertėms? ~O gal jūs ateinat 1151 36 | Neužpūsk...~ ~1966~ ~ ~*~ ~Čia pirma kartą. ~Bet jau gėriau~ 1152 33 | laukais~ užmigusių savo pirmagimių? ~O gal jus renkate į sterbles 1153 29 | šiauriniam danguj~Lyg pilkam pirmapradžiam granite,~Nupiešiu~Skrendantį 1154 16 | šviesios alyvinės ~Guli ant pirmojo sniego. ~Vogčiom, kaip vaikystėj, 1155 22 | iš kario.~Nuo savo ašaros pirmos, nuo pirmo juoko -~Ligi 1156 29 | Ir nuogu ilgesiu~Lyg pirmu riksmu,~Su kuriuo žmogus 1157 3 | kaip topolis žaliuoja, ~Pirmuos lipniuos lapeliuos pirštai 1158 3 | atėjai - ir aš upelėm, ~Plačiaisiais ežerais sualsavau.~ ~Ir, 1159 17 | ieškodama, pūga.~Visą dieną plakė juodus gluosnius~Nenumaldoma 1160 16 | praversi, ~Ir jokioj kitoj planetoj ~Nerasi taip mylinčių rankų, ~ 1161 3 | debesėlio veido. ~Ir saulėje plasnoju dulkele, ~Ir žemėn tarsi 1162 49 | kaip medis, kaip žolė ar plaštakė.~Nežiūrint į juodai~baltą 1163 40 | prisiglausiu~prie numestos paukščio plunksnos.~Tai atiduosiu~rugpjūčio 1164 38 | dangaus ir ežero mėlynumo~ plūsta rugių šviesa,~ lygi ir minkšta,~ 1165 60 | krištolo fleitom" ~Purpuru plyksteli rožinė ožrožė.~"Ošime, ošime", - 1166 46 | kur kalbėjai su mėnuliu,~plytės autostrada ar aerodromas.~ 1167 39 | POPIETĖ~ ~Ant upės kranto ~Aukštoj 1168 54 | nuolankumo~mėnulio gestui -~potvyniais ir atoslūgiais~priglundi 1169 26 | Saulę.~ ~Nesutramdytam upės potvyniui~Šypsausi...~Viską atspėjus 1170 3 | girdžiu, girdžiu, ~Upokšniai požeminiai klykaudami vedas ~Pavasarį 1171 38 | ŽIOGAI~ ~Čirpia žiogai (iš praamžių) -~ dabar ir visados. ~Žali 1172 56 | mylėti vienas kitą~ bet praeinam pro šalį. ~Ateiname suprasti 1173 55 | kurios eina lengvai ~per pragarą ir per dangų. ~Tų rankų -~ 1174 53 | ant lauko, sūraus~nuo mūsų prakaito.~Tenuplauna mūsų akis,~kad 1175 13 | mano meilę, ~Skausmą ir prakeikimą!~ ~...Palei svyruoklius 1176 38 | šįvakar už visus -~Šventus ir prakeiktus - už tiesius.~Katakombas - 1177 54 | lupom sausom... Kaip susemti pralietas~apyblandas iš krištolo ąsočių? 1178 66 | laukia. ~Jau žolės akis pramerkia. ~Ir mano sapnelis pabėgo. ~ 1179 40 | sparnai šimtąkart~ budelių ir pranašų nukirsti. ~Mes jau seniai 1180 56 | plakasi klevo vėtroj. ~Saulė, praplėšus debesį, ~nuplėksta kartkartėm ~ 1181 56 | ir tvinksi, ~lyg lėktų į prarają.~ ~ ~*~ ~Ateiname atsikvėpti ~ 1182 50 | kadaise buvo čia, tarp vėjo~ir prarasto laukimo, -~rugiagėlių bedugnis 1183 20 | niekam,~ pasitiko - lyg praregėjimas. ~Čia eglių gotiškos bonios,~ 1184 64 | kaip dangus~žiedų žvaigždėm prasiskleidė šviesi.~Aušrele, margus 1185 56 | tikiu į žemę:~jos tiesa prasiskleidžia ~takažolės žiede auštant, ~ 1186 42 | šakų,-~jie - akimirkai - prasiskleis sidabru~vidunakčio horizonte.~ 1187 53 | žemę~žaibo švaria ugnim.~Prasiskleisk lietum -~rože sidabro~ant 1188 17 | snieguotų ir sakų~Saulė prasisunkė - atsisveikinti.-~Lyg didžiulį 1189 54 | lietūs~pražydo - ir tyliai prasiveria sietuvos -~ir siela pravirksta 1190 49 | kitą žemės krantą? ~Kam praskleidei~tą nepasiekiamą purpuro 1191 36 | dideliam lauke, ~Nuūžus vėtrai, pratrukusiai liūtim ir smėliu. ~Liko 1192 63 | išaušta, ~kai laumė lelijom prausias~ir šnabžda tyliai į ausį ~ 1193 10 | Baltas vai baltas, lyg pienu praustas. ~Berže broleli, kaip toks 1194 16 | trupinio ~Tu saulei lupas praversi, ~Ir jokioj kitoj planetoj ~ 1195 41 | atpažįstu ryta - ten,~ties pravertom sidabrinėm durim).