Part

  1 1|             atkopdama budino svietą ~Ir žiemos šaltos trūsus pargriaudama
  2 1|             ledais sugaišti pagavo, ~Ir putodams sniegs visur į
  3 1|           drungni gaivindami glostė ~Ir žoleles visokias iš numirusių
  4 1|             pašalio traukės. ~Varnos ir varnai su šarkoms irgi pelėdoms, ~
  5 1|          pelėdoms, ~Pelės su vaikais ir kurmiai šilumą gyrė. ~Musės
  6 1|          kurmiai šilumą gyrė. ~Musės ir vabalai, uodai su kaimene
  7 1|             pulkais visur susirinko ~Ir ponus taip, kaip būrus,
  8 1|         būrus, įgelt išsižiojo. ~Bet ir mitins jau šeimyną savo
  9 1|            jau šeimyną savo pabudint~Ir prie darbo siųst bei ką
 10 1|           pro plyšius išlįsti pagavo~Ir lakstydami su birbynėms
 11 1|         tyloms kopinėdami mezgė.~Bet ir meškos, ir vilkai šokinėdami
 12 1|     kopinėdami mezgė.~Bet ir meškos, ir vilkai šokinėdami džiaugės ~
 13 1|          vilkai šokinėdami džiaugės ~Ir suplėšyt ką tyloms į pagirį
 14 1|            laibai dainuoti mokėdams ~Ir linksmai lakstydams ik debesių
 15 1|       kopinėdams garbino dievą. ~Bet ir valgių dėl skūpų nei viens
 16 1|         viens nesiskundė. ~Rūbai šio ir to didei jau buvo nudilę;~
 17 1|            parlėkdams parnešė kuodą ~Ir pasisotint ant laukų vos
 18 1|             vos mažumą rado. ~O štai ir taipo parvargęs nieks nedejavo, ~
 19 1|          kaimynais parlėkė linksmas ~Ir gaspadoriškai ant kraiko
 20 1|          besidžiaugiant jam štai jau ir jo gaspadinė ~Iš šaltos
 21 1|        gaspados vėl išlindusi rados ~Ir su savo snapu meilingą sveikino
 22 1|          permier pagadintus. ~Sienas ir čytus ir daug naujintelių
 23 1|         pagadintus. ~Sienas ir čytus ir daug naujintelių sparų ~
 24 1|           nuplėšę. ~Durys su langais ir slenksčiais buvo nupuolę;~
 25 1|     gaspadoriams, ~Vislab vėl taisyt ir provyt sukosi greitai. ~
 26 1|            pas klaną nulėkė greitai ~Ir, kelias varles bei rupuižes
 27 1|             mokinkis čia pasikakint ~Ir pasisotindams gardžiaus
 28 1|        užmiršk savo dievą.~   Krūmus ir girias visokios ošino dainos;~
 29 1|            skambino garsai. ~Gegužės ir strazdai sumišai lakstydami
 30 1|            sumišai lakstydami žaidė ~Ir sutvertojį linksmai rykaudami
 31 1|           prastus be priprovų valgė ~Ir pasivalgiusios pliuškėjo
 32 1|            juodų dyvinai kopinėdams ~Ir nei verkdams irgi dejuodams
 33 1|              kaip dievo didė galybė ~Ir paukštelių balsuos yr didei
 34 1|          kasmets vis pradeda šūkaut ~Ir nakties čėse, kad sviets
 35 1|           kopam, ~Kartais budina mus ir mūsų linksmina širdis. ~
 36 1|            ar žiemos čėse pasislėpę ~Ir susirietę pas meilingą kakalį
 37 1|       meilingą kakalį krankiam, ~Tai ir tu, paukšteli miels, pas
 38 1|           tamsoj pasislėpusi lindai ~Ir mažu savo glūpas muses sapnuodama
 39 1|           linksmi pavasarį švenčiam ~Ir savo darbus ant laukų jau
 40 1|           jau dirbt pasitaisom, ~Tuo ir tu, savo skambantį nutvėrusi
 41 1|        vamzdį, ~Su visokiais balsais ir dainavimų garsais ~Ragini
 42 1|               Ragini mus pasidžiaugt ir mūsų lengvini darbus.~   
 43 1|            dėl ko tu vis pasislėpus ~Ir, kad pradeda temt ar naktyj,
 44 1|             būrs, ar pons įsirėmęs, ~Ir vaikai be buksvų, ir krunėdami
 45 1|      įsirėmęs, ~Ir vaikai be buksvų, ir krunėdami diedai, - ~Kožnas
 46 1|          krunėdami diedai, - ~Kožnas ir kiekvienas tavo šauną garbina
 47 1|          niekini garsą. ~Smuikai tav ir kanklys tur su gėda nutilti, ~
 48 1|             savo saldų pakeli balsą ~Ir kinkyt, paplakt, nuvažiuot
 49 1|              karalienė ~Vis dailiaus ir šlovingiaus savo šūkteri
 50 1|          poniškų, puikiai padarytų, ~Ir žiuponiškų turbonų niekini
 51 1|              viešėdama čiauški. ~Ak! ir tarp žmonių daugsyk taip
 52 1|              mieste didei pasipūtęs ~Ir su rūbais blizgančiais kasdien
 53 1|            glūpą girdime kalbą, ~Tai ir būrs tur spiaudyt ir didei
 54 1|             Tai ir būrs tur spiaudyt ir didei nusidyvyt;~Ypačiai
 55 1|        apjekėlis toks niekina dievą ~Ir besišypsodams kaip pons
 56 1|            Krizas, į vyžas įsinėręs ~Ir savo skrandą būrišką viešėt
 57 1|           bei dešros tau nepatinka, ~Ir keptų bei virtų valgių mūsų
 58 1|           Valgyk grikvabalius, muses ir dyviną žiogą! ~Valgyk skruzdėles
 59 1|            žiogą! ~Valgyk skruzdėles ir jų negimusią veislę;~Bet
 60 1|             jų negimusią veislę;~Bet ir mūs paminėk į mūsų girę
 61 1|           ilgiaus savo vasarą švęsi ~Ir ,,Jurgut, kinkyk, paplak,
 62 1|            grūdo, gnyba žolelę. ~Juk ir jie kasmets, mus atlankyt
 63 1|        atlankyt sukeliavę, ~Kūdą vis ir alkstantį pavasarį randa;~
 64 1|   besijuokiant, štai ūžims pasikėlė ~Ir tuojaus erelis rėkaudams
 65 1|           susirinkę, liaukitės ošti ~Ir tikrai klausykit, ką mes
