LAPAS

Pažiūrėk,

                        tas žalias klevo lapas -

Kaip delnas -

                                   lūžtančiom linijom išrašytas.

Toks pat vienintelis,

                                               toks pat nepakartojamas.

Gyvas ir šiltas.

Paliesk,

                        taip pat pajusi pulsą... Ir šešėlių

                                                                                              žymę...

Ir nudundėjusių perkūnijų dusloką aidą...

Ir saulės pažadą... Ir vėtrų įdrėskimą...

Ir linksmo strazdo švilpiantį motyvą...

Lapas kaip delnas -

                                   paženklintas likimo.

Kas čia? - Pražūtis?

                                   Kas čia? - Nemirtingumas?

Pulsas virpa delne...

                                   Aš kraujo gaida imu.

Lūpose - mėlynų pelenų aitrumas...

1964

*

Vakaras atbėga iš paskos

Su alsavimu rugių bangos.

O medūnių kvepianti migla,

O rasoj sustingusi tyla...

Nuojauta atplaukiančios nakties.

Nuoskauda, nukritus nuo peties..

Stovi ji - be judesio, greta -

Mano begalybės valanda...

...Vakaras nuo eglių nusileis

Laiptais, aksominiais ir tyliais...

Lyg balandį mėlyną imu

Už laukinių šiugždančių sparnų.

1964