~Kai nušvinta 1196 54 | prasiveria sietuvos -~ir siela pravirksta kaip vaikas~iš džiaugsmo - 1197 2 | sidabrinių mėnesienų~Tu ko prašei?~Gal iš pavasarinės laimės 1198 66 | langu. ~Jau putinas baltas prašvito ~Žaliam birželio danguj. ~ 1199 27 | paženklintas likimo. ~Kas čia? - Pražūtis?~ Kas čia? - Nemirtingumas? ~ 1200 49 | savo dugne? ~Ką tau kalba ~pražydę rugių laukai, ~lietaus ošimas 1201 40 | keturių sienų -~rugsėju pražydusiam slėny -~toli toli~kitam 1202 57 | kaip į širdį -~nuo auksinės pražydusios liepos.~Savo nekaltu prisilietimu~ 1203 19 | vasarojus ~Tamsiom vilnim priartėja... ~Kieno čia šešėliai klajoja?..~ ~ 1204 43 | valandą kaip kūdikį ~savo kūnu pridengus -~ amžinybei...~ ~1974~ ~ ~ 1205 7 | kraujažolės žvaigždyną...~ ~Dar pridėsiu tylią, vėsią mėtą. ~Kam 1206 4 | žaliąsias tekedens pietys,~Kai prieblanda srovent manin bandys,~Aš 1207 26 | gelsvą rūbelį, ~Duonos kąsniu prieitų jos lūpas ~Ir pavirstų į 1208 4 | PAVASARIO PRELIUDAS~ ~Priemiesčio gatvėj - lyg balti paukščiukai ~ 1209 56 | sapnuoji~per ūkiančią, pūgą,~priėmus iš lemties rankų~sunkią 1210 23 | nei žodžiai, stipriau nei priesaikos,~ Guli kapai ant mūsų krūtinių,~ 1211 50 | bedugnis mėlynumas.~ ~Virš priešmirtinio peteliškės šokio, ~tarp 1212 55 | parslenka nuo eglyno,~nuo ežero, prigesinusio atspindžius,~per daubą, 1213 22 | smiltis, prie žiemkenčio prigludus, ~Sušildyta jo ištvermės 1214 54 | potvyniais ir atoslūgiais~priglundi prie žemės kranto.~Susikaupusi,~ 1215 16 | čia,~ kur prie varpinės prigulė ~Sutemos šviesios alyvinės, ~ 1216 15 | Ošia ošia - kaip jūra... Priimkit mane, ~Savo vėjo kvapu man 1217 15 | Taip aukšta, ramu:~Ar priimsit mane tarsi daigą, mažytį? ~ 1218 59 | erdvė virš to lauko... prikimęs~nuo verksmo pempiukas paklydęs...~ 1219 36 | kartą. ~Bet jau gėriau~ priklaupusi~ iš to sidabrinio dubenio ~ 1220 42 | išlukštentą ~kaip tamsią prinokusią sėklą.~ ~Plaukia sodas tylioj 1221 55 | duoną ir kraują. ~Tų akių -~pripiltų lietuviško dangaus ~ir šviesos 1222 58 | žaizda ~glaudžiu ėriuku pripuola prie rankų...~ ~ ~ 1223 17 | nuščiuvo~Ir kiekviena snieguole prisiglaudė prie žemės.~Tarp stogų snieguotų 1224 40 | tam rugių saulėtume?~Kur prisiglausi,~šiauriui pučiant,~tam rugių 1225 40 | tamsų kaip vakarą?~- Tai prisiglausiu~prie numestos paukščio plunksnos.~ 1226 57 | pražydusios liepos.~Savo nekaltu prisilietimu~pažadinai mane iš tamsos~ 1227 49 | kalbiesi su paukščiais, ~su prisiminimais... ~Klausiu, savęs, katras 1228 45 | dangaus~švytėjimas, be jokio prisiminimo~sustingusi ant delno~valanda, 1229 68 | erdvę.~ Iš tavo vilties prisišaukti mane.~ 1230 22 | Tave regiu, iš nuostabos pritilusi, ~Pro tą balandžio žydrastiklę 1231 36 | mažas žiburys ~Liko vienas~Pritilusiam dideliam lauke, ~Nuūžus 1232 39 | Nuskambėjo sidabriniai prosenių dalgiai. ~Nudardėjo vieškeliais 1233 31 | ant rogių ir šarvuočių provėžų - ~ susiūbavo mėlynas mėlynas 1234 40 | Kur prisiglausi,~šiauriui pučiant,~tam rugių bangavime?~Kam 1235 15 | raudoną, ~Ji tave baltai pūgai palieka. ~Tai tave ji išeidama 1236 9 | išsklaidė rūką - gulbės pūką. ~Alksnio liepsnos plakasi 1237 25 | išsekusių vasaros upių ~Ir žąsų pulkais atplaukiančio pievų rūko, - ~ 1238 27 | Paliesk,~ taip pat pajusi pulsą... Ir šešėlių~ žymę...