ŠIAURINIO DANGAUS ILIUZIJA

Vienąkart

Aš kaip lapkričio medis

Nusimesiu visus lapus:

Neapykantą ir džiaugsmą,

Sielvartą ir miražą,

Baimę ir valią, -

Ir nuogu ilgesiu

Lyg pirmu riksmu,

Su kuriuo žmogus į pasaulį ateina,

Nupiešiu

Santūriam šiauriniam danguj

Lyg pilkam pirmapradžiam granite,

Nupiešiu

Skrendantį paukštį.

Ir šimtu savo šakų ir šakelių,

Aitrių ir suaižytų,

Apkabinsiu

Kaip lapkričio vėją

Savo gyvenimą.

1965