Part

 1 1|              Ale kokie dyvai - nei viens iš didelio pulko ~Verkdams
 2 1|          pulkams, ošims pasikėlė. ~Viens storai, o kits laibai dainuoti
 3 1|            ir valgių dėl skūpų nei viens nesiskundė. ~Rūbai šio ir
 4 1|  prisivalgyt. ~Į paukščius žiūrėk! Viens prastą kirminą kramto, ~
 5 1|       randa;~O vei, todėl tikt nei viens niekados nesiskundžia. ~
 6 1|             Tikt šikšnosparnis dar viens su pilka pelėda ~Iš biaurių
 7 1|      strokas ten nusitiko.~   Štai viens pons, puikiai rėdyts (tikt
 8 1|      Mislyk tikt, aukščiausių ponų viens, prisiėdęs ~Ir visokių rinčvynių
 9 1|       vyžas prasimano.~   Juk tikt viens glūpums, kad Milkus, Kasparo
10 1|         kaip kūdikiai taisėm. ~Čia viens pulks, sau žirgus iš lazdų
11 1|         krapštydami žiopso~Ir taip viens, kaip kits, niekus be razumo
12 1| pirmiausias buvo remestas.~Dar nei viens ikšiol n'užaugo vis besijuokdams;~
13 1| besijuokdams;~Ir iš lopšio dar nei viens n'iškopo neverkęs.~   Vei
14 1|        Irgi be vargo būt negal nei viens šiame sviete.~   Juk ir
15 1|           žergia:~Nes čia biedžius viens vos vieną paneša ragą,~O
16 1|           permier nusimindams;~Juk viens miers, kaipo savo blogą
17 2|           vėl vasara rengias. ~Čia viens, rėkaudams durnai, su podagra
18 2|          dar augdami žydim.~Kožnas viens žmogus užgimdams pumpurui
19 2|          jau žydėti pareina, ~Štai viens kaip ponatis poniškai šokinėdams, ~
20 2|           visi pulkais susirinko. ~Viens savo kablį, o kitsai naujintelę
21 2|          gers, kad skinkio jam nei viens nepasiūlo? ~Taip jis iš
22 2|           jau besibaigiant,~Kožnas viens bliūdus ir puodus pradeda
23 3|        Krizą paprašė.~Svotų kožnas viens, tuojaus kepurę nuvoždams ~
24 3|       būriškas šūtkas prasimanė~Ir viens valgydams pas stalą šūdą
25 3|          nupuolė, ~Taip kad kožnas viens dėlto didei nusigando ~Ir
26 3|      nekviestu svodbon atsibastė, ~Viens jų Slunkium, o kitsai Pelėda
27 3|    kukoriai duži man tuo pasirodė;~Viens nešvankėlis mėsinėjo vanagą
28 3|            užgema glūpas, ~Ir taip viens, kaip kits, iš papo moterų
29 3|        sapnuodams šaukia pagalbos;~Viens taip jau, kaip kits, užgimdams
30 3|        atneša lobių? ~Ponų dar nei viens su kardu negimė sviete, ~
31 3|       sviete, ~O tarp būrų vėl nei viens sau n'atnešė žagrę ~Ar akėčioms
32 3|         vietą mandagiai taikė,~Kad viens kaip baisus kunigaikštis
33 3|     nuplėštus klestina vėjai, ~Kad viens čia, kits ten nuo stogo
34 3|     pradėjo,~Ir tuojaus tavo sparų viens nuo stogo nupuolė,~O langų
35 3|           ir taipo mėsinėjos, ~Kad viens nosies, kits ausių girdėt
36 3|        Gėdėtis ir juos išpeikt nei viens neprivalė.~Ogi dabar, žėlėk
37 3|           giedros barasi Vauškus. ~Viens taria per šviesu, kitam
38 3|         kaip reikia rėkti nemoka. ~Viens taria per drąsus, o kits
39 4|         sumišai besipiaujant, ~Čia viens urvoj sau šiltai, kaip gal,
40 4|              Argi nežinot, kad nei viens malonings karalius ~Juos
41 4|            suktis, vos rėplinėja. ~Viens, stovėdams ir vis šen ir
42 4|           sunkių šūtkas pasidaro. ~Viens apbranijęs liesininką giriasi
43 4|            bėga, tikt bėga. ~Dievą viens nieku laikydams juokiasi
44 4|          Kad iš namo jo vos kuolas viens pasiliko.~   Ak mano kaimynučiai,
45 4|           niekina valgį;~O man vis viens miers, kad tikt mėsos prisivalgau. ~
46 4|    girdėdami tokius. ~,,Ak, - tarė viens tarp jų, - toktu su mūsų
47 4|         gėdiškai bedejuojant,~Štai viens jo tarnų pargrįžęs jam pasirodė~
48 4|            atmena dievo, ~Tai taip viens, kaip kits neverts, kad
49 4|         nudyla dienelės!~   Kožnas viens žmogus, taip pons, kaip