Part

 1 1|            į patalą meža.~   Andai aš su gromata siųsts pas Kasparą
 2 1|        buksvas su kultuve skalbė. ~Aš besigėdėdams išvydau Krizą
 3 1|    atgaivinti galėjom.~Ak! kieksyk aš, rūpesčių visų neminėdams, ~
 4 1|          rankas grąžydama verkia. ~Aš vaitodams vis ir tokią bėdą
 5 1|            Tuos žodelius savo tėvo aš tikrai nusitvėriau ~Ir,
 6 1| lietuvninkams, padarei daug gėdos.~Aš, kad man skvieruot pons
 7 1|          tiesa, kas čia pasakyta. ~Aš kaip šulcas per kiemus ilgai
 8 2|         sviets pasidarė.~   Tokius aš dyvus kaip sens žmogus pamatydams ~
 9 2|        savo murgą jau primatuotą. ~Aš, kad dievs laikys, tarp
10 2|       garbę.~   Ale dabok, brolau! aš tau daugiaus pasakysiu. ~
11 2|         raudą didę padarė. ~Juk ir aš kelias naktis miegot negalėjau ~
12 2|      daugiaus negandino deivės,~Ir aš naktyj rėkaut ir durnuot
13 2|          kad jam šeimyna neklauso.~Aš, girdėk, brolau! šią kiaušę
14 2|     varinėt pas Bleberį teko.~Taip aš, valandą viernai jo kaimenę
15 2|          žagrę sekt panorėjau.~Nės aš jau kaip glūpas vaiks daug
16 2|            menką pinigą klausė.~   Aš, dar vaikpalaikiu glūpu
17 2|        kaip man biednam pasidarė. ~Aš, kone penkiasdešimts metų
18 2|           didei mane gvoltija, kad aš paskutinį ~Ir vienturtį
19 2|               Eik, nezaunyk taip", aš, jam drąsa pasakydams,~Dyvijaus
20 2|          kas man reikės mokėt, kad aš jodinėdams ~Ir skvieruodams
21 3|              Ak, - tarė Pričkus, - aš, tiek metų šulcu bebūdams,~
22 3|    žiūrėdams. ~Andai tropijos, kad aš su gromata pono ~Pas vyriausį
23 3|        šlapjurgių daug susibastė. ~Aš, kaip tarnui reik, savo
24 3|           dūšiai pikta pastojo,~Ir aš, pro duris iššokęs, vemti
25 3|          valgius tuojaus sugabeno.~Aš, rankas būriškas kaip reik
26 3|          valgius į gomurį kiša.~   Aš dar tokias biaurybes kol
27 3|         man daugsyk pasidarė, ~Kad aš šaltyšiaudams šen ir ten
28 3|                Andai tropijos, kad aš, į baudžiavą jodams,~Kaip
29 3|          pons tavo nugarą skalbė?"~Aš, dėl žodžio to biauraus
30 3|             šaltyšių niekina seną.~Aš daugsyk, pažebodams sau
31 3|        klampodams žengt nenujėgia,~Aš jo taip gailiuos, kad kartais
32 3|        jodau, varva nuo zūbų.~Taip aš, mislyk tikt, gailiuosi
33 3|       nukumpęs vanago snapas. ~Kad aš tai pamatau, tuojaus man
34 3|             šio nudilusio stungio ~Aš taipo gailiuos, kad kartais
35 3|                Bet negana dar bus; aš tau daugiaus pasakysiu. ~
36 3|           daugiaus pasakysiu. ~Kad aš - tikt girdėk, brolau, kaip
37 3|      gardžiai pasikept prasimano. ~Aš taip jau, kaip klaps, daugsyk,
38 3|           niekados nenukinkė. ~Nės aš ne taipo vogiau, kaip tūls
39 3|        išplėšt pasitaikė, ~Rods ir aš nesigėdėjau ištiest savo
40 3|     pasikirst kas rudenį rengias. ~Aš didei džiaugiuos, tą trūsą
41 3|             Tam kieme, brolau, kur aš savo šutinu puodą, ~Du tikru
42 3|         šūtyt.~Dar vos metai, kaip aš tam kieme budavojaus;~Todėl
43 3|        kaimynų peikiamo Slunkiaus ~Aš jau taip baisėjuos, kad
44 3|      padreba kiškos. ~Tikt girdėk, aš tokius tau dyvus pasakysiu, ~
45 3|                Andai tropijos, kad aš, Pelėdą sutikęs, ~Jam dėl
46 3|     šūdvabalis jau šūde pasmirdai.~Aš, užvakar tavo namus blogus
47 3|        kūliais išsirito.~   Tokius aš dyvus kol gyvs niekados
48 3|           dėl juma pradėjom! ~Taip aš jam pasakiau, bet jis, beržinį
49 3|            juokias.~   Taigi dabar aš jus, kaip viernas klaps
50 4|      vierniems nepridera klapams. ~Aš, šaltyšius, aš, mokinto
51 4|           klapams. ~Aš, šaltyšius, aš, mokinto Bleberio žentas, ~
52 4|          davė.~   Ale nepykit, kad aš jums, kaip puolasi šulcui, ~
53 4|            ak širdingi broleliai! ~Aš dėl dievo jus meldžiu, n'
54 4|             Kad, varnienos kartais aš išsikept užsigeidęs, ~Varnų
55 4|          pavydit? ~Ar ne gana, kad aš jums varnų nunešu kojas ~
56 4|         kartą jau susimilkit, ~Kad aš iš bėdos, gaivindams savo