| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Janina Degutyte Artumas IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Lyric
1504 23 | kapeliai...~ Lyg paukščiai sutūpę prieš ilgą skridimą.~ Guli 1505 64 | Aušrele, margus žiedlapius sušildyk.~ ~Aušra, aušrele, anksti 1506 22 | prie žiemkenčio prigludus, ~Sušildyta jo ištvermės ir kraujo.~ ~ 1507 9 | Aš prie alksnio atėjau sušilti...~ ~1959~ ~ ~ 1508 3 | laiškelių ~Kaip žemė aš iškart sužaliavau. ~Tu atėjai - ir aš upelėm, ~ 1509 40 | per pūgą supti~ žiemkenčių sužaliavusį lauką... ~Kažkas juk turi 1510 8 | Takeliu išbėgus nedrąsi?..~ ~Sužibėjo saulėje pušelės - ~Susikibo 1511 25 | tiesias po dalgiais, ~Ir žemė svaigiai pakvimpa vasara ir namais, - ~ 1512 48 | iš pelkių,~nešdamas aitrų svaiginantį~kvapą, vienišo gandro~kleketavimą.~ 1513 58 | LIEPŽIEDŽIŲ KVAPAS~ ~Šviesus ir svaiginantis liepžiedžių kvapas ~vasaros 1514 54 | laukimas laimė lelija liepų~svaigus kvepėjimas -~viskas telpa 1515 13 | šaltas...~ ~Laikyk tu mano svajonę, ~Mano žvaigždės likimą! ~ 1516 28 | Kelia vidudieniai smilgą ir svėrę. ~Tolimas kelias - ligi 1517 56 | jos tiesa prasiskleidžia ~takažolės žiede auštant, ~jos paslapties 1518 8 | kur panorai tu išeiti, ~Takeliu išbėgus nedrąsi?..~ ~Sužibėjo 1519 4 | kol apdengs ~Viso kiemo takelius ir pėdas, ~Saulės lūpų šiandien 1520 20 | išvysiu.~ Čia iš Paukščių Tako pareisiu. ~Čia po tūkstantmečių 1521 3 | klykaudami vedas ~Pavasarį putotu takučiu.~ ~Ir pažinau:~Tu - nesibaigianti 1522 52 | pakvipusioj rudeniu, ~dangaus tamsėįančiam lange. ~Tik paukščiai nepasiklysta - ~ 1523 41 | kraujažolių pievą,~ geltonam tamsėjančiam saulėlydy ~raudonos stirnos 1524 42 | laikai išlukštentą ~kaip tamsią prinokusią sėklą.~ ~Plaukia 1525 40 | vėsumo - ~šiltas užmirštas tamsiai auksinis kepalas,~ ~padėtas 1526 19 | Pasklidęs toli vasarojus ~Tamsiom vilnim priartėja... ~Kieno 1527 42 | šilti ir šviesūs,~skamba tamsios sėklos~jų kvapniam ir sultingam 1528 1 | stirnos akys ~šviečia man tamsoje ~kaip dvi žvaigždės.~ ~Ir 1529 56 | vakaras lieka... ~Akivarai tamsūs gilės ir gilės. ~Kieno rankos 1530 58 | tavo krauju ir žodžiu jau tapęs ~liepžiedžių kvapas nuauksina 1531 57 | palaiminai...~...Mirtis tik tąsa,~tik didelis juodas sparnas,~ 1532 12 | atnešei iš miško... ~Pilną taurę mėlyno spindėjimo, ~Su rasa 1533 42 | nuo tavęs pabėgt. Viskas tavimi~Užnuodyta: kliedėjimas, 1534 10 | juodo vainiko ~Saulės vienas taškelis beliko.~ ~Audimėlis laukų 1535 4 | Ir sruogeles žaliąsias te pietys kedens. ~Man akyse - 1536 56 | linksmas ir liūdnas.~ ~Dar tebesapnuoju baltą ~pavasario sodą, pilną ~ 1537 36 | Kaip širdies atspindys. ~Tebesu!~Pravėriau akis gruodžiui, 1538 7 | pamesiu vidury to kelio... ~Tegu ras kas nors, paims kaip 1539 31 | Tai šitam ežere, kur teka devynios upės. ~Tai šitam 1540 4 | Ir sruogeles žaliąsias tekedens pietys,~Kai prieblanda srovent 1541 23 | kraujas pasruvo - šaltinis tekėjo.~ ~ Ant aukšto kalno - kapai 1542 37 | ąsotis! ~Sklidinas upių tėkmės ir tylos kaitrios. ~Nori? - 1543 54 | svaigus kvepėjimas -~viskas telpa į tavo trumpą vardą.~Lengva~ 1544 58 | pilką ~išdžiūvusią žemę ir temstantį dangų. ~Kaip žvakė akimirkai 1545 13 | Mano pelenus baltus...~Tenai vidudienį - vasarą - ~Vėjas, 1546 56 | Dar tikiu į žemę:~jos tiesa prasiskleidžia ~takažolės 1547 25 | Ir varpų nuleistos galuos tiesias po dalgiais, ~Ir žemė svaigiai 1548 38 | Šventus ir prakeiktus - už tiesius.~Katakombas - inkvizicijas - 1549 56 | liepos viršūnėj.~ ~Dar tikiu į žemę:~jos tiesa prasiskleidžia ~ 1550 11 | visas šlaitas užtvino. ~Tiktai tavo sniegelis švyti.~ ~ 1551 20 | ir meile nugludina.~ ~Čia tiltai beržų baltieji~ per upeles 1552 37 | ledinėm upėm, ~ sidabro tiltais?~ ~Už ledo upių geltonos 1553 38 | Kraujo ir ugnies laukinis tiltas...