~Ir 1239 27 | Kas čia? - Nemirtingumas? ~Pulsas virpa delne...~ Aš kraujo 1240 35 | stovi jis,~ visom juodom pulsuojančiom gyslom ~ gūžtas iškėlęs,-~ 1241 2 | mylėt.~Ir aš lašu norėčiau pult į žemę~Ir susiliet...~Arba 1242 42 | už tave -~tavo gležnais pumpurais ir ištverme.~Tavo šaknys - 1243 7 | Kam paduoti šitą mažę puokštę, ~Kad manęs pamiršti negalėtų?~ ~... 1244 31 | mano riksmą...~ ~Vidunakčio pusnim atskubėjo dvylika laumių 1245 4 | kąsneliukai, ~Paskutiniai iš pusnių šiaurių.~ ~Nuo stogų lediniais 1246 11 | Gyvą snaigę, pamestą pusnyne. ~Žaluma visas šlaitas užtvino. ~ 1247 37 | neišsenkantis aukštas ąsotis!~Debesų puta, o vidugirio aitris - dugne...~ 1248 28 | atsistos gubosna. ~Upėj klyks putinai raudonais aidais. ~Šį aitrų 1249 66 | kregždės po langu. ~Jau putinas baltas prašvito ~Žaliam 1250 3 | klykaudami vedas ~Pavasarį putotu takučiu.~ ~Ir pažinau:~Tu - 1251 8 | nedrąsi?..~ ~Sužibėjo saulėje pušelės - ~Susikibo visos šokt ratu. - ~ 1252 2 | sapnavai,~Ką sapnavai,~Kad ant pušų spyglių - kaip ant blakstienų -~ 1253 62 | paukšteliai gūžtoj įsiklauso ~į pušyno aitrią kvapią tylą.~ ~Ir 1254 63 | PAPARTIS~ ~Senolėj girioj, už raisto, ~gyvena augalas keistas - ~ 1255 30 | užmerkia. ...~O lūpas vėl rakina duonos alkis amžinas...~ ~ 1256 15 | viršūnės... Taip aukšta, ramu:~Ar priimsit mane tarsi 1257 7 | vidury to kelio... ~Tegu ras kas nors, paims kaip savo ~ 1258 64 | paukšteliams ir žolėms,~pažvelk į rasakilos mažą širdį.~ ~ ~ 1259 27 | medūnių kvepianti migla, ~O rasoj sustingusi tyla...~ ~Nuojauta 1260 28 | aidais. ~Šį aitrų vakarą mes rasom pasiklosma ~Ir apsiklosma 1261 6 | Brėkšta. Pieva sklidina rasos -~Per kraštus lyg ims ir 1262 41 | sparnų šlamėjimu skaidriam~rasotam skliaute~(jo veidrody blykčioja 1263 40 | blyškaus ražienų aukso - ~rasotas mėlynas dangaus švytėjimas. ~ 1264 50 | miško,~virš kadagio žalių rasotų uogų,~prie šulinio išdžiuvusio, 1265 31 | laumių verpėjų~Ir su savo rateliais aplink mane susėdo.~Ir bėgo 1266 31 | VERPĖJOS~ ~Dūzgė klevo ratelis, ir bėgo ir bėgo siūlas.~ 1267 8 | pušelės - ~Susikibo visos šokt ratu. - ~O kodėl staiga toks 1268 28 | gubosna. ~Upėj klyks putinai raudonais aidais. ~Šį aitrų vakarą 1269 31 | žydi marškiniai, ir žydi raudonom tulpėm. ~O kaip man išplauti 1270 41 | tamsėjančiam saulėlydy ~raudonos stirnos geria.~ Ir tu atsigersi 1271 37 | Ir baikšti, ir narsi raudonsparnė volungė~Krūtinėj dar neužmiega~( 1272 32 | RAUDOS~ ~1~ ~Aš apieškojau visą 1273 65 | Saulelė eina miegoti ~viržių rausvais kilimais.~Iš kur tiek šviesių 1274 26 | saulėlydžiui grojant, ~Gubų šokį ražienoj matytum.~ ~Ilgą vakarą šoks 1275 Inc| pasiima ji, užvaldžiusi regėjimą saulėlydžiais ir saulėtekiais 1276 42 | kraujas, oda,-~Viskas tampa regėjimais - žodžiais. Kodėl pasivaideni~ 1277 4 | bandys,~Aš visada diegelį tą regėsiu -~Ugnelę žaliąją, gyvenimo 1278 53 | Tenuplauna mūsų akis,~kad regėtų žolyno spindėjimų.~Tenuplauna 1279 22 | laukinį skausmo gūsį, ~Tave regiu, iš nuostabos pritilusi, ~ 1280 22 | mane stipriai!~Ir daug tu reikalauk - tarsi iš kario.~Nuo savo 1281 16 | Tik čia ir niekur kitur -~Reikalingiausias tu būsi.