PALAIMINIMAS

Mažas paukščiuk,

įkritęs man į plaukus -

kaip į širdį -

nuo auksinės pražydusios liepos.

Savo nekaltu prisilietimu

pažadinai mane iš tamsos

ir palaiminai...

...Mirtis tik tąsa,

tik didelis juodas sparnas,

apgaubiantis mūsų gyvenimą.

Mūsų paslaptį.

Ar mudu kada susitiksim,

mažas paukščiuk?

Aš ir paskui

norėsiu kalbėtis su tavim.

Mažas bejėgi paukščiuk

(toks galingas!) -

palaiminęs mane

kelionės pabaigoj,-

tebūnie šviesi tavo diena!