 66 1|               Taip ereliui klausiant ir aštriai tyrinėjant, ~Gandras
 67 1|               Bei besikloniodams vis ir linksmai šokinėdams:~,,Dievs, -
 68 1|                 svietą šį sutverdams ir budavodams, ~Daugel tūkstančių
 69 1|     tūkstančių gyvų sutvėrimų leido ~Ir kožnam savo valgį bei gyvatą
 70 1|             Kartais tropijas sulaukt ir alkaną dieną, ~Kad visur
 71 1|             tikt muša, tikt muša.~   Ir tarp paukščių rods tūls
 72 1|              Vanags, ans klastorius, ir pelėda, jo dumčius, ~Ir
 73 1|              ir pelėda, jo dumčius, ~Ir varnai su varnoms, ir jų
 74 1|                Ir varnai su varnoms, ir jų draugala šarka ~Daug
 75 1|      nuskęstančio sušuko nešvankiai ~Ir vis ,,gelbėkit, ak! gelbėkit"
 76 1|           garso taip nusigando, ~Kad ir pats erelis jau kribždėti
 77 1|            pamaži pasidrąsino lįsti ~Ir tikrai tyrinėt, koks strokas
 78 1|   aukščiausių ponų viens, prisiėdęs ~Ir visokių rinčvynių svetimų
 79 1|      prisikošęs, ~Voliojos ant aslos ir prasikeikdams rėkė:~Nes
 80 1|  prasikeikdams rėkė:~Nes jis velnius ir velniūkščių kaimenę visą,~
 81 1|            ponai keikdami rėkia;~Bet ir būrai jau nuo jų mokinasi
 82 1|          pilvo veržiasi laukan? ~Juk ir tavo tetėns užpernai taip
 83 1|             Ik paskiaus jie perplyšo ir numirė baisiai."~   Štai
 84 1|       jausdams, ~Dar daugiaus išputo ir durnuoti pradėjo:~Nes jis
 85 1|             nuo smakro pusę nuplėšė ~Ir su nagais kumpais savo veidą
 86 1|           jis vis pinigų graibydams ~Ir besispardydams su valgiais
 87 1|          susibėgę, ~Poniškus valgius ir brangius viralus ėdė. ~Bet
 88 1|           brangius viralus ėdė. ~Bet ir to negana; jis ėmęs didelį
 89 1|         tuojaus į namą savo sugrįžo ~Ir naujienas tas bei tokį dyviną
 90 1|        kasnakts dar praneša svietui ~Ir dėl to žmogaus tamsoj dūsaudama
 91 1|         linksmai kasdien prisivalgą ~Ir miesčionys be vargų mieste
 92 1|             butus pamatydami margus ~Ir karietas blizgančias girdėdami
 93 1|      pasirodydams kožnam pasitursin ~Ir būrus prastus per kiaulių
 94 1|              piemeniu būdams, ~Ožkas ir kiaules glūpas pas Bleberį
 95 1|            glūpas pas Bleberį šėrei ~Ir su vyžoms kaip glūps vaiks
 96 1|             ponatis skiauturę rodai ~Ir grumzdi, kad kartais būrs,
 97 1|           būrs, pro šalį važiuodams ~Ir tavo kardą su nauju diržu
 98 1|            tu liepi, kepurę numauja ~Ir, kaip nori tu, jisai nenor
 99 1|              mokinkis kakalį šildyt ~Ir savo pono suteptus sopagus
100 1|            tave nuogą priėmė slūžyt ~Ir kiek utėlių jis tau kasdien
101 1|              O paskui kiek vargo jis ir ašarų verkė, ~Ik jo daglą
102 1|            jau gėdies Bleberio namo ~Ir jo viežlybą, bei vertą niekini
103 1|            vėl teks žingine žengti, ~Ir, kad dievs koravos, dar
104 1|             stikle mudriai šokinėja ~Ir per daug durnuodams sau
105 1|              sau iškadą padaro. ~Juk ir mes visi, glūpi dar būdami
106 1|             krūvoms susibėgę, ~Lošom ir durnus štukus kaip kūdikiai
107 1|           žirgus iš lazdų pasidaręs ~Ir glūpai skraidydams, ant
108 1|               Pauškėjo be kelnių šen ir ten bėginėdams;~Bet mergaitės,
109 1|            margas sau lėles madaravo~Ir aukuodamos ant alkūnių garbino
110 1|            purvus krapštydami žiopso~Ir taip viens, kaip kits, niekus
111 1|         niekus be razumo plūsta;~Juk ir ponų vaikesčiai taip jau
112 1|            siųsts pas Kasparą bėgau ~Ir pas jo vartus naujus, kepurę
113 1|              tuojaus pas upę nušoko ~Ir jo pridergtas buksvas su
114 1|          glūpas su skrandgaliu rėdo ~Ir suvystytas į tamsų pasalį
115 1|            vis į patalą guldo.~O vei ir jų lėlės, kad joms kas pasidaro,~
116 1|            pasidaro,~Lyg taipo, kaip ir mūsiškės, klykia nešvankiai.~
117 1|           klykia nešvankiai.~Bet jau ir taip visur, kol sviete kūdikiai
118 1|          sviete kūdikiai augo,~Vargt ir verkt vaikų pirmiausias
119 1|             užaugo vis besijuokdams;~Ir iš lopšio dar nei viens
120 1|             savo nuogą nugarą rėdo, ~Ir kaip kožnas daikts atgydams
121 1|        pulkais susilėkę, ~Linksminas ir sumišai visur skraidydami
122 1|          pautai, jūsų padėti,~Čypsės ir po tam dar jus užaugdami
123 1|           dar jus užaugdami kvaršins~Ir už procią jums menkai dėkavos
124 1|         matai, taip paukščiams, taip ir mums pasidaro,~Irgi be vargo
125 1|           viens šiame sviete.~   Juk ir mes, dar A, B, C nemokėdami
126 1|         padarėm, ~Ik bėginėt išmokom ir ką žaist prasimanėm. ~O
127 1|          išminties užaugdami gavom, ~Ir darbeliai su vargeliais
128 1|         skrandą ~Jau užsimovęs ožkas ir kiaules varinėji ~Ar kad
129 1|             jau gyvos randasi lėlės ~Ir nenaudėlės dėl niekų kvaršina
130 1|              sode pavasarį švęsdams ~Ir gėrybes uždraustas slaptoms
