ŠIAURĖS VASAROS

Kelia vidudieniai smilgą ir svėrę.

Tolimas kelias - ligi nakties.

Greit ant beržo kaktos - iš upės išnėręs -

Vakaras mėlyną ranką uždės.

Balti rugiai atsistos gubosna.

Upėj klyks putinai raudonais aidais.

Šį aitrų vakarą mes rasom pasiklosma

Ir apsiklosma miglom kaip šilkais.

Ir kai juodai nusirpusių vasaros uogų

Rieškutės jau nebeišlaikys, -

Naktis, palinkus ant veido epušių sruogom,

Pirštais žvaigždiniais užspaus akis - - -

1965