Part

 1 1|       tyloms į pagirį traukės.~   Ale kokie dyvai - nei viens
 2 1|          mūsų lengvini darbus.~   Ale sakyk, gaidel! dėl ko tu
 3 1|       sparnai jau lėkt n'įgalėjo;~Ale pėlėdpalaikė, dėl to smertnai
 4 1|         būrai veislę savo kavoja.~Ale žiuponės savo lėles, margai
 5 1|         jų pautus rokuodami deda.~Ale palaukit tikt, iki pautai,
 6 1|         jisai padarys užaugdams. ~Ale ką mislijo Ievutė, tavo
 7 1|        suvystijus į pašalį kišo? ~Ale, žėlėk dieve! kiek džiaugsmo
 8 1|        mus ik grabo persekinėja. ~Ale ką galim veikt? Pakol šime
 9 1|     varlės su pasimėgimu maudos. ~Ale nebok, gaidau! neverk permier
10 1|          be jokios mūsų pagalbos;~Ale grūdelis gers nesiranda,
11 1|        prisiverpusios audžia."~   Ale nepeik, minau! permier tą
12 1|       sniegs pavasario blizga.~   Ale nevenkit dar daugiaus kaip
13 2|           vis kasdien išsirėdęs, ~Ale dūsaudams ir vis sirgdams
14 2|           ir dirbt užsigeistų.~   Ale ką mačija? čia mums nereik
15 2|          toks neverts pažiūrėti. ~Ale nabašninks amstrots taip
16 2|  lietuviškai padarydavo garbę.~   Ale dabok, brolau! aš tau daugiaus
17 2|       guiniodams, gandina žmones;~Ale jo tarnas Diksas dar baisiaus
18 2|         reik kasdien pasitiešyt. ~Ale kuomi gal biednas būrs savo
19 2|         reik, viernai pasisavint.~Ale nesvietiškai būrus įžeist
20 2|       poniškai užkumpusi juokias;~Ale dabok tiktai, kaip veikiai
21 2|        būriškus atliksime darbus.~Ale, žėlėk dieve, kaip gal vargings
22 2|         taip gyvent nesiliausim? ~Ale nelauk, kad jie kampe, girdėdami
23 2|           mazgotėms dar pasiliko;~Ale padurkams jau ir kelnėms
24 2|     kramtyt jau nedera boboms.~   Ale nereik dėl to dar tą niekutį
25 2| pardovytas dūšeles gaivintų...~   Ale, žmogau, žmogau! saugokis
26 3|          kartą dar pasilinksmint.~Ale nedingokit, kad mes dėl
27 3|           malkelės atneša glėbį. ~Ale Dočys nenaudėlis, pas kakalį
28 3|          reik viešnėms, išsirėdė.~Ale ne vokiškai, kaip kelios
29 3|         meilingai ragino surbti. ~Ale moma marčios visokių sunešė
30 3|         avių, mėsininks nerokavo;~Ale žąsų bei vistų vos viena
31 3|         nenumanė madagiai elgtis.~Ale svečių keli brangvynų pluk
32 3|      įtempdams, čirškino smuiką. ~Ale Dočys, per daug prisiėdęs
33 3|         pasidžiaugt n'užsimiršo, ~Ale labai kytriai; nės greitos
34 3|          nuopertą porą matydams, ~Ale bobutė jo, dėl to didei
35 3|     nusitvėręs, išmetė laukan.~   Ale nedyvykitės, kalbas girdėdami
36 3|          krikštynoms gėdą padaro.~Ale nedingokim, kad kožnas pons
37 3|         lizdus iš vėdaro krapštė;~Ale trečiasis du biauriu ryku
38 3|      užmiršę, vėl atsigausim."~   Ale nemislykit, tokią girdėdami
39 3|           kitų dienų paminėsi.~   Ale nepyk, gaidau, kad žodį
40 3|          tamsiam ir visą nupeštų,~Ale po tam šviesoj kožnam vėl
41 3|  nesigėdėjau ištiest savo ranką, ~Ale ne sau vogiau, bet vis maloningiems
42 3|          šelmystę dar nepažįstu. ~Ale Pelėdos ir kaimynų peikiamo
43 3|         sau negandas pasidarė.~   Ale nedyvikitės, kalbas girdėdami
44 3|   aukštiems Karaliaučiuje skundė;~Ale provos vertos kaip reik
45 3|           kojų mindama šypsos.~   Ale nežinot dar, dėl ko Dočys
46 3|           dosningą Krizą pamatęs;~Ale Dočys, nei dumčius koks
47 3|   kiaulstaldžių biaurių paminėti?~Ale dabokit dar toliaus, kas
48 3|         tėvų tėvai girt nenorėjo;~Ale sopagų, jau prancūziškai
49 4|         jiems toks prigimė būdas.~Ale ką mislijat, kad toks tūls
50 4|        visokius vogdavai uosius! ~Ale beje tu vis kytriai prisivogti
51 4|       ugnį tau ir šilumą davė.~   Ale nepykit, kad aš jums, kaip
52 4|     girdėt ir būrui didelė gėda. ~Ale ką veiks žmogus stokodams
53 4|      parčiuožęs iš Karaliaučiaus,~Ale dūsaudams ir liguostas jam
54 4|          tau klausantį nabagėlį. ~Ale matau, kad tu, tyčioms akis
55 4|          kiekvieną žino pasotint;~Ale su pilnoms saujoms mus vis
56 4|       kasdien iš pumpuro kopdams.~Ale su viena diena žiedelis