131 1|           slaptoms paragaudams, ~Sau ir mums nabagėliams daug padarei
132 1|                Dievs, tave koliodams ir žemę visą prakeikdams, ~
133 1|             iš rojaus išmetė laukan ~Ir su rūpesčiais tavo duoną
134 1|              nusitraukei. ~Žinom juk ir mes, koktu, kad kaip nusidėję ~
135 1|              Slapomės ar kartais šen ir ten bėginėjam.~   Tau, tėtat
136 1|              lėlių pulkai prasidėjo ~Ir kaip mūsų žiopliai tavo
137 1|             svieto šio prasiplatins ~Ir kiek vargo jums jisai padarys
138 1|              jam pasturgalį šluostė ~Ir prastai suvystijus į pašalį
139 1|            sūnelis ~Barės rūstaudams ir brolis numušė brolį? ~Ak
140 1|    peržengdams prisakymą dievo, ~Sau ir mums padarei vargus ir didelę
141 1|           Sau ir mums padarei vargus ir didelę bėdą. ~Juk ir mes,
142 1|          vargus ir didelę bėdą. ~Juk ir mes, kaip tu, šime sviete
143 1|            iš visų pašalių susibėga ~Ir nuo lopšio mus ik grabo
144 1|               Juk ne vis reik vargt, ir tokios randasi dienos, ~
145 1|             šalčiais vėl pasibaidė, ~Ir ilgų nakčių tamsybės jau
146 1|        greitai, ~Brinkina jau laukus ir žolę ragina keltis;~Vei!
147 1|          kvietkas pasidarę ~Uostysim ir garbinsim pavasarį margą. ~
148 1|       garbinsim pavasarį margą. ~Bet ir jūs, darbai, mus vėl užniksite
149 1|             ar klėtyj guli be diego;~Ir kiek dar palūkėt reikės,
150 1|      nuolatai nusitvert savo darbus ~Ir nepabūkim, kad išgirsim
151 1|             padėjimu dievo ~Išmiegot ir sąnarius atgaivinti galėjom.~
152 1|            visų neminėdams, ~Ištisas ir užklots krankiau pas kakalį
153 1|            žiema pas mus pasilikus, ~Ir kad vis miegot mums būtų
154 1|            dieve! jau vasara randas ~Ir darbų naštas nusitvert vėl
155 1|        moterų būdas) ~Vis susiraukus ir rankas grąžydama verkia. ~
156 1|            verkia. ~Aš vaitodams vis ir tokią bėdą matydams, ~Ak!
157 1|               močiute, tariu, bensyk ir verkusi liaukis;~Juk dar
158 1|            liaukis;~Juk dar čėso yr, ir mes atliksime darbus. ~Žinom
159 1|           Kaip tūls žirgs durnuodams ir piestu šokinėdams;~O kiek
160 1|              Ant! smalininks, saikėt ir išparduot savo smalą ~Per
161 1|           tūls, per daug bėginėdams ~Ir permier besirūpindams, savo
162 1|         glūpai kol gyvs nepadarė, ~O ir jo tėvs Stepas taip gyvent
163 1|            demblio girts išsitiesęs ~Ir su žaku prastu kaip prastas
164 1|             būdami klapais, ~Kad dar ir senysta ką ras atšokdama
165 1|          tėvo aš tikrai nusitvėriau ~Ir, kol gyvs krutėsiu, jų kasdien
166 1|             kasmets šūdinėdams, ~Sau ir mums, lietuvninkams, padarei
167 1|         vakmistras kone visą nulupo ~Ir tu raišėdams vos vos į baudžiavą
168 1|          Neprieteliau! tu, lėbaudams ir vis smaguriaudams, ~Lauką
169 1|     smaguriaudams, ~Lauką su tvoroms ir namą visą suėdei;~O dar
170 1|              namą visą suėdei;~O dar ir savo vaikesčius pagadint
171 1|  nusitverdami darbus, ~Mėšlus rausim ir laukus įdirbdami vargsim;~
172 1|        laukus įdirbdami vargsim;~Juk ir pirmas sviets, šventybę
173 1|          savo prapuldęs, ~Su darbais ir rūpesčiais savo pleškino
174 1|           nežadėjo, ~O tingėdami vis ir snausdami sviete netinkam. ~
175 1|            jau kiekviens savo jautį ~Ir išrėdę jį kaip reik klausyt
176 1|              amtmons pradeda rėkaut ~Ir nesvietiškai prasikeikdams
177 1|         razbaininks vargini jaučius ~Ir nei koks lupiks galvijį
178 1|           kad kerdžius išgena bandą ~Ir tavo jaučiai pro vartus
179 1|             kaip jautį šerti pagautų~Ir mėsininkui sprandą tavo
180 1|             dvyliu tau padeda dirbti~Ir kad kuinai tau akėdami žengt
181 1|              jį, kad klausyt nenorės ir tau pasipriešys. ~Tur klausyt,
182 1|            jisai tavo pašarą kramtė ~Ir ištroškęs iš tavo prūdo
183 1|             vargdams pašarą pelno;~O ir tą daugsyk, kad skūpas randasi
184 1|         randasi čėsas, ~Su maldelėms ir kone verkdams vos išsiprašo. ~
185 1|      išsiprašo. ~Ak mano gaidūs! juk ir mums taip jau pasidaro, ~
186 1|           vos sausą truputį kramtom ~Ir iš klano su savo jaučiais
187 1|        vandenį surbiam, ~Kur vabalai ir varlės su pasimėgimu maudos. ~
188 1|            sulaukęs sveikina veislę ~Ir besikloniodams vaikus krūvon
189 1|        varinėja. ~Ba! mėsos visokios ir šulnų smagurėlių ~Virt ir
190 1|            ir šulnų smagurėlių ~Virt ir kept gardžiai jau daug visur
191 1|              dabar, kaimynai, gentys ir gaspadoriai!~Rūpinkitės
192 1|             vis vienais riebumynais;~Ir dailių riekelių reik, kad
193 1|         nusikandus savo dalyką, ~Dar ir sekančiai n'užmirštų reikalą
194 1|           mes pernai sau nusipelnėm ~Ir zopostui savo namams kampe
195 1|     pakavojom, ~Su žiema jau baigias ir visur išsituštin. ~Vei!