~...Aukštas kalnas pelenų 1554 26 | Lūžta ledokšniai, dūžta tilteliai ~Žalsvo sniego.~ ~Vejas 1555 16 | Tamsaus violeto šešėlis, ~Kur tilto melsvi turėklai ~Tarsi pakilę 1556 42 | šešėliškas mūsų gatvių tinklas... ~Jei lango šerkšne - ~ 1557 8 | Pirmąkart matau berželį tokį, ~Krykščiantį kiekvienu 1558 28 | vidudieniai smilgą ir svėrę. ~Tolimas kelias - ligi nakties. ~ 1559 41 | geria.~ Ir tu atsigersi iš tolimo~slapto šaltinio.~ Ir užlaižysi ~ 1560 59 | Esi nebe čia - jau iš tolo~regi ir save, ir likimą...~ 1561 3 | Vis tiek matau, kaip topolis žaliuoja, ~Pirmuos lipniuos 1562 7 | Ežero vanduo skaidriausias traukia ~Gelsvą dugną, veidu palytėt...~ ~ 1563 55 | nugaros. ~Kažkada kažkada~troškau~kalbėti už jas. ~Dabar ~ 1564 55 | neregystę,~savo žolišką troškulį~būti.~ ~ ~ 1565 37 | trumpos kaip niekad.~Gerk, - trūkčiojantį, neramų liepų žalsvą pavėsį...~ 1566 43 | kvepėjimą... Atėjome ~čia taip trumpam -~ iš tėviškės upelio atsigerti ~ 1567 16 | Tik čia, tik ant žemės trupinio ~Tu saulei lupas praversi, ~ 1568 47 | TRYS ŽEMĖS ŽENKLAI~ ~l. ASIŪKLIS~ ~ 1569 3 | DŽIAUGSMAS~ ~Tu atėjai - ir tūkstančiu laiškelių ~Kaip žemė aš 1570 47 | atėjai,~asiūkli, iš kokio tūkstantmečio~tavo šaknys kvėpuoja po~ 1571 20 | Paukščių Tako pareisiu. ~Čia po tūkstantmečių sugrįšiu.~ ~1965~ ~ ~ 1572 31 | marškiniai, ir žydi raudonom tulpėm. ~O kaip man išplauti tą 1573 4 | juodų, sublizgusių tvorų ~Tupi saulėj sniego kąsneliukai, ~ 1574 16 | šešėlis, ~Kur tilto melsvi turėklai ~Tarsi pakilę skristi, ~ 1575 32 | skaudžios. ~Rankos karštos ir tuščios ilgą vakarę.~ ~Pasakyk, 1576 32 | Lova paklota ir skobniai tušti.~Aš apieškojau visą lauką -~ 1577 4 | Ant juodų, sublizgusių tvorų ~Tupi saulėj sniego kąsneliukai, ~ 1578 41 | neužteks.~ Ir pamiršai, kad ~tykoja šūvis.~ Ir pamiršai, kad 1579 10 | ir šilojai. ~Vidur lauko, tykojant rūkui, ~Žaliu šviesuliu 1580 36 | akis gruodžiui, bebaimei tylai ir šviesai… ~Nedrąsiai dainuoja 1581 34 | Pašaknėlėj - akmenys tylėjo... ~Pašaknėlėj - motinos 1582 7 | žvaigždyną...~ ~Dar pridėsiu tylią, vėsią mėtą. ~Kam paduoti 1583 27 | Laiptais, aksominiais ir tyliais... ~Lyg balandį mėlyną imu ~ 1584 22 | TAVO~ ~Aš - eglė tavo tylinčių miškų. ~Aš - gyvas lašas 1585 37 | Sklidinas upių tėkmės ir tylos kaitrios. ~Nori? - atsigerk 1586 42 | iš lėto čiulpia šaltinių~tyrumą ir šviesą.~Tavo šaknys - 1587 38 | ar pasiaukojimas. ~Dega ugniažolė. ~Bet aš pamiršau juoką.~ ~ 1588 38 | Jungia~Vienas~Kraujo ir ugnies laukinis tiltas...~...Aukštas 1589 53 | pakvipusią žemę~žaibo švaria ugnim.~Prasiskleisk lietum -~rože 1590 47 | 3. TULPĖ~ ~Šventiškai ugninė -~purpuro soste -~tulpe 1591 39 | diemedžiai. ~Užgeso naktigonių ugnys.~ ~Ant upės kranto ~Aukštoj 1592 54 | 1978~ ~ ~*~ ~Jūra jūra -~iš ūkanų ir užmaršties~atplaukianti 1593 17 | SAULĖLYDIS~ ~Visą dieną ūkavo ir verkė,~Tarsi žemėj ko 1594 56 | sapnuoji, ką sapnuoji~per ūkiančią, pūgą,~priėmus iš lemties 1595 59 | krūmas,~bet ašarą išdidumas~ūmai sulaikys... Ir tik protėvių 1596 62 | sustingsta voveraitė ant šakos, ~uodegą išrietus tarsi lanką. ~Ir 1597 11 | kvapą ir medų ištiesi - ~Uogą - širdį sklidiną, drąsią ~ 1598 53 | užsipylus šviečiančiais uogienojais -~pamiršdama nuoskaudas, ~ 1599 35 | ir drėgnas, ~ dar šerdis uos įsiklauso ~ į artėjančius 1600 28 | rugiai atsistos gubosna. ~Upėj klyks putinai raudonais 1601 3 | sužaliavau. ~Tu atėjai - ir aš upelėm, ~Plačiaisiais ežerais sualsavau.~ ~ 1602 20 | tiltai beržų baltieji~ per upeles žaliavynes. ~Čia atokaitoj 1603 53 | BRUKNĖ~ ~Išeina gandrai, upeliai ir šalavijai.~Tu pasilik.~ 1604 43 | taip trumpam -~ iš tėviškės upelio atsigerti ~ir atsikąsti 1605 50 | ir gurkšnio iš vaikystės upeliūkščio... ~- Kur kasdienybė? Niekad 1606 50 | UPOKŠNIS~ ~Tėviškės mažas upokšni, ~jeigu dar esi kur nors. ~ 1607 3 | juo, girdžiu, girdžiu, ~Upokšniai požeminiai klykaudami vedas ~ 1608 50 | UPOKŠNIS~ ~Tėviškės mažas upokšni, ~ 1609 6 | kruopelę spindinčios šviesos~Uždegė ant kiekvienos žolės.