GUBOS

Rugio gubos šokiui sustoję

Ant kalvos, ties lanka palyta.

Atsimerk! - kad, saulėlydžiui grojant,

Gubų šokį ražienoj matytum.

Ilgą vakarą šoks rugio gubos,

Kad, numetę gelsvą rūbelį,

Duonos kąsniu prieitų jos lūpas

Ir pavirstų į kraujo lašelį...

...Lai po visą kūną čiurlena,

Kad širdis žemės kvapo ilgėtųs...

Koks šviesus tu, pasauli mano,

Prie gubos ant kalnelio saulėtos!

Pasikelsiu kelionėj suklupus.

Ir nebus žingsnio paskutinio. -

...Užsimerk! - pamatysi - gubos

Šoka šoka žaroj vakarinėj.

1960.VIII.27

*

Sniegas ir debesys laukuose

Išbarstyti po saują?

Akis užmerkiu - godžiai geriu

Saulę.

Nesutramdytam upės potvyniui

Šypsausi...

Viską atspėjus iš nakties akių,

Nieko neklausiu...

Vejasi valandos vėtrų virtine...

Bėgu, bėgu!

Lūžta ledokšniai, dūžta tilteliai

Žalsvo sniego.

Vejas vidudieniai pievom įsaulintom.

Kaklą veržia...

Pasislėpsiu už to pavasario

Kaip už beržo!

1965