ATSISVEIKINIMAS SU PIENE

Sudie, piene,

daugiau niekada čia negrįši.

Užmigsi betono karste

ir miegosi tūkstantį: metų.

Ten, kur buvai panaši į mažą, saulę,

stūksos pilki stačiakampiai,

padalyti į narvelius.

Ten, kur kalbėjai su mėnuliu,

plytės autostrada ar aerodromas.

Gal netikėtai nubusi

balkone arba sąvartyne

ir atminsi mano žodžius.

Gal išgirsi,

kaip aš tave šauksiu per sapnę.

1973