~ ~ 1610 58 | dangų. ~Kaip žvakė akimirkai uždegta - ~ir visas pasaulis skaudus 1611 15 | neišsakomi žodžiai. ~Tik uždegus šermukšnį raudoną, ~Ji tave 1612 28 | Vakaras mėlyną ranką uždės.~ ~Balti rugiai atsistos 1613 24 | Ir liepsna man veidą užgaus... ~...Ir liepsna bandys 1614 39 | šuliniai ir diemedžiai. ~Užgeso naktigonių ugnys.~ ~Ant 1615 6 | suteka rasa. ~Ir iškart užgyja daug žaizdų... ~Lyg ta pieva - 1616 67 | ir volungėliai virkauja užkimę.~ ~ ~ 1617 41 | tolimo~slapto šaltinio.~ Ir užlaižysi ~visas žaizdas.~ Kol kas - 1618 13 | lašai raudoni. ~Beržų šviesa užlieja klonį. ~Beržų šviesa į kalną 1619 54 | Jūra jūra -~iš ūkanų ir užmaršties~atplaukianti aukštu gaudesiu -~ 1620 37 | vidugirio aitris - dugne...~Akis užmerk -~ir gerk,~tūkstantį metų 1621 30 | vėl tuos vokus vėstančius užmerkia. ...~O lūpas vėl rakina 1622 26 | Išbarstyti po saują?~Akis užmerkiu - godžiai geriu~Saulę.~ ~ 1623 10 | eglė groja.~ ~Ir kai viskas užmigs pilkumoj, ~Susipančios baltam 1624 46 | daugiau niekada čia negrįši.~Užmigsi betono karste~ir miegosi 1625 33 | Ar po kviečių laukais~ užmigusių savo pirmagimių? ~O gal 1626 40 | staltiesės vėsumo - ~šiltas užmirštas tamsiai auksinis kepalas,~ ~ 1627 40 | dangaus švytėjimas. ~Ant balto užmiršto lino staltiesės vėsumo - ~ 1628 42 | tavęs pabėgt. Viskas tavimi~Užnuodyta: kliedėjimas, kraujas, oda,-~ 1629 37 | volungės čiulbesio. ~Nori? - užplustančios audros...~ ~Gerk, - mūsų 1630 9 | kibirkštys auksinės. ~Vėjas užpūtė į pačią širdį - ~Aš prie 1631 26 | žingsnio paskutinio. - ~...Užsimerk! - pamatysi - gubos ~Šoka 1632 53 | gaivindama sausą gomurį, ~užsipylus šviečiančiais uogienojais -~ 1633 28 | Pirštais žvaigždiniais užspaus akis - - -~ ~1965~ ~ ~ 1634 34 | lietūs, ~Vėjams ir strazdams užteko vietos...~ ~O viršūnėj - 1635 22 | jo ištvermės ir kraujo.~ ~Užtvenkus vyzdžiuos veriančias naktis, ~ 1636 3 | Kaskadom saulės tu mane užtvindei. ~Dabar - apsvaigusią - 1637 11 | pusnyne. ~Žaluma visas šlaitas užtvino. ~Tiktai tavo sniegelis 1638 33 | Ko jūs ieškote?~ Rugiais užžėlusių pėdų? ~Ar po kviečių laukais~ 1639 13 | girdi mane - ~Savo šaukiantį vaiką?~ ~Laiko ji kryžius juodus, ~ 1640 67 | kriaušei, ~nenuoramoms ežių vaikams.~ ~Saulele, dar neik namo! ~ 1641 55 | sidabražolėj -~kaip tavo vaikystė.~Didžiulis rūkas parslenka 1642 16 | pirmojo sniego. ~Vogčiom, kaip vaikystėj, į burną ~Įsidedi snaigių 1643 51 | nereikalingai! -~rožiniu vainiklapiu~trumpos vasaros~ilgai dienai.~ 1644 10 | lanką. ~Ant akiračių juodo vainiko ~Saulės vienas taškelis 1645 26 | gubos ~Šoka šoka žaroj vakarinėj.~ ~1960.VIII.27~ ~ ~*~ ~ 1646 7 | baltąja išplaukia ~Saulės vakarinės palydėt. ~Ežero vanduo skaidriausias 1647 21 | smėlį,~ Palinkusios nuo vėjo vakario,~ Aukštos, bežadės ir bešakės - 1648 30 | alkis amžinas...~ ~Praūžė vakaru audros lietus, ~Bet visą 1649 29 | Sielvartą ir miražą,~Baimę ir valią, -~Ir nuogu ilgesiu~Lyg 1650 5 | miegi? ~Nepakėlė, nenugėlė ~Vandenėliai šaltį?~ ~Kur nubėgsi? ~Ar 1651 36 | sidabrinio dubenio ~Miško vandenį -~ ir kankinamai mėlyną 1652 7 | vakarinės palydėt. ~Ežero vanduo skaidriausias traukia ~Gelsvą 1653 18 | Saukia vardu ir šaukia be vardo. ~Kojos pavargusios. ~Rankos 1654 49 | tave, ~keisdama vėliavas ir vardus, ~tik žemė ta pati po mūsų 1655 21 | Kaip senos pažaliavusio vario statulos,~ Kaip didžiulė, 1656 48 | senas~kelias namo.~Ajerai.~Varlių ir žiogų sena giesmė.~Rūkas ( 1657 42 | krenta obuoliai.~Aidai kaip varpai~pripildo žemę ir dangų.~ 1658 56 | aksominiam~bitės kūnely.~Jos varpas - tavo širdis, ~kuri vis 1659 16 | ranka? ~Kad čia,~ kur prie varpinės prigulė ~Sutemos šviesios 1660 25 | Bėkit, bareliai.