196 1|         sukrauti, ~Nei pūstynės stov ir maisto viso neteko;~O aruodų
197 1|        pasibaidė, ~Kad kisielių virt ir skanų šiupinį pleškint ~
198 1|           Vos jau žinom, ką nusivirt ir kuom pasisotint.~Ak! jūs
199 1|         naujo vėl dėl ėdesių darbus ~Ir pelnykis ką sukriai dėl
200 1|              nieko. ~Usnys, dilgėlės ir brantai su sanevadais ~Auga,
201 1|      supliurpęs visą zopostą, ~Blogs ir pusgyvis velkies į baudžiavą
202 1|              grikus su didele sauja;~Ir avižų n'užmiršk, kad sėdams
203 1|           per metą skalsina duonos. ~Ir kanapėms duok ben kokį sklypgalį
204 1|             lauko;~Gėdėkis šykštuot! ir tokio reikalo reikia.~Ar
205 1|                Kad jos pradeda verpt ir jau prisiverpusios audžia."~   
206 1|                Skirsto verpalus aust ir audus baltina drobes? ~O
207 1|           rokuodama rėžia, ~Taip kad ir dailiems auteliams gals
208 1|      vokiškais susisėst užsigeistų. ~Ir prancūzai juos toliaus išpeikt
209 1|         daugel pasakų vapa, ~Kad jau ir ranka kuodelį pešt užsimiršta ~
210 1|             kuodelį pešt užsimiršta ~Ir besijuokiant koja vindą
211 1|             ką mes ar aus, kad verpt ir lenkt nenorėjo?~Taipgi namai
212 1|       staklės prieš pavasarį trinka ~Ir šaudyklė su šeiva šokinėdama
213 1|              vindelių visą klapatą, ~Ir stakles, iki vėl reikės,
214 1|               Vei! kaip kurmiai, šen ir ten vartydami žemę, ~Jus
215 1|            viršaus jį dabinėjam;~Bet ir iš vidaus jis nor kasdien
216 1|              vėl apdengt nepatingot ~Ir trinyčius naujus, buksvas
217 1|           česnyj susisėdę, ~Lašinius ir dešras su jūsų viralu valgys.~   
218 1|            sviklų beigi repukų;~Taip ir šalkių su gardžiais kartupelių
219 1|             kartupelių valgiais ~Sėt ir įvaisint, pridabot ir kuopt
220 1|            Sėt ir įvaisint, pridabot ir kuopt nepamirškit! ~Taip
221 2|            pavasario šventęs;~Sveiks ir tu, žmogau! sulaukęs vasarą
222 2|             sulaukęs jas, vis sveiks ir drūts pasilinksmink. ~Taip
223 2|            kurs mūsų Lietuvą garbin ~Ir lietuviškai kalbėdams baudžiavą
224 2|             Ogi, pabaigus tą, po tam ir vasarą linksmą."~Taip prieš
225 2|         būrus į baudžiavą kviesdams ~Ir, kas reik atlikt, pamokindams
226 2|     pasimėgimu valgo, ~O prisivalgęs ir viernai dėkavojęs dievui ~
227 2|             dievui ~Linksmas, sveiks ir drūts miegot į patalą kopa, - ~
228 2|            išsirėdęs, ~Ale dūsaudams ir vis sirgdams nutveria šaukštą!~
229 2|              pilvą ~Svietui rodydams ir nei pūslė pasipūsdams, ~
230 2|              kupiną skrynę~Klūpodams ir vis vaitodams garbina skarbus!~
231 2|              nedarytą viralą srebia ~Ir skarots bei pusnuogis kasdien
232 2|               mes nabagėliai ~Ponams ir tarnams jų rods prilygti
233 2|           rods prilygti negalim;~Bet ir poniškas ligas kentėt neprivalom. ~
234 2|          darbus ~Su griekais kasdien ir vis tingėdami penis.~O štai
235 2|             sveiki pavasarį baigiam ~Ir visi drūti pargrįžtant vasarą
236 2|       aukštyn saulelė kopti paliovė ~Ir, aukščiaus savo žėrintį
237 2|           pamaži jau pradeda vytint ~Ir grožybes jų puikias su pašaru
238 2|             žmogaus ranka nusiskynė ~Ir, grožybėms jų margoms trumpai
239 2|      pasidžiaugus, ~Jaugi suvytusias ir nederingas išmetė laukan.~   
240 2|           išmetė laukan.~   Bet taip ir paukšteliams mūs linksmiems
241 2|       pakukavo, ką lakštingala suokė~Ir ką vieversiai poroms lakstydami
242 2|          moma prastoję penisi patys ~Ir dainas savo tėvų atkartodami
243 2|            Ik po tam jis, peržydėjęs ir nusirėdęs,~Užaugin vaisius
244 2|           nusirėdęs,~Užaugin vaisius ir amžį savo pabaigia.~Taip,
245 2|        pabaigia.~Taip, iš viso taip, ir mums biedniems pasidaro.~   
246 2|            pirmi jau pradeda želti, ~Ir kad darbus jau sunkokus
247 2|                Ai! kur dingsta glūps ir vaikiškas šokinėjims. ~O
248 2|         kieksyk, linksmai šokinėjant ir besispardant, ~Giltinė su
249 2|           macką pasuka biedžių. ~Bet ir klapams, ir mergoms ji gatavą
250 2|            biedžių. ~Bet ir klapams, ir mergoms ji gatavą dalgį ~
251 2|            gatavą dalgį ~Aštrina vis ir, jauno jų n'atbodama veido, ~
252 2|       trumpintelis amžis ~Žydinčioms ir krintančioms prilygsta žolelėms."~   
253 2|            štai vakmistras pasirodė ~Ir besispardydams taip baisiai
254 2|       pasidarė? ~Bet jis dar labiaus ir taip durnuoti pradėjo, ~
255 2|             nusikakino slėptis. ~Bet ir rupuižės, ir varlės taip
256 2|           slėptis. ~Bet ir rupuižės, ir varlės taip nusigando, ~
