LANKOJE

Skinsiu linksmą, šviečiantį vėdryną,

Skinsiu liūdną, mėlynę varpelį,

Baltąjį kraujažolės žvaigždyną...

Dar pridėsiu tylią, vėsią mėtą.

Kam paduoti šitą mažę puokštę,

Kad manęs pamiršti negalėtų?

...Aš pamesiu vidury to kelio...

Tegu ras kas nors, paims kaip savo

Ir vėdryną šviesų, ir varpelį...

1959

*

Debesų alyvinių kraščiukai

Dega, gintarėliais pasirišę.

Saulė miško keterom naktin pasuko.

Ar atgal tokia šviesi begrįši?..

Mėnuo piene baltąja išplaukia

Saulės vakarinės palydėt.

Ežero vanduo skaidriausias traukia

Gelsvą dugną, veidu palytėt...

Ir tai kas, kad nieko neturiu.

Saulė ryt ir į mane pasižiūrės.

Taip tylu, taip veriančiai skaidru -

Rodosi, širdis neišturės...

I959.V.26