~ ~Ir varpų nuleistos galuos tiesias 1661 59 | akimirkai vardą...~Prie vartų jau laukia šešėlis~palaidotos 1662 19 | nieko...~ ~Pasklidęs toli vasarojus ~Tamsiom vilnim priartėja... ~ 1663 56 | Purpuru atsivėrusi~šiaurės vasarų pablyškusiam skliautui -~ 1664 59 | Bet šaukia~toks šiltas vasarvidžio kvapas,~erdvė virš to lauko... 1665 3 | Upokšniai požeminiai klykaudami vedas ~Pavasarį putotu takučiu.~ ~ 1666 14 | šauksmų. ~Kiekviena akis vėdryno ~Švies man ugnele namų.~ ~ 1667 55 | neužsimiršima,~nebylystę - - -~Veidrodinį vasaros vakarą~regi savo~ 1668 55 | kurie jau išdžiūvo.~ ~ ~*~ ~Veidrodinis vasaros vakaras.~Kiekvienam 1669 50 | Tyras ir virpantis. ~Žemės veidrodis. ~Ar pažinsim save? ~Ar 1670 41 | skaidriam~rasotam skliaute~(jo veidrody blykčioja nakties~pėdsakai, 1671 61 | veidely. ~Spindi lygūs ežero veidrodžiai. ~Sukasi saulė skliauto 1672 20 | girios naktovidy -~ akivarų veidrodžiuos - ~Savo dalią dviveidę išvysiu.~ 1673 7 | skaidriausias traukia ~Gelsvą dugną, veidu palytėt...~ ~Ir tai kas, 1674 56 | ugnis. ~Stalą, sienas ir veidus ~nušviečia purpuras - ~kraujo 1675 30 | Praūžė gaižus pelenuoti vėjai,~Ir kraujo skonį žemė jau 1676 26 | akių,~Nieko neklausiu...~ ~Vejasi valandos vėtrų virtine... ~ 1677 49 | eina pro tave, ~keisdama vėliavas ir vardus, ~tik žemė ta 1678 2 | blakstienų -~Lašai, lašai?~Gal veltui sidabrinių mėnesienų~Tu 1679 7 | pasižiūrės. ~Taip tylu, taip veriančiai skaidru - ~Rodosi, širdis 1680 22 | kraujo.~ ~Užtvenkus vyzdžiuos veriančias naktis, ~Sulaikius lūpose 1681 25 | BARELIAI~ ~Griežlė suklinka ir verkia ilgai savo suplėšyto lizdo~ 1682 24 | Žeme Žemynėle atsiūbuok ~Verkiančiais mano beržais.~ ~Šventą ugnį 1683 31 | DROBĖS~ ~1. VERPĖJOS~ ~Dūzgė klevo ratelis, ir 1684 31 | atskubėjo dvylika laumių verpėjų~Ir su savo rateliais aplink 1685 10 | Rūsčios ir šaltos!~Į saulės versmę sakos iškeltos, ~Šakos iškeltos.~ ~ 1686 63 | visiems:~"Atsigerk iš miško versmės~ir būsi vaikas žvaigždės.~ ~ 1687 26 | pievom įsaulintom.~Kaklą veržia...~Pasislėpsiu už to pavasario~ 1688 64 | iškėlus ryto kvapą, vėjo vėsą, ~pavasarinį: žemės sapną 1689 7 | Dar pridėsiu tylią, vėsią mėtą. ~Kam paduoti šitą 1690 3 | apsvaigusią - kur nori vesk ar nešk. ~Kažkas visas gėles 1691 30 | Ir pirštai vėl tuos vokus vėstančius užmerkia. ...~O lūpas vėl 1692 40 | užmiršto lino staltiesės vėsumo - ~šiltas užmirštas tamsiai 1693 13 | Mano meilę ir šauksmų, - ~Vėtrą pavasarinę.~ ~Ir mano rūpestį 1694 36 | dideliam lauke, ~Nuūžus vėtrai, pratrukusiai liūtim ir 1695 56 | Rudenio purpuras plakasi klevo vėtroj. ~Saulė, praplėšus debesį, ~ 1696 39 | Nudardėjo vieškeliais mediniai vežimai - ~Lyg birželio perkūnija. ~ 1697 4 | II.22~ ~ ~*~ ~Teglamonės vidudienis kamienų drobę baltą, ~Ir 1698 37 | aukštas ąsotis!~Debesų puta, o vidugirio aitris - dugne...~Akis užmerk -~ 1699 10 | smilgos jame ir šilojai. ~Vidur lauko, tykojant rūkui, ~ 1700 18 | šoka žmonių šešėliai...~ ~Vien tik langų geltona šviesa ~ 1701 3 | sutirpsiu~Vienos gaidos akimirka viena.~ ~1959.I.26~ ~ ~ 1702 29 | ŠIAURINIO DANGAUS ILIUZIJA~ ~Vienąkart~Aš kaip lapkričio medis~ 1703 42 | išleis ~šaltoj galaktikoj - vienąsyk ~per saulės patekėjimą?)... ~ 1704 27 | linijom išrašytas. ~Toks pat vienintelis,~ toks pat nepakartojamas. ~ 1705 49 | Egle,~mano medi, ~mano vienišas medi ~skaidriam birželio 1706 48 | aitrų svaiginantį~kvapą, vienišo gandro~kleketavimą.~Kelias 1707 Inc| niekada gamtoje nejaučiu nei vienišumo, nei baimės. Ji manyje - 1708 3 | Pasiklausysiu valandėlę~Ir sutirpsiu~Vienos gaidos akimirka viena.~ ~ 1709 42 | lapkričio,~iš lapkričio rūko ir viesulo.~ ~Džiaugiuos už tave, ~ 1710 34 | Vėjams ir strazdams užteko vietos...~ ~O viršūnėj - saulė 1711 56 | nebylės?~ ~Per miglų ir vieversių supamą lauką, ~pavasariai - 1712 39 | prosenių dalgiai. ~Nudardėjo vieškeliais mediniai vežimai - ~Lyg 1713 26 | žaroj vakarinėj.