Part

 1 1|      dejuodams skambino dangų;~Bet tai ne verksmai, kad jis taip
 2 1|         meilingą kakalį krankiam, ~Tai ir tu, paukšteli miels,
 3 1|  prisivargę jau į patalą virstam, ~Tai tu tarp kitų paukštelių
 4 1|          kobotą mes tavo pamatom, ~Tai tu mums nei žvirblis būriškas
 5 1|           jo glūpą girdime kalbą, ~Tai ir būrs tur spiaudyt ir
 6 1|            visą sudraskė. ~Bet dar tai negana; jis vis pinigų graibydams ~
 7 1|           gardžiai pasilinksmint, ~Tai pirma tur visas kūns viernai
 8 1|            juokies išsišiepęs? ~Ar tai juoks, kad būrai tur į baudžiavą
 9 1|          Taigi, žmogau, dėkavok už tai kasdien savo dievui,~Kad
10 1|           kol riebų šutini puodą, ~Tai tau kūdą nereiks prisikaist,
11 1|            Moters, jūs nenaudėlės! tai jums parašyta. ~Bet jūs
12 2|   lietuviškos ben kiek paragaujam,~Tai dar juo dailiaus uždėts
13 2|        poroms lakstydami žaidė, - ~Tai jau baigias vis ar jau visai
14 2|    ponpalaikis taipo prasikeikia, ~Tai jau ne dyvai, nes velniui
15 2|         savo darbą nutveria kožną,~Tai baisybė, kad jau ir plaukai
16 2|        kitą neigi pranokdami šoko.~Tai išties dyvai, nės taip nedarydavo
17 2|         vaikai paminėdami verktų. ~Tai buvo pons! ak tokį vos vėl
18 2|        būrus išgirsdavo keikiant, ~Tai tuo tėviškai jis juos mokėdavo
19 2|          ar tą reikėdavo garbint, ~Tai jis tam lietuviškai padarydavo
20 2|       mislyk, veržiasi sėstis. ~Ar tai švankus darbs, ar reik taip
21 2|            grečną grūdą sulaukti, ~Tai pirm to jisai tur grečną
22 2|          nedėlias sirgti reikėjo. ~Tai margi daiktai! kad jau plaukai
23 2|   guiniodams, man pasirodė. ~,,Kas tai? - klausiau jį, - kieno
24 2|         tarė jis, - nerėkauk taip, tai Kasparo kiaulės;~O rugiai
25 2|          ant virvių pasikorę gyrė,~Tai jie rods dar taip, kaip
26 2|            pasiduosime gėdai? ~Kas tai per niūkims? Dėl ko taip
27 2|            iš naujo tau dovanojo? ~Tai, kaimynai! tai vyriausi
28 2|          dovanojo? ~Tai, kaimynai! tai vyriausi reikmenė jūsų;~
29 3|    gaiviname širdis, ~O tikt ir už tai kasdien dėkavojame dievui. ~
30 3|          skūnes suvalyti. ~Ak, kas tai darbai, kurius atlikt trūsinėjom! ~
31 3|          reik su razumu čėraut.~Ar tai prots, kad kas, sulaukęs
32 3|           vis turime rūpint."~   ,,Tai jau vis tiesa, - švepluodams
33 3|          nosies šokti pagavo.~Rods tai kiauliškas maniers ir didelė
34 3|           kožnam vėl visą pagirtų,~Tai ben dūšiai taip skaudu nei
35 3| baudžiauninkai dainuodami juokės. ~Tai atlikom jau, visur niekai
36 3|    nukumpęs vanago snapas. ~Kad aš tai pamatau, tuojaus man giltinė
37 3|      būrams reik, nešiodami gyrės.~Tai dar viežlybų kaimynų beigi
38 3|           per visą karčemą teška. ~Tai biaurybė, kad plaukai pasišiaušia
39 3|          yr pramonių, pramanyti, -~Tai visa viera baisingos mūsų
40 4|          užpuola kaimenę linksmą, ~Tai nesirūpin, ar liesa, ar
41 4|      veršingas pamuša karves.~O ir tai negana; jie vis daugiaus
42 4|      stuopoms pripila gerklę! ~Bet tai vis klasta; nės varts taipo
43 4|         būrus, apgaut pasidrąsin, ~Tai nesidyviju, nės jiems toks
44 4|     slaptoms Katrynos atima ražą, ~Tai jau didis grieks; ne, taip
45 4|         užsigeisti netinka.~Ei kas tai per grieks, kad kartais
46 4|        gardžiai, pas kaminą sėdi, ~Tai tau iš drūtų minkšti pasidaro
47 4|          nei to nerastume sviete. ~Tai jau kiauliškus reikėtų jovalus
48 4|            žėlėk dieve, pasidarė, ~Tai mums per pietus kasdien
49 4|            žodį paniekins. ~Bet ir tai negerai, kad kartais ko
50 4|        vargdieniui duodavo grasi, ~Tai tuo tris naktis dėl to miegot
51 4|           sunkių jam buvo padarę. ~Tai, broleliai, tai visa šio
52 4|           padarę. ~Tai, broleliai, tai visa šio svieto malonė! ~
53 4|          dosningo n'atmena dievo, ~Tai taip viens, kaip kits neverts,
54 4|    pasislėpę graužia savo zopostą,~Tai jau ne miera ką skirstyt