~ ~...Sutemos šviesios 1282 18 | pavargusios. ~Bet jeigu reiktų, ~Eitum dar kartą.~ ~Neša 1283 33 | savo pirmagimių? ~O gal jus renkate į sterbles akmenis~ būsimų 1284 28 | nusirpusių vasaros uogų ~Rieškutės jau nebeišlaikys, - ~Naktis, 1285 29 | nuogu ilgesiu~Lyg pirmu riksmu,~Su kuriuo žmogus į pasaulį 1286 47 | virpanti paukščio giesmės ~ritmu, nuolanki pavasario ~liūčiai, 1287 3 | ežerais sualsavau.~ ~Ir, rodos, aš - pušis ir garbana žalia ~ 1288 31 | Toj plačioj lygumoj -~ ant rogių ir šarvuočių provėžų - ~ 1289 51 | taip nereikalingai! -~rožiniu vainiklapiu~trumpos vasaros~ 1290 26 | gubos, ~Kad, numetę gelsvą rūbelį, ~Duonos kąsniu prieitų 1291 18 | Mėlyno vakaro nuo savo rūbų, ~Nuo savo rankų - ieškančių 1292 42 | mažytė apvali aguonos galva ~(rudenėjančiam lauke - sklidina gyvų sėklų) ~ 1293 52 | žiburio ~žemėj, pakvipusioj rudeniu, ~dangaus tamsėįančiam lange. ~ 1294 56 | supamą lauką, ~pavasariai - rudenys plaukia ir plaukia. ~Jei 1295 33 | nakties. ~Ko jūs ieškote?~ Rugiais užžėlusių pėdų? ~Ar po kviečių 1296 40 | plunksnos.~Tai atiduosiu~rugpjūčio dienai~savo vaisių -~tamsų 1297 65 | imas?~ ~Pasklinda viržiais rugsėjis ~kaip gegužė alyvom. ~O 1298 40 | užmirštų keturių sienų -~rugsėju pražydusiam slėny -~toli 1299 10 | Vidur lauko, tykojant rūkui, ~Žaliu šviesuliu eglė groja.~ ~ 1300 13 | Vėtrą pavasarinę.~ ~Ir mano rūpestį sunkų ~Žemė kaip smiltį 1301 40 | medi,~ką, beveiksi - be rūtos ir diemedžio -~vienas - 1302 7 | kad nieko neturiu. ~Saulė ryt ir į mane pasižiūrės. ~Taip 1303 2 | kvapia šviesa ištryškęs rytas lemia~Gyvent, mylėt.~Ir 1304 31 | devynios upės. ~Tai šitam ryte, kur aušta devynios aušros.~ ~ 1305 64 | sidabriškoj taurėj ~iškėlus ryto kvapą, vėjo vėsą, ~pavasarinį: 1306 49 | atsisveikinimą~ir sugrįžimo..~Rytoj vėl -~[ betoną, į stiklą, 1307 23 | Brolių gedėti?~- Devynis rytus migla ateisiu, ~O šį dešimtą - 1308 10 | šaltos!~Į saulės versmę sakos iškeltos, ~Šakos iškeltos.~ ~ 1309 49 | benzinu pakvipusią gatvę,~sakysiu jai: "Viešpatie, kokia tu~ 1310 40 | diemedžio -~vienas - mėlyna sala -~tam rugių saulėtume?~Kur 1311 24 | tebūnie ~Tavo duona mums - saldi, skalsi.~ ~ ~ 1312 65 | bitės medų surinko - ~viržių saldumą gyvą.~ ~Į dangų akis atvėrę, ~ 1313 31 | 2. ŽLUGTAS~ ~Taip gelia sąnarius nuo ežero vandens, ~Ir džiūsta 1314 29 | pasaulį ateina,~Nupiešiu~Santūriam šiauriniam danguj~Lyg pilkam 1315 64 | vėsą, ~pavasarinį: žemės sapną žalią.~ ~Pieva begalinė 1316 46 | kaip aš tave šauksiu per sapnę.~ ~1973~ ~ ~ 1317 66 | akis pramerkia. ~Ir mano sapnelis pabėgo. ~Tekėk, saulele, 1318 68 | IŠ paukščio širdies - kur sapnuosiu pasaulį.~Iš upių pailsusių 1319 40 | jau seniai įpratom~ patys sau susikurti ugnį. ~Mes jau 1320 35 | tegul nors paukščiai turi ~ saugius ir šiltus namus.~ ~1966~ ~ ~ 1321 13 | Mano žvaigždės likimą! ~Saugok tu mano meilę, ~Skausmą 1322 24 | mano beržais.~ ~Šventą ugnį saugosiu - tyli - ~Girių ir naktų 1323 26 | debesys laukuose~Išbarstyti po saują?~Akis užmerkiu - godžiai 1324 18 | tik langų geltona šviesa ~Saukia vardu ir šaukia be vardo. ~ 1325 18 | rankų, ~Nuo savo lupų - saukiančių lūpų...~ ~Mėlynas vakaras - 1326 10 | Gros eglelė šviesa žalia, ~Sauks išklydusį kovą namo -~ ~ 1327 41 | geltonam tamsėjančiam saulėlydy ~raudonos stirnos geria.