257 2|            nenorėdams, ~Su perkūnais ir velniais iš patalo kopa. ~
258 2|          šeimyną ragina dirbti. ~Bet ir valgant jis paskui, taip
259 2|         Duoną nutveria riekt, po tam ir viralą srebia. ~Taip jis
260 2|         išauštant imasi darbus;~Taip ir temstant jau kirmyt į patalą
261 2|            pasidavęs, ~Poterių gėdis ir dangaus paminėdams juokias;~
262 2|          dangaus paminėdams juokias;~Ir, kaip mūsų glūpi galvijai
263 2|          koksai, vos pasukas ėsdams ~Ir kaip nulupts pusgyvis vargu
264 2|          kožną,~Tai baisybė, kad jau ir plaukai pasišiaušia;~O tiktai,
265 2|              štai girgžteria durys, ~Ir šaltyšius Pričkus tuo visiems
266 2|            bėgt į baudžiavą siunčia ~Ir iš staldų jo išgramdyt mėžinį
267 2|          kaip reik taisykite kožnas ~Ir su šakėms bei kabliais atbėkite
268 2|             mėžiant puolasi būrams, ~Ir kiekviens numanai savo murgą
269 2|             viernai pridabosiu, ~Bet ir iš širdies, kad gramdyt
270 2|            kūliais pro duris iššoko ~Ir, ant kumelio ketvergio tuojaus
271 2|         tuojaus užsimetęs, ~Skubinos ir kitiems kaimynams urdelį
272 2|             naujintelę šakę ~Nešdams ir besiskubindams tikt bėga,
273 2|          visi, naujas vyžas nusipynę~Ir autus naujus iš drobės sau
274 2|              būrs į baudžiavą slenka~Ir kad kartais su piktu jį
275 2|           kaip puolas jam, jis žengt ir dirbt užsigeistų.~   Ale
276 2|            numirė pernai.~Ak! išties ir verts, kad jo kasdien paminėtų ~
277 2|             kad jo kasdien paminėtų ~Ir kad jo vaikų vaikai paminėdami
278 2|            kaip jis mylėdavo žmones;~Ir dėl ko jį vėl visi mylėdavo
279 2|          būrą, ~Spiaudo nei ant šuns ir jį per drimelį laiko;~Lygiai
280 2|             iš jo burnos nesulaukėm;~Ir kad kuočės jis būrus išgirsdavo
281 2|              vis pasakydavo ,,jūsų";~Ir iškoliodams jis vis ištardavo ,,
282 2|             būrą baudžiava baudžia, ~Ir kaip biedžius toks, kasdien
283 2|       kytriaus už poną nor padaryti ~Ir aukščiaus už jį, tikt mislyk,
284 2|            koktu, kad svilina saulė ~Ir kad, prakaitui srovėms per
285 2|             per nugarą teškant, ~Jau ir blogs skilvys dėl pietų
286 2|          pietų pradeda skųstis;~Rods ir jam perlenkio reik kasdien
287 2|      linksmint, ~Kad jam plutos tikt ir kėžas vos pasiliko. ~Taip
288 2|          savo sausą truputį kramtęs ~Ir ištroškęs, jau malkelio
289 2|         klaną kokį nušokęs, ~Ištisas ir didei dūsaudams vandenį
290 2|            pernai? ~Ak, su tavim jau ir linksmybės mūsų prapuolė! ~
291 2|        kasdien kiekviens paminėdams ~Ir dūsaudams, taip nesvietiškai
292 2|        nesvietiškai nusiverkia, ~Kad ir akys jau keliems išpūti
293 2|           jau nedera biedžiai. ~Rods ir tu, baudžiauninkus į baudžiavą
294 2|               Nėsa karališkas provas ir visą rabatą~Kožnas tur,
295 2|      verkdams mūsų bėdas pažiūrėjai;~Ir, kad Diksas mus per daug
296 2|          nuvalyt prisiartino čėsas, ~Ir laukų darbai mus į laukus
297 2|             naktis miegot negalėjai ~Ir daugsyk sapnuodams mūsų
298 2|             gėrimo grečno, ~Puspyvės ir skinkio daug liepei padaryti;~
299 2|        skinkio daug liepei padaryti;~Ir, kad mes apalpę bei vaitodami
300 2|              sykį paliaukite zaunyt ~Ir ben gėdėkitės tokio netikusio
301 2|     pasidėdams, ~Ašarų mums per daug ir raudą didę padarė. ~Juk
302 2|              raudą didę padarė. ~Juk ir aš kelias naktis miegot
303 2|             naktis miegot negalėjau ~Ir daug ašarų rietančių nei
304 2|           daugiaus negandino deivės,~Ir aš naktyj rėkaut ir durnuot
305 2|          deivės,~Ir aš naktyj rėkaut ir durnuot pasilioviau.~   
306 2|             bei nuplikusių žvirbliu ~Ir kas dar daugiaus tokių dyvų
307 2|           Druskos ne tiktai, bet dar ir uždaro reikia. ~Kam nesisūdęs
308 2|        uždaro reikia. ~Kam nesisūdęs ir n'užsidaręs nesrebi sriubą;~
309 2|             kad klapai mėžinį rauso ~Ir pardovytoms dirvelėms uždarą
310 2|            padaryti, ~O mėžk greitai ir linksmai pakvipusį skarbą!~
311 2|    ponpalaikis rods juokiasi būrams ~Ir besišypsodams jų darbus
312 2|         ponai, kad jie būro netektų ~Ir kad biedžius toks su šūdais
313 2|        visokių kvapų turite čiaudyt ~Ir kad jūs stalde daugsyk klampodami
314 2|         ponačių lepusi nosis ~Baidos ir vis poniškai užkumpusi juokias;~
315 2|               Kad barščius nedarytus ir prisvilusią gručę ~Taip,
316 2|              kasdien į vėdarą kištų ~Ir su mumis drauge prisivargt
317 2|          pamatęs, ~Tur kepurę nuvožt ir poniškai pasikloniot? ~O
