ŠERKŠNAS

Pravėriau akis gruodžiui,

                                               stogam apsnigtiem ir saulei…

Po vidunakčio lyg po burtažodžio

Šerkšnu apsigobė gatvė.

Sakų baltam voratinkly

Krykštauja

Mažytė raudona sniegena -

Kaip širdies atspindys.

Tebesu!

Pravėriau akis gruodžiui, bebaimei tylai ir šviesai…

Nedrąsiai dainuoja gatvė, šerkšnu apsigobus...

Ir paspringstu džiaugsmu lyg per dideliu kąsniu.

Ir taip spindi saulė,

Kad norėčiau

                        bijoti mirties.

1965

*

Neužpūsk pienės pūko,

Kaip žiburio neužpūsk -

Tą besaulį vidudienį.

Saulė, mėnuo ir žvaigždės -

Visi jie pasislėpė danguje.

Tik dulsvas pienės pūkas

Kaip mažas žiburys

Liko vienas

Pritilusiam dideliam lauke,

Nuūžus vėtrai, pratrukusiai liūtim ir smėliu.

Liko tik pienės pūkas

Didelėj, sunkiai alsuojančioj žemėj...

Neužpusk pienės pūko,

Neužpūsk...

1966

*

Čia pirma kartą.

Bet jau gėriau

            priklaupusi

                        iš to sidabrinio dubenio

Miško vandenį -

            ir kankinamai mėlyną dangų

Seniai seniai,

            kai buvau žolė ar medžiu...

1966