~ 1328 Inc| ji, užvaldžiusi regėjimą saulėlydžiais ir saulėtekiais žaliame 1329 26 | palyta. ~Atsimerk! - kad, saulėlydžiui grojant, ~Gubų šokį ražienoj 1330 Inc| regėjimą saulėlydžiais ir saulėtekiais žaliame horizonte, medžio 1331 26 | Prie gubos ant kalnelio saulėtos!~ ~Pasikelsiu kelionėj suklupus. ~ 1332 40 | mėlyna sala -~tam rugių saulėtume?~Kur prisiglausi,~šiauriui 1333 4 | lai apdengs tave ~Krištolo saulinga drobele...~ ~1959.II.22~ ~ ~*~ ~ 1334 53 | džiugindama akį, ~gaivindama sausą gomurį, ~užsipylus šviečiančiais 1335 40 | Prie smilgų ir eglių. ~Ir sausių speige -~ kad židinys neužgestų... ~ 1336 54 | žvaigždę palietus~lupom sausom... Kaip susemti pralietas~ 1337 46 | netikėtai nubusi~balkone arba sąvartyne~ir atminsi mano žodžius.~ ~ 1338 49 | prisiminimais... ~Klausiu, savęs, katras labiau ~mes vienas 1339 42 | kaip tamsią prinokusią sėklą.~ ~Plaukia sodas tylioj 1340 42 | šviesūs,~skamba tamsios sėklos~jų kvapniam ir sultingam 1341 42 | rudenėjančiam lauke - sklidina gyvų sėklų) ~pasikartoja~obuolio ir 1342 56 | pablyškusiam skliautui -~senoj apleistoj pasodėj~tarp eglių 1343 63 | PAPARTIS~ ~Senolėj girioj, už raisto, ~gyvena 1344 21 | Verksmo našta. -~ Kaip senos pažaliavusio vario statulos,~ 1345 55 | lietuviško dangaus ~ir šviesos iš senų šaltinių, ~kurie jau išdžiūvo.~ ~ ~*~ ~ 1346 21 | per klampų smėlį -~ Mano seserys -~ Aukštos.~ ~1965~ ~ ~ 1347 31 | balsvas kuodelio rūkas! -~Ir sesių nuotakų nuometams, ir mano 1348 44 | kas aš?~Tavo vyresnioji sesuo, ~karalius ar budelis, ~ 1349 55 | Pasiklysta pempiukas~tyloj ir sidabražolėj -~kaip tavo vaikystė.~Didžiulis 1350 41 | ryta - ten,~ties pravertom sidabrinėm durim).~Kai nušvinta voratinklis 1351 54 | krištoliniam žolinam delne~sidabrinį žuvies ženklą,~kriauklės 1352 39 | baitas arklys.~ ~Nuskambėjo sidabriniai prosenių dalgiai. ~Nudardėjo 1353 36 | gėriau~ priklaupusi~ iš to sidabrinio dubenio ~Miško vandenį -~ 1354 2 | Lašai, lašai?~Gal veltui sidabrinių mėnesienų~Tu ko prašei?~ 1355 42 | akimirkai - prasiskleis sidabru~vidunakčio horizonte.~Tavo 1356 54 | prasiveria sietuvos -~ir siela pravirksta kaip vaikas~iš 1357 50 | esi kur nors. ~Protėvių sielos atspindys. ~Tyras ir virpantis. ~ 1358 29 | Neapykantą ir džiaugsmą,~Sielvartą ir miražą,~Baimę ir valią, -~ 1359 32 | lauką -~Jokios brydės! Kaip siena - kviečiai aukšti.~Aš apieškojau 1360 56 | kaip gaisro ugnis. ~Stalą, sienas ir veidus ~nušviečia purpuras - ~ 1361 40 | rankų~tarp užmirštų keturių sienų -~rugsėju pražydusiam slėny -~ 1362 54 | pražydo - ir tyliai prasiveria sietuvos -~ir siela pravirksta kaip 1363 15 | sruvenančio gurkšnį ~Ir viršūnių simfonijos amžiną gaidą.~ ~Ąžuolai 1364 60 | Medžiai dėkoja, medžiai siūbuoja, ~medžiai pasižada: "Ošime, 1365 10 | medžių tamsą skrodžia ~Beržo siūlelis baltas.~ ~Aukštas, plonytis - 1366 49 | Žiemą vasarą ~žiemą, vasarą ~siūruoji tamsi ir tyli. ~Kokią naktį 1367 7 | vakarinės palydėt. ~Ežero vanduo skaidriausias traukia ~Gelsvą dugną, veidu 1368 4 | lediniais pirštais bėga ~Skaidrios gijos švytinčio vandens ~ 1369 7 | Taip tylu, taip veriančiai skaidru - ~Rodosi, širdis neišturės...~ ~ 1370 49 | baltą ciferblatą~su negyvais skaitmenimis.