318 2|            po surukusia skranda;~Bet ir po šilkais daugsyk jis juokiasi
319 2|         stalde pas mėžinį šūtyt;~Dar ir pievoms reiks, ir dirvoms
320 2|         šūtyt;~Dar ir pievoms reiks, ir dirvoms ką pasakyti. ~Vaikai,
321 2|          šienaut jau putpela šaukia ~Ir, kas žiemai reiks, sukraut
322 2|         sukraut į kupetą liepia? ~Ak ir čėsas bus; Joninių didelę
323 2|          Irgi nemaž ant svieto šiaip ir taip prisibandęs,~Daug dyvų
324 2|          taip prisibandęs,~Daug dyvų ir daug naujienų tau pasakysiu.~
325 2|      vargstančiam nabagėliui,~Slūžyt ir kiaules varinėt pas Bleberį
326 2|             viernai jo kaimenę ganęs~Ir dėl smarvių bei biaurybių
327 2|         prisivargęs,~Jau po tam akėt ir žagrę sekt panorėjau.~Nės
328 2|              dėl to didei nusigando ~Ir besigėdėdams saugojos man
329 2|              negražu žiliems bernams ir didelė gėda, ~Kad juos koks
330 2|             tokie daug dolerių tyko ~Ir vis pasėlio daugiaus išveržt
331 2|          pridėjo;~O kad kelnes jiems ir dvi vyži pažadėjo,~Štai
332 2|             didžiuotis jau prasimanė~Ir lietuvninkai su vokiečiais
333 2|           vokiečiais susimaišė,~Štai ir viežlybums tuojaus į nieką
334 2|          viežlybumą pražaidė.~   Bet ir mūs valgius, lietuviškai
335 2|              kisielių virdami skanų ~Ir su pienu jį šeimynai duodami
336 2|              jiems išvirdavo tirštą ~Ir lašinių kokį šmotelį duodavo
337 2|        kiekviens, mėsos išsižiodams ~Ir daugsyk kaip šuo išplėšdams,
338 2|            namą ~Viežlybai valdydams ir niekados nepateikdams, ~
339 2|              mielą ~Užmokėt n'įmanau ir amtmons išbara visą ~Ar
340 2|              jaučių didelį pulką, ~O ir kiaulių bei ožkų taip daug
341 2|               Vosgi ragai su kaulais ir skūra pasiliko. ~O štai,
342 2|             veršienos jau prasimanė ~Ir didei mane gvoltija, kad
343 2|          gvoltija, kad aš paskutinį ~Ir vienturtį veršį jiems mėsinėt
344 2|           mėsinėt pažadėčiau.~   Bet ir dėl algos taip jau kasmets
345 2|            buksvas vos moka nešioti ~Ir daugsyk nesigėdėdams (meldžiu,
346 2|              kasnakts į patalą meža ~Ir kiaules penkias kaip reik
347 2|          reik negal paganyti;~O štai ir toksai utėlius dolerių tyko,~
348 2|          šūtydams samdyti pradėsi.~O ir tarp bernų taip jau tūls
349 2|         valkata randas,~Kurs akėčias ir kas žagrei reik nepažįsta~
350 2|            kas žagrei reik nepažįsta~Ir prie ragų kumpų nutvert
351 2|             daugsyk didei pasipūtęs ~Ir savo darbus bei nešvankų
352 2|              nežadėjai. ~Tikt bandyk ir siūlyk jam, kepurę nuėmęs, ~
353 2|           bloznas toks įsirėmęs ~Dar ir pasėlio brangaus išveržt
354 2|           grečnos gardžiai prisiėdė ~Ir saldžių koštuvių vos dosniai
355 2|              Šauk tikt, kiek įmanai, ir trūbyk didelį garsą:~Ans,
356 2|              skruzdėlyns susirinko, ~Ir kiekviens atlikt, kas reik,
357 2|             O dar to negana; bet jau ir mušt pasikėso. ~Juk žinai,
358 2|               štai pulkai susibėgo, ~Ir visur rėksmai ,,šok, kirsk,
359 2|       skruzdėlyns kribždėti pagavo, ~Ir gaspadoriai su bernais šienaudami
360 2|             kovot susibėgęs, ~Kardus ir šobles į margas nunešė pievas. ~
361 2|          išsišiepusi giltinė smaugė ~Ir visoms lankelėms raudą didę
362 2|             tikt vos žydėti pradėjo ~Ir daugums jų vos savo blogą
363 2|           dalgio bei budės pasigedo ~Ir vaitodams vis ir šen, ir
364 2|           pasigedo ~Ir vaitodams vis ir šen, ir ten bėginėjo;~Ik
365 2|             Ir vaitodams vis ir šen, ir ten bėginėjo;~Ik paskiaus,
366 2|             nesvietiškai prisidūkęs ~Ir vienausį kuinpalaikį prastai
367 2|             visokių daug pamatydams ~Ir žioplinėdams vis bei būriškai
368 2|             nusipirkt užsimiršo;~Bet ir kuinpalaikį taip jau pas
369 2|              nedėlių vos parsibastė ~Ir savo pievą pridergtą (tikt
370 2|              gėda sakyti) ~Šnypšdams ir rėplinėdams vis su piautuvu
371 2|             rugius jau buvo suvalę, ~Ir keli kviečių plyckus pasikepę
372 2|           kasmets blogai rėplinėdams~Ir nei šūdvabalis kribždėdams
373 2|             pats vos gyvs pasijudin ~Ir nei utėlė kraujų prisisiurbusi
374 2|          jumprovoms durnai šokinėja ~Ir aklai prisisurbę būrams
375 2|              būrams gėdą padaro;~Juk ir būrų daug jau jiems prilygt
376 2|            garbė, ką garbina ponai, ~Ir kad vis kytrums, ką jie
377 2|              kasdien įsirėmę ~Kabiar ir varles visokias svetimas
378 2|            prisikošę,~Tuo su kortoms ir klastoms kits kitą nugauna.~