~ ~1960.VIII.27~ ~ ~*~ ~Sniegas ir debesys 1714 51 | Mažas, visų baramas laukų vijokli,~kvietį apsivijęs,~saulės 1715 19 | toli vasarojus ~Tamsiom vilnim priartėja... ~Kieno čia 1716 1 | ARTUMAS~ ~Drėgnų pagriovių vingiorykšte, ~ačiū, kad man padedi ~ 1717 24 | paukštė skrist.~ ~Devyniais vingrių šakų žalčiais ~Ąžuolas man 1718 62 | ČIOBRELIAI~ ~Sklinda violetiniai čiobreliai - ~mažutėliai - 1719 52 | VIRŽIŲ VAKARAS~ ~Violetinis viržių vakaras ~palaimingai 1720 16 | gotikos bokšto ~Tamsaus violeto šešėlis, ~Kur tilto melsvi 1721 60 | ošime...~ ~Ošime naktį violončelėm, ~dieną skambėsime krištolo 1722 67 | šaukiasi mamos ~ir volungėliai virkauja užkimę.~ ~ ~ 1723 27 | Nemirtingumas? ~Pulsas virpa delne...~ Aš kraujo gaida 1724 47 | glamonės ir išdavystės, ~virpanti paukščio giesmės ~ritmu, 1725 14 | Žemės žodžiai paprasti. ~Jų virpėjimas šį rytą ~Prie širdies labai 1726 4 | paženklinto akmens~Į vėjo virpesį, į saulės šviesą!..~...Teglamonės 1727 26 | Vejasi valandos vėtrų virtine... ~Bėgu, bėgu!~Lūžta ledokšniai, 1728 52 | nulekia ~paukščių įstrižos virtinės. ~Dar akimirka - ~ir ieškosi 1729 30 | Ir seną baimę iškelia į viršų...~ ~...Ir pirštai vėl tuos 1730 21 | pušys -~ Su išsiūbuotom viršūnėm,~Su audrų nenumaldomo gausmo 1731 15 | neįspėtą motyvą.~ ~Ošia ošia viršūnės... Taip aukšta, ramu:~Ar 1732 15 | sruvenančio gurkšnį ~Ir viršūnių simfonijos amžiną gaidą.~ ~ 1733 65 | žemelėj imas?~ ~Pasklinda viržiais rugsėjis ~kaip gegužė alyvom. ~ 1734 56 | aplieja - ~bežvaigždė, bet visareginti.~ ~Dar girdžiu, kaip vaikystės ~ 1735 63 | ausį ~mažiems, dideliems - visiems:~"Atsigerk iš miško versmės~ 1736 35 | MEDIS~ ~Dar visiškai nuogas~ su išraizgytom šakelių 1737 4 | Krištolo drobelėm, kol apdengs ~Viso kiemo takelius ir pėdas, ~ 1738 35 | žingsnius, - ~bet stovi jis,~ visom juodom pulsuojančiom gyslom ~ 1739 51 | VASAROS ŽIEDAS~ ~Mažas, visų baramas laukų vijokli,~kvietį 1740 55 | vienišą~sraigės brydę - regi~visur savo nerimastį,~nedrąsą,~ 1741 16 | Guli ant pirmojo sniego. ~Vogčiom, kaip vaikystėj, į burną ~ 1742 30 | Ir pirštai vėl tuos vokus vėstančius užmerkia. ...~ 1743 37 | baikšti, ir narsi raudonsparnė volungė~Krūtinėj dar neužmiega~( 1744 67 | Briedžiukai šaukiasi mamos ~ir volungėliai virkauja užkimę.~ ~ ~ 1745 37 | kaitrios. ~Nori? - atsigerk volungės čiulbesio. ~Nori? - užplustančios 1746 42 | saulės patekėjimą?)... ~Jei voratinklį pamėgdžioja ~šešėliškas 1747 41 | sidabrinėm durim).~Kai nušvinta voratinklis žvaigžde,~tarp ražienų įsmigusia.- - -~ 1748 36 | apsigobė gatvė. ~Sakų baltam voratinkly ~Krykštauja~Mažytė raudona 1749 62 | kvapią tylą.~ ~Ir sustingsta voveraitė ant šakos, ~uodegą išrietus 1750 32 | juodos?~Ar nedavė žalio vyno?~ ~1966~ ~2~ ~Aš paklausiau 1751 44 | paukšti ~kas aš?~Tavo vyresnioji sesuo, ~karalius ar budelis, ~ 1752 22 | ištvermės ir kraujo.~ ~Užtvenkus vyzdžiuos veriančias naktis, ~Sulaikius 1753 16 | kartų laukiamas -~ kaip vyšnių baltas žydėjimas. ~Atskleistas 1754 10 | išklydusį kovą namo -~ ~1959.X.20~ ~ ~*~ ~Šimtmetės eglės, 1755 16 | snaigių žiupsnelį...~ ~1962.XII.3~ ~ ~ 1756 50 | tamsos, ~tarp Mocarto ir tarp Šagalo, tarp kaitros ~ir gurkšnio 1757 54 | nuokalnėm pamažu~jo žydinčią šaką lyg paslaptį savo nešu..~ ~ 1758 9 | Aušrai keliant - padegė šakelę - ~Ir išsklaidė rūką - gulbės 1759 19 | kur klevai~Skamba savo šakom ir lapais. Kur žydi~Ramybe 1760 53 | Išeina gandrai, upeliai ir šalavijai.~Tu pasilik.~Mūsų nerimo 1761 3 | lapeliuos pirštai braido...~ ~Šaligatviuose švysčioja - lyg peiliais - 1762 13 | vasarą - ~Vėjas, kraupus ir šaltas...~ ~Laikyk tu mano svajonę, ~ 1763 5 | Jog tu gyvas degi?.. ~Šaltinėli šaltuonėli, ~Ar girdi, ar 1764 13 | mano kraują - ~Gyvą raudoną šaltinį. ~Mano meilę ir šauksmų, - ~ 1765 9 | mažąjį klevuką.