~Matuoti laiką~pagal rugių 1371 24 | Tavo duona mums - saldi, skalsi.~ ~ ~ 1372 34 | klūpėjo...~ ~Ant šakų - šalti skambėjo lietūs, ~Vėjams ir strazdams 1373 60 | naktį violončelėm, ~dieną skambėsime krištolo fleitom" ~Purpuru 1374 45 | tokia šviesi diena, tiek skambesio~žolių ir laumžirgių karalystėj,~ 1375 58 | uždegta - ~ir visas pasaulis skaudus kaip žaizda ~glaudžiu ėriuku 1376 32 | Rytą pievos šaltos ir skaudžios. ~Rankos karštos ir tuščios 1377 13 | Saugok tu mano meilę, ~Skausmą ir prakeikimą!~ ~...Palei 1378 Inc| pasakyti: aš laimingas. Skausmas tampa pakeliamas, įgavęs 1379 47 | neužgestum nepragyvenusi~tau skirto laiko?~ ~ ~ 1380 61 | veidrodžiai. ~Sukasi saulė skliauto laikrodžiu.~ ~Lekia valandos, 1381 56 | šiaurės vasarų pablyškusiam skliautui -~senoj apleistoj pasodėj~ 1382 37 | Neišsenkantis aukštas ąsotis! ~Sklidinas upių tėkmės ir tylos kaitrios. ~ 1383 62 | ČIOBRELIAI~ ~Sklinda violetiniai čiobreliai - ~ 1384 32 | visą namą -~Lova paklota ir skobniai tušti.~Aš apieškojau visą 1385 30 | pelenuoti vėjai,~Ir kraujo skonį žemė jau pamiršo...~Ir kvepia 1386 29 | pirmapradžiam granite,~Nupiešiu~Skrendantį paukštį.~Ir šimtu savo šakų 1387 23 | paukščiai sutūpę prieš ilgą skridimą.~ Guli broleliai ant pilkų 1388 24 | liepsna bandys lyg paukštė skrist.~ ~Devyniais vingrių šakų 1389 16 | melsvi turėklai ~Tarsi pakilę skristi, ~Kur sienos žalsvos atgyja ~ 1390 10 | iškaltos. ~Ir medžių tamsą skrodžia ~Beržo siūlelis baltas.~ ~ 1391 65 | atvėrę, ~viržiai žydėti skuba. ~Viržiai - kaip saulės 1392 49 | lietaus ošimas auštant? ~Kur skubi?~Ar žvaigždę nori pasiekti, ~ 1393 16 | jame įrašysi~ nekantriai~ skubia ranka? ~Kad čia,~ kur prie 1394 50 | jos nebuvo. ~Ji išgaluota skurdžių ir bejėgių. - ~Rugiagėlių 1395 41 | Ir tu atsigersi iš tolimo~slapto šaltinio.~ Ir užlaižysi ~ 1396 10 | Baltas rūkas nebyliai slenka, ~Apkabina lazdynus ir lanką. ~ 1397 50 | šulinio išdžiuvusio, prie slenksčio,~kuris kadaise buvo čia, 1398 18 | Nenusimesk, šviesų slenkstį peržengęs, ~Mėlyno vakaro 1399 40 | sienų -~rugsėju pražydusiam slėny -~toli toli~kitam atminties 1400 52 | viržių vakaras ~palaimingai slėnyje skleidžias. ~Į tamsą - į 1401 40 | danguje.~ ~1968~ ~ ~*~ ~Slyvos mėlynas medi,~ką, beveiksi - 1402 32 | eglės dejavo.~ ~Tik čia - smėlio kalnely ~Kūnas tavo.~ ~Kodėl 1403 36 | pratrukusiai liūtim ir smėliu. ~Liko tik pienės pūkas ~ 1404 28 | VASAROS~ ~Kelia vidudieniai smilgą ir svėrę. ~Tolimas kelias - 1405 10 | Audimėlis laukų išbluko. ~Miega smilgos jame ir šilojai. ~Vidur 1406 40 | Kažkas juk turi likti.~ Prie smilgų ir eglių. ~Ir sausių speige -~ 1407 22 | upių srauto. ~Dainuojanti smiltis, prie žiemkenčio prigludus, ~ 1408 11 | žiedą pakėlei mažytį - ~Gyvą snaigę, pamestą pusnyne. ~Žaluma 1409 16 | vaikystėj, į burną ~Įsidedi snaigių žiupsnelį...~ ~1962.XII. 1410 4 | vandens ~Į lataką, į korytą sniegą, ~Krištolo drobelėm, kol 1411 11 | šlaitas užtvino. ~Tiktai tavo sniegelis švyti.~ ~Gersi saulę kaip 1412 36 | Krykštauja~Mažytė raudona sniegena - ~Kaip širdies atspindys. ~ 1413 17 | pūga nuščiuvo~Ir kiekviena snieguole prisiglaudė prie žemės.~ 1414 17 | prisiglaudė prie žemės.~Tarp stogų snieguotų ir sakų~Saulė prasisunkė - 1415 56 | tebesapnuoju baltą ~pavasario sodą, pilną ~bičių dūzgėjimo, ~ 1416 42 | pasivaideni~Tu kartais beprotišku sodu?