EGLELĖ GROJA

Baltas rūkas nebyliai slenka,

Apkabina lazdynus ir lanką.

Ant akiračių juodo vainiko

Saulės vienas taškelis beliko.

Audimėlis laukų išbluko.

Miega smilgos jame ir šilojai.

Vidur lauko, tykojant rūkui,

Žaliu šviesuliu eglė groja.

Ir kai viskas užmigs pilkumoj,

Susipančios baltam patale, -

Gros eglelė šviesa žalia,

Sauks išklydusį kovą namo -

1959.X.20

*

Šimtmetės eglės, iš juodo akmens iškaltos.

Ir medžių tamsą skrodžia

Beržo siūlelis baltas.

Aukštas, plonytis - aukštas, plonytis!

Baltas vai baltas, lyg pienu praustas.

Berže broleli, kaip toks išaugai -

Virpantis, tyras, visas nušvitęs?

Šimtmetės eglės rūsčios ir šaltos.

Rūsčios ir šaltos!

Į saulės versmę sakos iškeltos,

Šakos iškeltos.

Eglyno skliautas - lig debesų, -

Išaugau aukštas.

Eglyno skliautas niūrus ir juodas, -

Išaugau baltas.

1960