~ ~Spalio šaltis - mėlynas, stiklinis, ~Šoka 1766 42 | kokį daigą žemė išleis ~šaltoj galaktikoj - vienąsyk ~per 1767 5 | gyvas degi?.. ~Šaltinėli šaltuonėli, ~Ar girdi, ar girdi?..~ ~ 1768 23 | Ant mūsų krūtinių švino šarvais.~ ~Saule saulele, o kas 1769 31 | lygumoj -~ ant rogių ir šarvuočių provėžų - ~ susiūbavo mėlynas 1770 13 | Ar tu girdi mane - ~Savo šaukiantį vaiką?~ ~Laiko ji kryžius 1771 67 | žaidimo. ~Girdi? - Briedžiukai šaukiasi mamos ~ir volungėliai virkauja 1772 46 | Gal išgirsi,~kaip aš tave šauksiu per sapnę.~ ~1973~ ~ ~ 1773 35 | žvarbus ir drėgnas, ~ dar šerdis uos įsiklauso ~ į artėjančius 1774 36 | ŠERKŠNAS~ ~Pravėriau akis gruodžiui,~ 1775 42 | gatvių tinklas... ~Jei lango šerkšne - ~eglių, elnių ir lelijų 1776 15 | neišsakomi žodžiai. ~Tik uždegus šermukšnį raudoną, ~Ji tave baltai 1777 22 | pirmo juoko -~Ligi minties šešėlio paskutinio -~ Tavo.~ ~1964~ ~ ~ 1778 42 | voratinklį pamėgdžioja ~šešėliškas mūsų gatvių tinklas... ~ 1779 68 | ašaroj būsiu... ~Ar medžio šešėly rudens vakare. ~Sugrįšiu 1780 47 | perduoti -~kokį perspėjimą - šiam pavasariui?~ ~2. PLUKĖ~ ~ 1781 4 | takelius ir pėdas, ~Saulės lūpų šiandien palytėtas.~ ~...Atsivertum - 1782 29 | ateina,~Nupiešiu~Santūriam šiauriniam danguj~Lyg pilkam pirmapradžiam 1783 29 | ŠIAURINIO DANGAUS ILIUZIJA~ ~Vienąkart~ 1784 4 | Paskutiniai iš pusnių šiaurių.~ ~Nuo stogų lediniais pirštais 1785 40 | saulėtume?~Kur prisiglausi,~šiauriui pučiant,~tam rugių bangavime?~ 1786 9 | liepsnos plakasi miškely ~Šildo drebulę ir mažąjį klevuką.~ ~ 1787 28 | Ir apsiklosma miglom kaip šilkais.~ ~Ir kai juodai nusirpusių 1788 6 | kiekvienos žolės.~ ~Pieva šilkine basa brendu. ~Ir jaučiu - 1789 3 | išeinu - ir vėjas apvynioja ~Šilku man lediniu rankas ir veidą. ...~ 1790 12 | man čia palikai? ~Pilną šilo kvapo ir čiulbėjimo - ~Ir 1791 10 | Miega smilgos jame ir šilojai. ~Vidur lauko, tykojant 1792 42 | obuoliai, dar nuo saulės šilti ir šviesūs,~skamba tamsios 1793 35 | paukščiai turi ~ saugius ir šiltus namus.~ ~1966~ ~ ~ 1794 2 | pravirkai?..~ ~Aplink pušis šimtai duobučių nuo lašų.~Nuo tų 1795 40 | pasiliekam.~Laukti.~Mūsų sparnai šimtąkart~ budelių ir pranašų nukirsti. ~ 1796 29 | Nupiešiu~Skrendantį paukštį.~Ir šimtu savo šakų ir šakelių,~Aitrių 1797 54 | nes ugnis dar gyva mumyse~šimtus metų - nuo anų laužų.~Pulsuoja 1798 42 | žvaigždės.~ ~Viešpatie, vidury šios nakties ~Virš likimo ir 1799 43 | žemės~ apnuogintą šilumą, ~į širmo debesio~ kvepėjimą... Atėjome ~ 1800 7 | vėsią mėtą. ~Kam paduoti šitą mažę puokštę, ~Kad manęs 1801 31 | kraujo, ~Tik mano rankos šitų marškinių neišvelėja...~ ~ 1802 27 | mėlyną imu ~Už laukinių šiugždančių sparnų.~ ~1964~ ~ ~ 1803 40 | kepalas,~ ~padėtas užmirštų šiurkščių švelnių rankų~tarp užmirštų 1804 49 | Begalinio švelnumo tavo šiurkšti žievė,~lapai tolydžio keičia 1805 11 | pamestą pusnyne. ~Žaluma visas šlaitas užtvino. ~Tiktai tavo sniegelis 1806 41 | gandrai pavirsta~sparnų šlamėjimu skaidriam~rasotam skliaute~( 1807 68 | Sugrįšiu - iš miško šešėlių ir šlamesio.~IŠ paukščio širdies - kur 1808 63 | laumė lelijom prausias~ir šnabžda tyliai į ausį ~mažiems, 1809 26 | saulėlydžiui grojant, ~Gubų šokį ražienoj matytum.~ ~Ilgą 1810 50 | priešmirtinio peteliškės šokio, ~tarp išsipildymo ir netekties, ~ 1811 8 | MIŠKO ŠOKIS~ ~Pirmąkart matau berželį 1812 26 | GUBOS~ ~Rugio gubos šokiui sustoję ~Ant kalvos, ties 1813 26 | ražienoj matytum.~ ~Ilgą vakarą šoks rugio gubos, ~Kad, numetę 1814 8 | pušelės - ~Susikibo visos šokt ratu. - ~O kodėl staiga 1815 19 | klajoja?..~ ~Galulaukėj šūkauja briedžiai... ~Mėnulis obuoliu 1816 39 | birželio perkūnija. ~Išdžiuvo šuliniai ir diemedžiai. ~Užgeso naktigonių 1817 41 | Ir pamiršai, kad ~tykoja šūvis.~ Ir pamiršai, kad kvepės ~ 1818 53 | pievom pakvipusią žemę~žaibo švaria ugnim.