LIETUVA

Lietus laukimas laimė lelija liepų

svaigus kvepėjimas -

viskas telpa į tavo trumpą vardą.

Lengva

eiti prieš vėją -

nes ugnis dar gyva mumyse

šimtus metų - nuo anų laužų.

Pulsuoja šaltinis,

kai delnu palieti žemę.

Lekia paukštis

tavo danguje.

Laimingas,

kas išeina

su tavo vardu lūpose.

1978

*

Jūra jūra -

iš ūkanų ir užmaršties

atplaukianti aukštu gaudesiu -

pilna nuolankumo

mėnulio gestui -

potvyniais ir atoslūgiais

priglundi prie žemės kranto.

Susikaupusi,

įsiklausydama į savo gelmę,

iškeli krištoliniam žolinam delne

sidabrinį žuvies ženklą,

kriauklės apvalų stebuklą

su perlo paslaptim -

lyg pažadą.

Jūra jūra -

pilna nuolankumo

mėnulio gestui -

sujungti

žemę ir dangų

kaip meilę ir mirtį.

*

Dulsvoj erdvėj pražydo lietus...

Taip lengva - lyg žvaigždę palietus

lupom sausom... Kaip susemti pralietas

apyblandas iš krištolo ąsočių? Kietas

likimas po kojom... Bet lietūs

pražydo - ir tyliai prasiveria sietuvos -

ir siela pravirksta kaip vaikas

iš džiaugsmo - nors beldžiasi laikas

į kraujo vartus - nes pražydo lietūs

dulsvoj erdvėj - nes nuokalnėm pamažu

jo žydinčią šaką lyg paslaptį savo nešu..

1978