BRUKNĖ

Išeina gandrai, upeliai ir šalavijai.

Tu pasilik.

Mūsų nerimo valandą,

kai reikia būti stipresniam už save.

Mūsų laukimo valandą -

per ją reikia išlaukti šimtmetį -

tu neišeik.

Raudona ir vėsi,

džiugindama akį,

gaivindama sausą gomurį,

užsipylus šviečiančiais uogienojais -

pamiršdama nuoskaudas,

atleisdama mūsų išdavystes,

nepalik mūsų.

Nepalik.

1971

*

Šventas laukų birželi,

palytėk pievom pakvipusią žemę

žaibo švaria ugnim.

Prasiskleisk lietum -

rože sidabro

ant lauko, sūraus

nuo mūsų prakaito.

Tenuplauna mūsų akis,

kad regėtų žolyno spindėjimų.

Tenuplauna mūsų kojas,

kad ilgo, kelionę pakeltų.

Šventas laukų birželi,

palaimink mūsų rankas -

kad neišsektų upės,

kad neišmirtų medžiai,

kad griežlė nenutiltų

šviesų vakarą

avižų lauke.

1975