379 2|      klastoms kits kitą nugauna.~Bet ir būrai jau nuo jų mokinasi
380 2|           jau nuo jų mokinasi branyt~Ir besišypsojas, kad Krizas
381 2|             kad būrai menk išsimano ~Ir kad jų darbai bei būriškos
382 2|             šokinėdami suokia. ~Taip ir vaikpalaikiai Plaučiūno
383 2|        Lauriene tuo pasitiešyt~Vyrus ir vaikus su pilna milžtuve
384 2|               Taip besidarkant jiems ir kiauliškai besimaudant,~
385 2|           tuojaus Plaučiūns pasirodė~Ir, grečnus lašinių šmotus
386 2|          padalydams,~Papykius durnus ir vaidą visą nutildė.~O po
387 2|          namą jau viernai čestavojęs~Ir kaimynus iš visų kampų suvadinęs,~
388 2|         suvadinęs,~Taip nesvietiškai ir kiauliškai prisirijo, ~Kad
389 2|         gadyne, ~Kaip jau šveisteris ir prancūzas Lietuvą gavo. ~
390 2|        prancūzas Lietuvą gavo. ~Rods ir tarp lietuvninkų tūls randasi
391 2|           šveisterį peikia;~O tiktai ir pats kaip tikras šveisteris
392 2|        lietuvninkai dar buvo pagonai~Ir savo dievaičius iš strampų
393 2|              iš strampų sau pasidarę~Ir po medžiais ant virvių pasikorę
394 2|    nepažindami dievą,~Daug nešvankių ir durnų daiktų prasimanė.~
395 2|           baisiai ryt nesigėdim,~Kad ir vokiečiai glupoki tur nusidyvyt."~   
396 2|             taip? Ant dargana rodos,~Ir stulpai saulelės ant debesių
397 2|            Ant! jau baltuoja laukai, ir vasara baigias,~O vasarojas
398 2|              žirniai jau susiraukia,~Ir iš ankščių jų byrėt jau
399 2|              šiupinio valgyt?~Avižas ir miežius taip jau kone sulesė
400 2|          Taipgi dabar kisieliaus jau ir šiupinio gloda.~O ką veiksim,
401 2|          duosim.~   O jūs moters, ar ir jūs taip jau pasileidot? ~
402 2|           pasileidot? ~Kam linų raut ir kaip reik iškaršt nesirengiat? ~
403 2|          linus į lauką jau nugabena ~Ir, besidyvydamos didei, jūsų
404 2|             kas bus, kad čėsas verpt ir aust prisiartins, ~O lineliai
405 2|  lietuvninkės dar vokiškai nesirėdė ~Ir dar vokiškus žodžius ištart
406 2|         vokiškai dabinėjas, ~Bet jau ir prancūziškai kalbėt prasimanė. ~
407 2|      prasimanė. ~Taipgi bezaunydamos ir darbo savo pamiršta.~   
408 2|            gi nenaudėlių moteriškių ~Ir išdykėlių mergų raspustą
409 2|          vokiečiams nuogi pasirodyt ~Ir kaip drimeliai ant šlovnų
410 2|              nesuprantat, ~Kokią sau ir mums visiems padarysite
411 2|        lopytoms į baudžiavą žergsit ~Ir mišion sudriskę bei skaroti
412 2|          pasiliko;~Ale padurkams jau ir kelnėms gloda zuposto. ~
413 2|          kelnėms gloda zuposto. ~Vei ir grybų jau, žėlėk dieve!
414 2|              bei baravykų, ~Jautakių ir baltikių, grūzdų irgi bobausių ~
415 2|      Karaliaučių ~Kupčiams išparduot ir ką nusipirkt nukeliavo;~
416 2|              moki paprovyt, ~Viralus ir avižų kruopas užgardina
417 2|            užgardina šauniai.~   Bet ir su riešutais saldžiais taip
418 2|           daiktų bačkas prisirinko, ~Ir jau kelios jų parduot žakus
419 2|       nenaudėlės dar nei riešutytį, ~Ir nei vieną, nei mackiurniką
420 2|             riešutytį~Žiemai perkąst ir kramtyt dar nenusiskynė. ~
421 2|    užsigeidžia.~Jiems tabakėlis, kad ir visą butą prismirdin, ~Tikt
422 2|     sukrošusių metų ~Riešutį perkąst ir kramtyt jau nedera boboms.~   
423 2|             paniekint. ~Mergos visos ir visi jauninteli klapai ~
424 2|             kiša, ~Jų glūpas šnektas ir zauną visą nutildo. ~Ogi
425 2|              šiltą,~O riešutų nebus, ir dantys grieždami šypters ~
426 2|              Mikielės didelė šventė ~Ir su jąja podraug biaurybės
427 2|           štai! vakmistras pasirodė ~Ir su juom Šlapjurgis bei Pakulūns
428 2|            tuojaus beržinį nutvėręs ~Ir bais rėkaudams, taipo kalbėti
429 2|         burnas. ~Mes, kaip užveizdai ir ponai jūsų statyti, ~Vasarai
430 2|         ponai jūsų statyti, ~Vasarai ir laukų darbams visiems besibaigiant, ~
431 2|          besibaigiant, ~Jus graudent ir tėviškai pamokint užsimanėm.~
432 2|            kurs svietą visą sutvėrė ~Ir mums žmogiškus, ūmus bei
433 2|            davė, ~Tas širdingas tėvs ir mūsų miels geradėjas, ~Rūpindams
434 2|            mus vėl dosniai pamylėjo,~Ir mums duonos daug, o bandai
435 2|            pas mus atgrįžti pradėjo ~Ir mes būriškai laukus įdirbt
436 2|            įdirbt susibėgom. ~Dešros ir lašiniai su kumpiais irgi
437 2|              po šalčių šilumą jautėm~Ir gaivinančią mums dievs vėl
438 2|           dievs vėl vasarą davė,~Tuo ir riebūs valgiai vėl pamaži
439 2|             mes tuo gardžiai ką virt ir kept prasimanėm,~Ik po tam
