Previous - Next
Click here to hide the links to concordance
PURPURO
VALANDA
Rudenio
purpuras plakasi klevo vėtroj.
Saulė,
praplėšus debesį,
nuplėksta
kartkartėm
kaip
gaisro ugnis.
Stalą,
sienas ir veidus
nušviečia
purpuras -
kraujo
atšvaitu
(buvusio
ar būsimo?).
Žingsniai
tolydžio artėja
laiko ar
budelio?).
Didi
iškilmingai
apsupus gaublį
kaip
nimbas purpuro valanda.
*
Dar
matau, kaip vakaro
tamsi
upė mus aplieja -
bežvaigždė,
bet visareginti.
Dar
girdžiu, kaip vaikystės
krante
gieda paukštis -
linksmas
ir liūdnas.
Dar
tebesapnuoju baltą
pavasario
sodą, pilną
bičių
dūzgėjimo,
motinos
šešėlį prie šulinio,
saulę,
pakibusią
liepos
viršūnėj.
Dar tikiu
į žemę:
jos tiesa
prasiskleidžia
takažolės
žiede auštant,
jos
paslapties lašas
glūdi
aksominiam
bitės
kūnely.
Jos
varpas - tavo širdis,
kuri vis
tvinksi ir tvinksi,
lyg
lėktų į prarają.
*
Ateiname
atsikvėpti
medžio
žaliam pavėsy -
bet medį nukertam.
Ateiname
pasiklausyti
paukščio
giesmės -
bet paukštį nušaunam.
Ateiname
mylėti vienas kitą
bet praeinam pro šalį.
Ateiname
suprasti pasaulio -
bet pasaulis mumyse
po neperregimu kevalu.
*
Purpuru
atsivėrusi
šiaurės
vasarų pablyškusiam skliautui -
senoj
apleistoj pasodėj
tarp
eglių ir agrastų -
laukine
rože,
vieniša
ir išdidi...
Purpuru
atsivėrusi -
keturiems
kryžminiams rudenio vėjams
dalini
karališkai savo žiedlapius -
savo
kūną ir kraują...
Purpuru
atsivėrusi -
ką
sapnuoji, ką sapnuoji
per
ūkiančią, pūgą,
priėmus
iš lemties rankų
sunkią
balto sidabro karūną
ant
nuleistos galuos...
1982.IV.23
*
...O
vieškeliai eina, o vakaras lieka...
Akivarai
tamsūs gilės ir gilės.
Kieno
rankos mus kaip stygas tyliai liečia?
Kas
klausosi mūsų giesmės nebylės?
Per
miglų ir vieversių supamą lauką,
pavasariai
- rudenys plaukia ir plaukia.
Jei
dūstam nuo ilgesio, vejų nuplauto, -
kas, kur ir kada mūsų laukia?
Kas
laukia?
Previous - Next
Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library
IntraText® (V89) Copyright 1996-2007 EuloTech SRL