Part

 1 1|        snapą. ~Taip besidžiaugiant jam štai jau ir jo gaspadinė ~
 2 1|           Iš visų pašalių susilėkę jam pasirodė:~,,Štai mes, jūs
 3 1|         pagavo~Ar kaip pirmąsyk ji jam pasturgalį šluostė ~Ir prastai
 4 1|        būrai ~Gėdėjos; bet Pričkus jam drąsa pasakydams:~,,Eik, -
 5 1|          už pašarą menką ~Tau, kad jam grumzdi, pasilenkęs užžagrį
 6 1|            užžagrį velka;~Taip kad jam daugsyk seilėdams jo liežuvėlis ~
 7 1|                Tič! - tarė Pričkus jam, lietuviškai pasakydams, ~
 8 1|            pilvui reikalą provyt. ~Jam negana, kad tikt iš viršaus
 9 2|         pajudint,~Kad, kaip puolas jam, jis žengt ir dirbt užsigeistų.~   
10 2|           pradeda skųstis;~Rods ir jam perlenkio reik kasdien pasitiešyt. ~
11 2|        savo vėdarą linksmint, ~Kad jam plutos tikt ir kėžas vos
12 2|             O ką gers, kad skinkio jam nei viens nepasiūlo? ~Taip
13 2| gaspadorius~Iš bėdos išsirist, kad jam šeimyna neklauso.~Aš, girdėk,
14 2|          girdams, ~Raukos dar, kad jam algos, kiek nor, nežadėjai. ~
15 2|              Tikt bandyk ir siūlyk jam, kepurę nuėmęs, ~Siūlyk
16 2|             kepurę nuėmęs, ~Siūlyk jam dosniai ant meto dolerių
17 2|           Ką jau bernas veiks, kad jam jis lieps pasipurtint?~   ,,
18 2|           Eik, nezaunyk taip", aš, jam drąsa pasakydams,~Dyvijaus
19 3|            lupo?~O tu su pentinais jam dar daugsini vargą?~Jok
20 3|      parvežint didelį pilvą. ~Taip jam, kaip girdėjot, būriškai
21 3|            paminėti, ~O šisai, kad jam įtiktų, niekina dievą. ~
22 3|       nesupranta."~   ,,Ak, - tarė jam Enskys, ištraukęs didelį
23 3|        vogt kuinus pasikinko, ~Tuo jam dvi dešri kepti pasteliavęs
24 3|           kad aš, Pelėdą sutikęs, ~Jam dėl kiauliškos biaurybės
25 3|            juma pradėjom! ~Taip aš jam pasakiau, bet jis, beržinį
26 3|           kiaulstaldis, vos klėtis jam pasiliko, ~Irgi namai jo
27 4|         atmint užsimiršta, ~O taip jam bekapanojant klastuodami
28 4|     juokiasi šelmis,~O kitsai, kad jam įtiktų, niekina dievą. ~
29 4|            snukį."~   ,,Ak, - tarė jam Enskys, pas kūmą Krizą sėdėdams, - ~
30 4|           eidams, ~Ben nepadyvykit jam, jo pamatydami skrandą,~
31 4|           biedžių. ~Nės kas naktyj jam, žėlėk dieve, pasidarė, ~
32 4|        puloką davė, ~Liepdams, kad jam tuo nušautų dvylika varnų.~
33 4|                 Tu, - tarė Pričkus jam, - saugokis Kasparą kibint ~
34 4|            taip ubago baidos, ~Kad jam naktyj apmauduot ir verkt
35 4|            ir verkt nereikėtų;~Nės jam šilings duots sapne kaip
36 4|          dumčiuks jo, kurs kasdien jam patalą kloja ~Ir kasnakts,
37 4|            Nės prieš gaidgystę vis jam bilduks pasirodo ~Ir jo
38 4|      pažiūrėjo.~Taipgi bevargstant jam ir gėdiškai bedejuojant,~
39 4|           viens jo tarnų pargrįžęs jam pasirodė~Ir pasikloniodams,
40 4|           tarnui reik pasikloniot,~Jam kupčelninko Mikolo gromatą
41 4|         Ale dūsaudams ir liguostas jam pasirodė;~Nės jau žilas
42 4|            Ir tiek rūpesčių sunkių jam buvo padarę. ~Tai, broleliai,
43 4|             Kožnas tur, kaip dievs jam skyręs yr, pasikakint.~Tas,
44 4|             Ir moma taip tau, kaip jam, pasturgalį šluostė? ~Kas