EGLĖS LAIDOJIMAS

Anapus anapus... Bet šaukia

toks šiltas vasarvidžio kvapas,

erdvė virš to lauko... prikimęs

nuo verksmo pempiukas paklydęs...

Dar kartą ištiesi sparnus,

nes duosi akimirkai vardą...

Prie vartų jau laukia šešėlis

palaidotos lauko eglės...

Esi nebe čia - jau iš tolo

regi ir save, ir likimą...

Taip kvepia žemuogių krūmas,

bet ašarą išdidumas

ūmai sulaikys... Ir tik protėvių balsas

į žodį beviltiškai belsis...

1983.VII.5