~ ~Pro rūką, pro naktį staiga~ 1417 47 | Šventiškai ugninė -~purpuro soste -~tulpe raudona -~mūsų karštligės 1418 9 | drebulę ir mažąjį klevuką.~ ~Spalio šaltis - mėlynas, stiklinis, ~ 1419 49 | lapai tolydžio keičia savo spalvą:~nuo žalsvumo su auksiniais 1420 65 | kilimais.~Iš kur tiek šviesių spalvų ~pilkojoj žemelėj imas?~ ~ 1421 57 | tąsa,~tik didelis juodas sparnas,~apgaubiantis mūsų gyvenimą.~ 1422 59 | paklydęs...~Dar kartą ištiesi sparnus,~nes duosi akimirkai vardą...~ 1423 40 | smilgų ir eglių. ~Ir sausių speige -~ kad židinys neužgestų... ~ 1424 53 | akis,~kad regėtų žolyno spindėjimų.~Tenuplauna mūsų kojas,~ 1425 6 | Kažin kas čia po kruopelę spindinčios šviesos~Uždegė ant kiekvienos 1426 2 | Ką sapnavai,~Kad ant pušų spyglių - kaip ant blakstienų -~ 1427 55 | paslapties, per vienišą~sraigės brydę - regi~visur savo 1428 22 | gyvas lašas tavo upių srauto. ~Dainuojanti smiltis, prie 1429 38 | Į šaltinio gyvą šventą srovę.~Aš meldžiuos šįvakar už 1430 15 | žaliaskliautį ir gyvą? ~Lapų kraujo srovenimu, paukščių džiaugsmu ~Žalios 1431 4 | tekedens pietys,~Kai prieblanda srovent manin bandys,~Aš visada 1432 28 | palinkus ant veido epušių sruogom, ~Pirštais žvaigždiniais 1433 15 | Duokit man lapų kraujo sruvenančio gurkšnį ~Ir viršūnių simfonijos 1434 62 | žalvarniui galvelė.~ ~Saulė stabteli akimirką šile ~ir čiobrelį 1435 46 | mažą, saulę,~stūksos pilki stačiakampiai,~padalyti į narvelius.~Ten, 1436 68 | lingavimo.~Iš lapkričio vakaro - staigaus, nenumaldomo.~ ~Briedžiukę 1437 56 | kartkartėm ~kaip gaisro ugnis. ~Stalą, sienas ir veidus ~nušviečia 1438 40 | Ant balto užmiršto lino staltiesės vėsumo - ~šiltas užmirštas 1439 21 | senos pažaliavusio vario statulos,~ Kaip didžiulė, tyli, įtempta 1440 54 | ženklą,~kriauklės apvalų stebuklą~su perlo paslaptim -~lyg 1441 33 | pirmagimių? ~O gal jus renkate į sterbles akmenis~ būsimų pirkių kertėms? ~ 1442 49 | Rytoj vėl -~[ betoną, į stiklą, į geležį.~Paimsiu ant rankų~ 1443 40 | žiūrėti pro apledėjusį stiklę ~Ir naktį per pūgą supti~ 1444 9 | Spalio šaltis - mėlynas, stiklinis, ~Šoka lapų kibirkštys auksinės. ~ 1445 53 | valandą,~kai reikia būti stipresniam už save.~Mūsų laukimo valandą -~ 1446 22 | Laikyk mane, laikyk mane stipriai!~Ir daug tu reikalauk - 1447 41 | PEIZAŽAI~ ~1. PEIZAŽAS SU STIRNOM~ ~ Ten, kur dangus paliečia ~ 1448 36 | Pravėriau akis gruodžiui,~ stogam apsnigtiem ir saulei… ~Po 1449 34 | skambėjo lietūs, ~Vėjams ir strazdams užteko vietos...~ ~O viršūnėj - 1450 27 | įdrėskimą... ~Ir linksmo strazdo švilpiantį motyvą...~ ~Lapas 1451 67 | šviesk, dar šviesk švilpėjui strazdui, ~banguojantiems rugių laukams, ~ 1452 20 | PRIE STRĖVOS~ ~Pabudau iš gėlos kaip 1453 46 | buvai panaši į mažą, saulę,~stūksos pilki stačiakampiai,~padalyti 1454 56 | Kieno rankos mus kaip stygas tyliai liečia?~Kas klausosi 1455 29 | šakų ir šakelių,~Aitrių ir suaižytų,~Apkabinsiu~Kaip lapkričio 1456 3 | upelėm, ~Plačiaisiais ežerais sualsavau.~ ~Ir, rodos, aš - pušis 1457 4 | paukščiukai ~Ant juodų, sublizgusių tvorų ~Tupi saulėj sniego 1458 46 | ATSISVEIKINIMAS SU PIENE~ ~Sudie, piene,~daugiau niekada 1459 30 | nėra...