~Prasiskleisk lietum -~ 1819 40 | padėtas užmirštų šiurkščių švelnių rankų~tarp užmirštų keturių 1820 44 | Žole žole,~tavo žalias švelnumas ~betoną suskaldo, ~kai tu 1821 49 | visą šimtmetį.~Begalinio švelnumo tavo šiurkšti žievė,~lapai 1822 50 | iškilusio iš atminties, - ~šventadieniškoj vasaros tyloj ~rugiagėlių 1823 13 | balti - lyg pasitinkant šventę. ~Balti - lyg pasitinkant 1824 47 | neprarasti?~ ~3. TULPĖ~ ~Šventiškai ugninė -~purpuro soste -~ 1825 15 | Leiskit man jūsų žodžių šventų paklausyti...~ ~Ošia ošia - 1826 38 | meldžiuos šįvakar už visus -~Šventus ir prakeiktus - už tiesius.~ 1827 53 | sausą gomurį, ~užsipylus šviečiančiais uogienojais -~pamiršdama 1828 7 | LANKOJE~ ~Skinsiu linksmą, šviečiantį vėdryną, ~Skinsiu liūdną, 1829 14 | Kiekviena akis vėdryno ~Švies man ugnele namų.~ ~Išsipylė 1830 36 | gruodžiui, bebaimei tylai ir šviesai… ~Nedrąsiai dainuoja gatvė, 1831 42 | Atplauki aukšta banga -~Šviesia obelim sustoji - šešėliu 1832 65 | rausvais kilimais.~Iš kur tiek šviesių spalvų ~pilkojoj žemelėj 1833 10 | tykojant rūkui, ~Žaliu šviesuliu eglė groja.~ ~Ir kai viskas 1834 67 | Dar šviesk, dar šviesk švilpėjui strazdui, ~banguojantiems 1835 27 | įdrėskimą... ~Ir linksmo strazdo švilpiantį motyvą...~ ~Lapas kaip delnas -~ 1836 23 | krūtinių,~ Ant mūsų krūtinių švino šarvais.~ ~Saule saulele, 1837 43 | VIEVERSIO BALSAS~ ~Jau švinta medžiai~ nežemiška žaluma... ~ 1838 3 | braido...~ ~Šaligatviuose švysčioja - lyg peiliais - ledas. ~ 1839 11 | Tiktai tavo sniegelis švyti.~ ~Gersi saulę kaip motinos 1840 4 | pirštais bėga ~Skaidrios gijos švytinčio vandens ~Į lataką, į korytą 1841 11 | balso.~ ~Baltą žiedą - kaip šydą - numesi ~Žemės kvapą ir 1842 26 | Nesutramdytam upės potvyniui~Šypsausi...~Viską atspėjus iš nakties 1843 19 | tiek man, prie kokio medžio žaibas mane pakirs… ~Čia kelio 1844 53 | palytėk pievom pakvipusią žemę~žaibo švaria ugnim.~Prasiskleisk 1845 8 | kodėl tiek surandu?..~ ~Ir žaibų naktis čia neužbartų - - ~ 1846 67 | namo! ~Juk mes dar nebaigėm žaidimo. ~Girdi? - Briedžiukai šaukiasi 1847 41 | šaltinio.~ Ir užlaižysi ~visas žaizdas.~ Kol kas - kvėpuoji.~ Kol 1848 6 | Ir iškart užgyja daug žaizdų... ~Lyg ta pieva - žemė 1849 24 | Devyniais vingrių šakų žalčiais ~Ąžuolas man virš galvos 1850 4 | diegelį tą regėsiu -~Ugnelę žaliąją, gyvenimo iškeltą,~Iš mirtimi 1851 Inc| saulėlydžiais ir saulėtekiais žaliame horizonte, medžio žydėjimu 1852 15 | vartus ~Man į savo pasaulį, žaliaskliautį ir gyvą? ~Lapų kraujo srovenimu, 1853 20 | beržų baltieji~ per upeles žaliavynes. ~Čia atokaitoj saulės ir 1854 32 | duonos juodos?~Ar nedavė žalio vyno?~ ~1966~ ~2~ ~Aš paklausiau 1855 24 | tyli - ~Girių ir naktų žalioj gelmėj... ...~Ir liepsna 1856 15 | srovenimu, paukščių džiaugsmu ~Žalios arkos dainuoja neįspėtą 1857 3 | tiek matau, kaip topolis žaliuoja, ~Pirmuos lipniuos lapeliuos 1858 37 | trūkčiojantį, neramų liepų žalsvą pavėsį...~Ir baikšti, ir 1859 26 | ledokšniai, dūžta tilteliai ~Žalsvo sniego.~ ~Vejas vidudieniai 1860 49 | keičia savo spalvą:~nuo žalsvumo su auksiniais žiedsosčiais ~ 1861 62 | padangę - ~net apsvaigsta žalvarniui galvelė.~ ~Saulė stabteli 1862 26 | pamatysi - gubos ~Šoka šoka žaroj vakarinėj.~ ~1960.VIII.27~ ~ ~*~ ~ 1863 25 | išsekusių vasaros upių ~Ir žąsų pulkais atplaukiančio pievų 1864 43 | medžiai~ nežemiška žaluma... ~Žema, po šiaurės žvaigžde,~ pastogė 1865 6 | Rodosi, keliaujanti, basa, ~Žemėje bekraštėj aš - rasa...~ ~ 1866 65 | šviesių spalvų ~pilkojoj žemelėj imas?~ ~Pasklinda viržiais 1867 3 | saulėje plasnoju dulkele, ~Ir žemėn tarsi grūdas gimti nusileidau.