PEIZAŽAI

1. PEIZAŽAS SU STIRNOM

            Ten, kur dangus paliečia

kraujažolių pievą,

            geltonam tamsėjančiam saulėlydy

raudonos stirnos geria.

            Ir tu atsigersi iš tolimo

slapto šaltinio.

            Ir užlaižysi

visas žaizdas.

            Kol kas - kvėpuoji.

            Kol kas - medžiu pasvyra ties tavim

laikas.

            Tas, kurio neužteks.

            Ir pamiršai, kad

tykoja šūvis.

            Ir pamiršai, kad kvepės

žolynai - paskui, virš tavęs,

aukštai aukštai - - - - - - - - - -

2. PEIZAŽAS SU SIDABRINE NUOLAUŽA

Sidabrinis rudenio laukas,

kai žemės kvėpavimas pavirsta ledu,

o apyaušrio valanda begalinė

kaip laukimas.

Kai galulaukės gandrai pavirsta

sparnų šlamėjimu skaidriam

rasotam skliaute

(jo veidrody blykčioja nakties

pėdsakai, ir atpažįstu ryta - ten,

ties pravertom sidabrinėm durim).

Kai nušvinta voratinklis žvaigžde,

tarp ražienų įsmigusia.- - -

Sidabrinis rudenio laukas.

O sugniaužtam delne - tik žodis -

sidabrine nuolauža - ligi kraujo.