440 2|        pašaliai visi pilnoki pastojo~Ir mes vėl šmotus grečnus išvirdami
441 2|   besibaigiant,~Kožnas viens bliūdus ir puodus pradeda tarškint,~
442 2|           ben kartą vėl pasidžiaugtų~Ir taip daug pardovytas dūšeles
443 2|             tau ant laukų bėginėjant ir trūsinėjant ~Su savo dangiškais
444 2|              viernai augindama davė ~Ir ką sodai bei daržai žydėdami
445 2|              žinai, kampe pakavojai ~Ir iščėrausi, kad dievs laikys,
446 2|          nereikės aukštyn pažiūrėti ~Ir kasdien daugsyk tą šlovint
447 2|           reiks atlikt maloningiems ~Ir kas šiuilėms ir bažnyčioms
448 2|        maloningiems ~Ir kas šiuilėms ir bažnyčioms puolasi kyštert;~
449 2|            mokėt, kad aš jodinėdams ~Ir skvieruodams kartais jus
450 2|             kad vakmistrai pasirodo ~Ir būrus glūpus nešvankiai
451 2|       keikdami bara.~Taigi dabokitės ir mašnas čėsu prisikraukit, ~
452 2|     pasrūpint,~Kad man jus skvieruot ir kartais pliekt nereikėtų:~
453 2|          Tikt n'užmirškit irgi manęs ir mano namelių, ~Kad pulkais
454 2|             jau mielą vasarą baikim ~Ir prieš rudenį, kas mums reiks,
455 3|           pamaži jau pradeda mūdraut~Ir šilumos atstankas išbaidydami
456 3|          išbaidydami šlamščia.~Todėl ir orų drungnums atvėsti pagavo~
457 3|          atšilt į stubą ragina lįsti~Ir valgius drungnus bei šiltą
458 3|             sopagais vandenį surbia ~Ir biaurius purvus kaip tašlą
459 3|       linguodama ik debesų pasikėlė ~Ir, pasidžiaugęs taip, grūdelius
460 3|              Vislab jau prastojo mus ir nulėkė slėptis. ~Taip laukai
461 3|             sens pasirodo.~   Krūmus ir gires linksmas jau giltinė
462 3|          linksmas jau giltinė suka, ~Ir grožybes jų gaišin draskydama
463 3|             po lapais užgimė veislė ~Ir lizdelyj nei lopšyj čypsėdama
464 3|            po tam lakstydama juokės ~Ir savo peną be momos skraidydama
465 3|             vilkai savo veislę kaukt ir plėšt pamokino;~Ten, kur
466 3|          vaikais daug sulesė vištų, ~Ir varnai pulkais žąsyčius
467 3|              Jūs gaidžiai su vištoms ir kas mėžinį krapštot, ~Bėkit,
468 3|             moters dilina stungius, ~Ir baisu klausyt, kad bobos
469 3|             Berge skauradą šiūruoja ~Ir, kad daug ugnies ben veik
470 3|           pas kakalį šiltą~Snausdams ir zūbus laižydams, ėdesio
471 3|       pietums nupenėtą šutina gaidį ~Ir kelis kviečių plyckus į
472 3|              Dočiui taip besilaižant ir didei besidžiaugiant,~Štai
473 3|              kvieslys puikiai rėdyts ir raits pasirodė~Ir visus
474 3|             rėdyts ir raits pasirodė~Ir visus svodbon ateit pas
475 3|            tuojaus kepurę nuvoždams ~Ir už garbę tą didei kaip reik
476 3|          dėkavodams,~Krizą pagarbint ir svodbon ateit pažadėjo.~
477 3|       dailias vyžas nusipynę, ~Rėdės ir svodbon nukeliaut kuinus
478 3|           Enskys savo šimelį prausė ~Ir, balnodams jį, prie šonų
479 3|             su nauju diržu surakino ~Ir ant blauzdų svodbiškus sopagus
480 3|      sūnelius palydėt pasisiūlė;~Nes ir jas kvieslys į česnį buvo
481 3|     pasikloniodams pasveikino kožną ~Ir, į savo namelį viežlybai
482 3|             brangvyno atnešė plėčką ~Ir svotus linksmus meilingai
483 3|        marčios visokių sunešė plyckų~Ir savo sukviestus svetelius
484 3|            būriškas šūtkas prasimanė~Ir viens valgydams pas stalą
485 3|            visur pasikėlė, ~Taip kad ir arkliai blogi šokinėdami
486 3|              buvo padėjęs.~   Gentys ir kaimynai, jau visi susibėgę ~
487 3|         kaimynai, jau visi susibėgę ~Ir jaunikį su marčia pasveikinę
488 3|            dukčiutė, buvo paskiausi ~Ir prieg tam už šulco į Taukius
489 3|            Tas mėsas visokias, šiaip ir taip sukapotas, ~Krizo kukorius
490 3|        ūlyčių visur ūžims pasikėlė, ~Ir kaimyns Pauluks dėl to didei
491 3|         Tėvemūs šventai pasiskaičius~Ir krikščioniškai pas stalą
492 3|             meilingai ragino valgyt ~Ir, kaip dūšiai reik, pasisotint
493 3|              dūšiai reik, pasisotint ir paslinksmint. ~Štai tuojaus
494 3|      ištraukęs didelį peilį, ~Virtas ir keptas mėsas padalyt pasisiūlė. ~
495 3|             lašinių šmotus nusitvėrė~Ir skvarbydams ant torielių
496 3|            girti, neturėdami peilių ~Ir su rankomis apgniaužę, lašinius
497 3|           Krizą sėdėdams, ~Kloniotis ir poniškai pasielgt neprivalo.~   
498 3|                 Taipgi bevalgant jau ir būriškai besidžiaugiant, ~
499 3|            štai tuo tarnai pasirodė ~Ir alaus macnaus su drogais
500 3|        perdėm per gomurį plaukdams, ~Ir tiršti malkai veikiaus prisotina