~ ~ 1868 11 | ŽEMUOGĖ~ ~Baltą žiedą pakėlei mažytį - ~ 1869 13 | čia beržai berželiai ~Ir žemuogės - lašai raudoni. ~Beržų 1870 20 | aikštės, kvepiančios, žemuoginės. ~Ir girios naktovidy -~ 1871 54 | žolinam delne~sidabrinį žuvies ženklą,~kriauklės apvalų stebuklą~ 1872 47 | TRYS ŽEMĖS ŽENKLAI~ ~l. ASIŪKLIS~ ~Pasakyk, 1873 36 | pienės pūkas~Kaip mažas žiburys ~Liko vienas~Pritilusiam 1874 40 | Ir sausių speige -~ kad židinys neužgestų... ~Kad būtų kas 1875 51 | VASAROS ŽIEDAS~ ~Mažas, visų baramas laukų 1876 56 | prasiskleidžia ~takažolės žiede auštant, ~jos paslapties 1877 49 | nuo žalsvumo su auksiniais žiedsosčiais ~ligi tamsaus kraujo spindėjimo. ~ 1878 64 | Pieva begalinė kaip dangus~žiedų žvaigždėm prasiskleidė šviesi.~ 1879 22 | Dainuojanti smiltis, prie žiemkenčio prigludus, ~Sušildyta jo 1880 40 | Ir naktį per pūgą supti~ žiemkenčių sužaliavusį lauką... ~Kažkas 1881 49 | Begalinio švelnumo tavo šiurkšti žievė,~lapai tolydžio keičia savo 1882 26 | kelionėj suklupus. ~Ir nebus žingsnio paskutinio. - ~...Užsimerk! - 1883 35 | įsiklauso ~ į artėjančius saulės žingsnius, - ~bet stovi jis,~ visom 1884 47 | saulės ir perkūno?~Kokią žinią atnešei perduoti -~kokį 1885 52 | paukščiai nepasiklysta - ~jie žino, kur jų kelias. ~O tau visada 1886 51 | dienai.~Kol pakirs geležis,~žinok,-~be tavęs~nepilna būtų 1887 48 | namo.~Ajerai.~Varlių ir žiogų sena giesmė.~Rūkas (dangus 1888 16 | į burną ~Įsidedi snaigių žiupsnelį...~ ~1962.XII.3~ ~ ~ 1889 31 | Žiemos naktis pro langą žiūrėjo sidabro diemedžiu.~Ir bėgo 1890 40 | Mes jau seniai įpratom~ žiūrėti pro apledėjusį stiklę ~Ir 1891 31 | išplauti tą neišplaunamą žlugtą, ~Jei šiaurės vėjas mano 1892 31 | brolių įkapėms..~ ~1966~ ~2. ŽLUGTAS~ ~Taip gelia sąnarius nuo 1893 13 | Žali šaltiniai alma. ~Laiko žmogų kaip žvaigždę ~Žemė ant 1894 64 | anksti patekėjus~žvėrims, žmonėms, paukšteliams ir žolėms,~ 1895 59 | Ir tik protėvių balsas~į žodį beviltiškai belsis...~ ~ 1896 41 | sugniaužtam delne - tik žodis -~sidabrine nuolauža - ligi 1897 42 | Viskas tampa regėjimais - žodžiais. Kodėl pasivaideni~Tu kartais 1898 46 | sąvartyne~ir atminsi mano žodžius.~ ~Gal išgirsi,~kaip aš 1899 64 | žmonėms, paukšteliams ir žolėms,~pažvelk į rasakilos mažą 1900 54 | gelmę,~iškeli krištoliniam žolinam delne~sidabrinį žuvies ženklą,~ 1901 45 | šviesi diena, tiek skambesio~žolių ir laumžirgių karalystėj,~ 1902 55 | regi savo~neregystę,~savo žolišką troškulį~būti.~ ~ ~ 1903 41 | Ir pamiršai, kad kvepės ~žolynai - paskui, virš tavęs, ~aukštai 1904 53 | Tenuplauna mūsų akis,~kad regėtų žolyno spindėjimų.~Tenuplauna mūsų 1905 32 | vakarę.~ ~Pasakyk, kokiu žolynu išdygsi?~Pasakyk, kokiu 1906 21 | audrų nenumaldomo gausmo ir žuvėdrų~ Verksmo našta. -~ Kaip 1907 44 | sujungti.~Paimu į delnus žuvį - ~negirdžiu tavo balso, ~ 1908 44 | ABEJONĖ~ ~Žole - žuvie - medi - paukšti ~kas aš?~ 1909 28 | epušių sruogom, ~Pirštais žvaigždiniais užspaus akis - - -~ ~1965~ ~ ~ 1910 7 | varpelį, ~Baltąjį kraujažolės žvaigždyną...~ ~Dar pridėsiu tylią, 1911 42 | obelį galulaukėj,~iškėlusią žvaigždynus ant šakų,-~jie - akimirkai - 1912 58 | ir temstantį dangų. ~Kaip žvakė akimirkai uždegta - ~ir 1913 34 | O per lauką vieškeliai žvangėjo...~ ~1966~ ~ ~ 1914 35 | ir atkaklumo.~ ~Dar vėjas žvarbus ir drėgnas, ~ dar šerdis 1915 64 | aušrele, anksti patekėjus~žvėrims, žmonėms, paukšteliams ir 1916 49 | Matuoti laiką~pagal rugių žydėjimą~ir laukų kvapą,~pagal paukščių 1917 16 | laukiamas -~ kaip vyšnių baltas žydėjimas. ~Atskleistas naujas lapas -~ 1918 Inc| žaliame horizonte, medžio žydėjimu erdvėj - ligi pat debesų 1919 42 | tave, ~atėjusią šiąnakt žydėjimui.~ ~1972~ ~ ~*~ ~Plaukia 1920 65 | dangų akis atvėrę, ~viržiai žydėti skuba. ~Viržiai - kaip saulės 1921 54 | nes nuokalnėm pamažu~jo žydinčią šaką lyg paslaptį savo nešu..~ ~ 1922 22 | pritilusi, ~Pro tą balandžio žydrastiklę liūtį.~ ~Laikyk mane, laikyk 1923 27 | pajusi pulsą... Ir šešėlių~ žymę...~Ir nudundėjusių perkūnijų