~Ir duona kvepianti sudrumsčia viską,~Ir seną baimę iškelia 1460 31 | bėgo lino siūlas, į sunkų suėmęs kamuolį~Ir mano riksmą, 1461 41 | Sidabrinis rudenio laukas.~O sugniaužtam delne - tik žodis -~sidabrine 1462 49 | paukščių atsisveikinimą~ir sugrįžimo..~Rytoj vėl -~[ betoną, 1463 25 | devynių pakirdusių aušrų ~Nuo sugrubusių mūsų rankų, - ~ Bėkit, bareliai.~ ~ 1464 25 | suplėšytą lizdą, ~Pro rugių sugulusį baltą šešėlį, ~ Bėkit, bareliai.~ ~ 1465 61 | lygūs ežero veidrodžiai. ~Sukasi saulė skliauto laikrodžiu.~ ~ 1466 31 | Tik mano rankos brolių sukepusio kraujo, ~Tik mano rankos 1467 25 | BĖKIT, BARELIAI~ ~Griežlė suklinka ir verkia ilgai savo suplėšyto 1468 26 | saulėtos!~ ~Pasikelsiu kelionėj suklupus. ~Ir nebus žingsnio paskutinio. - ~... 1469 8 | tave išmokė - ~Išsilieti sūkuriu žaliu?..~ ~Tarsi pirmąkart 1470 22 | vyzdžiuos veriančias naktis, ~Sulaikius lūpose laukinį skausmo gūsį, ~ 1471 59 | bet ašarą išdidumas~ūmai sulaikys... Ir tik protėvių balsas~ 1472 42 | tamsios sėklos~jų kvapniam ir sultingam kūne.~ ~Po dangaus juodu 1473 3 | visas gėles išdraikė ir sumindė. ~Pasaulyje tik saulė, tu 1474 42 | 1971~ ~ ~*~ ~Tu kas kartą sunkėji... Tu~Kaip kalnas ant mano 1475 56 | priėmus iš lemties rankų~sunkią balto sidabro karūną~ant 1476 56 | Per miglų ir vieversių supamą lauką, ~pavasariai - rudenys 1477 19 | briedžiai... ~Mėnulis obuoliu supasi... ~Klevai karštą kaktą, 1478 38 | Aukštas kalnas pelenų supiltas...~...Pilkas vakaras ir 1479 25 | bareliai.~ ~Pro griežlės suplėšytą lizdą, ~Pro rugių sugulusį 1480 25 | suklinka ir verkia ilgai savo suplėšyto lizdo~O rugiai gula ir gula 1481 5 | šaltį?~ ~Kur nubėgsi? ~Ar supras kas, ~Jog tu gyvas degi?.. ~ 1482 1 | mano naštą.~ ~Tik šiąnakt supratau, ~kad tai stirnos akys ~ 1483 40 | stiklę ~Ir naktį per pūgą supti~ žiemkenčių sužaliavusį 1484 8 | lengvas kelias? ~O kodėl tiek surandu?..~ ~Ir žaibų naktis čia 1485 53 | rože sidabro~ant lauko, sūraus~nuo mūsų prakaito.~Tenuplauna 1486 65 | gegužė alyvom. ~O bitės medų surinko - ~viržių saldumą gyvą.~ ~ 1487 23 | Kapai kapeliai... Žemę surišo~ Stipriau nei žodžiai, stipriau 1488 31 | savo rateliais aplink mane susėdo.~Ir bėgo lino siūlas - o 1489 54 | palietus~lupom sausom... Kaip susemti pralietas~apyblandas iš 1490 54 | priglundi prie žemės kranto.~Susikaupusi,~įsiklausydama į savo gelmę,~ 1491 8 | Sužibėjo saulėje pušelės - ~Susikibo visos šokt ratu. - ~O kodėl 1492 40 | seniai įpratom~ patys sau susikurti ugnį. ~Mes jau seniai įpratom~ 1493 2 | norėčiau pult į žemę~Ir susiliet...~Arba sugert kaip žemė 1494 10 | viskas užmigs pilkumoj, ~Susipančios baltam patale, - ~Gros eglelė 1495 57 | Mūsų paslaptį.~Ar mudu kada susitiksim,~mažas paukščiuk?~Aš ir 1496 31 | ir šarvuočių provėžų - ~ susiūbavo mėlynas mėlynas laukas -~ 1497 44 | žalias švelnumas ~betoną suskaldo, ~kai tu eini į šviesą. ~( 1498 62 | aitrią kvapią tylą.~ ~Ir sustingsta voveraitė ant šakos, ~uodegą 1499 26 | GUBOS~ ~Rugio gubos šokiui sustoję ~Ant kalvos, ties lanka 1500 42 | aukšta banga -~Šviesia obelim sustoji - šešėliu žvaigždės.~ ~Viešpatie, 1501 32 | nėra danguj.~ ~Kas dabar susukuos mano ilgus plaukus? ~Kas 1502 6 | brendu. ~Ir jaučiu - į kraują suteka rasa. ~Ir iškart užgyja 1503 3 | Pasiklausysiu valandėlę~Ir sutirpsiu~Vienos gaidos akimirka viena.~ ~