Part

 1 1|      pagavo, ~Ir putodams sniegs visur į nieką pavirto. ~Tuo laukus
 2 1|          jau vargint vėl pulkais visur susirinko ~Ir ponus taip,
 3 1|     susirinko:~Nes darbai žiemos visur jau buvo sugaišę ~Irgi pavasaris
 4 1|        nieks nedejavo, ~Bet visi visur sumišai šokinėdami džiaugės.~   
 5 1|     sveikino draugą. ~Kraiką jie visur didei sudriskusį rado;~Ogi
 6 1|          nupuolę;~Ogi troba visa visur iškrypusi rodės;~Todėl tuo
 7 1|  visokios ošino dainos;~O laukus visur bei pievas skambino garsai. ~
 8 1|          bei gyvatą paskyrė;~Juk visur, kur žiūrim tikt, dyvai
 9 1|    sulaukt ir alkaną dieną, ~Kad visur per daug baisybės darganų
10 1|      nešvankiai.~Bet jau ir taip visur, kol sviete kūdikiai augo,~
11 1|            Linksminas ir sumišai visur skraidydami juokias;~O keli
12 1|        ir kept gardžiai jau daug visur pasidaro.~   Nugi dabar,
13 1|          Su žiema jau baigias ir visur išsituštin. ~Vei! kaip skūnės,
14 1|      miela,~Atliktų žiemos darbų visur pasigenda.~Pimė rengias
15 2|       nedarydavo būrai.~Sako juk visur, kad būrs į baudžiavą slenka~
16 2|       taip nedarydavo būrui;~Bet visur aštriai kaip tėvs užstodavo
17 2|          pakabintų? ~Sviete rods visur randi netikusį žioplį. ~
18 2|       mums reiks pasipurtint,~Ik visur savo būriškus atliksime
19 2|          Bet, kad dirbt ką reik, visur dyvai pasidaro. ~Vagys vos
20 2|          pasislėpti numano, ~Kad visur ieškodams juos atrast negalėsi.~
21 2|        štai pulkai susibėgo, ~Ir visur rėksmai ,,šok, kirsk, grėbk,
22 2|     nunešė pievas. ~Štai tuojaus visur išsišiepusi giltinė smaugė ~
23 2|         pumpurą rodė.~Daugel dar visur nei būrų kūdikiai žaidė, ~
24 2|      barzdą, ~Būrams tuo visiems visur ištuštino pievas;~Tikt Plaučiūno
25 2|        kąsnius ~Uždaro dairėmės, visur mėsos pasigedę;~Bet kisielius
26 3|      šmotais. ~Vei laukų sklypai visur skendėdami maudos, ~O lytus
27 3|        Taip laukai pasiliko mums visur gedulingi, ~Irgi grožybės
28 3|         gaudė, ~Tos vietelės jau visur taipo nusirėdė, ~Kad jos
29 3|          tuo svodbiškas bliovims visur pasikėlė, ~Taip kad ir arkliai
30 3|         svodbai, ~Kad ant ūlyčių visur ūžims pasikėlė, ~Ir kaimyns
31 3|            Ak, mes biedžiai, ak, visur didei prisivargom!~   Nugi
32 3|          Ogi dabar taip gėdiškai visur pasirodau,~Kad ir vaikpalaikiai
33 3|        juokės. ~Tai atlikom jau, visur niekai pasidarė. ~Lygiai
34 3|         žįsdami papą, ~Vislab ir visur, kaip girdit, liaupsino
35 3|     čytais kliba supuvę,~O viduj visur po stogu latgaliai kaba, ~
36 3|   pamatysi;~Nės, kur tikt žiūri, visur mėžinys pasirodo. ~Juk jie
37 3|      vemdami tąsos, ~Kad vemalai visur per visą karčemą teška. ~
38 3|        pešasi tėvai, ~Kad plaukų visur išplėštų sukasi pluoštai. ~
39 3|       pinigą kyštert, ~Ak, tokių visur glūpų niurnėjimų randas;~
40 3|       kunigams, taip šulmistrams visur pasidaro, ~Kad šventoms
41 3|           Kad baisybės pekliškos visur išsiplatins~Ir tarp ponų
42 3|      Matom juk kasdien, kaip jau visur karaliaudams ~Velnias vis
43 3|    išbuskim irgi pajuskim, ~Kaip visur išsižioję peklos plyšta
44 4|     gandint. ~Vei kaip ant ežerų visur langai pasidaro, ~Lygiai
45 4|      pasidarė, ~Ir tuo žiemiškai visur plezdendami vėjai ~Darganas
46 4|         savo kuodais garbanotais visur pasirodo ~Ir nei puderuoti
47 4| liesininkai ~Su viernais vartais visur dūsaudami skundžias. ~Juk
48 4|        netikusį būdą, ~O viernai visur ir viežlybai pasielkim, ~
49 4|      būrai ~Nei koks skruzdėlyns visur kribždėti pagavo. ~Rods
50 4|     Vieryt jau bijais, kad dievs visur tave mato~Ir kad kartą jis