Part

 1 1|       sveikino draugą. ~Kraiką jie visur didei sudriskusį rado;~
 2 1|   grūdo, gnyba žolelę. ~Juk ir jie kasmets, mus atlankyt sukeliavę, ~
 3 1| pilvuodami sirgo, ~Ik paskiaus jie perplyšo ir numirė baisiai."~   
 4 1|      kad šiupinį šutin ~Ar kad jie viešėt naujas vyžas prasimano.~   
 5 1|     jau per subinę gauna, ~Kad jie, kaip kiti vaikai, į patalą
 6 1|         Juk žinai, kaip skanūs jie, kad šiupinį valgai. ~Ai!
 7 1| šiupinį valgai. ~Ai! kaip daug jie mums per metą skalsina duonos. ~
 8 1|    audėt. ~Bet daugių daugiaus jie garbins jūsų malonę, ~Kad
 9 1|      garbins jūsų malonę, ~Kad jie, su nauju rėdu česnyj susisėdę, ~
10 2|       giltinė suka?~Todėl, kad jie būriškus išjuokdami darbus ~
11 2|      Ak! kur dingtų ponai, kad jie būro netektų ~Ir kad biedžius
12 2| pasitursint? ~Ar nebijais, kad jie dėl to tau sprandą nusuktų ~
13 2|        dvi vyži pažadėjo,~Štai jie dar už garbę tą didei dėkavojo.~
14 2|  nesiliausim? ~Ale nelauk, kad jie kampe, girdėdami balsą, ~
15 2|         Ir kad vis kytrums, ką jie pliuškėdami plūsta. ~Daug
16 2|  lietuvninkai prisirėkia, ~Kad jie po Jokūbinių, jau rugius
17 2|  pasiliko;~O štai dar raspustą jie padaryt prasimanė. ~Merčius
18 2|      virvių pasikorę gyrė,~Tai jie rods dar taip, kaip mes,
19 2|          Boboms mūsų bedantėms jie taip jau nepritinka;~Ne,
20 3|      barzdą jau nulašėjo. ~Nės jie mislijo, kad būrs, pas Krizą
21 3| svoteliai taip nusigando, ~Kad jie neigi tabako jau rūkyt negalėjo, ~
22 3|     tuo juokiasi būrui;~O mažu jie dar man čia būtų mušę per
23 3|    menko padeda demblio, ~Kiek jie, mislyk tikt, sau patys
24 3| kasmets daugsyk pasidaro, ~Kad jie sau karnų vyžas nusipint
25 3|    mielą ~Amtmonams mokėt, kad jie jau urdelį siunčia ~Ar per
26 3|  vadina, ~O kitam per pravardį jie praminė Slunkium. ~Juk žinai,
27 3|   visur mėžinys pasirodo. ~Juk jie ir kiaules stuboj laikyt
28 3|        katgismų dar nepažino. ~Jie tikt iš galvos šventus mokinosi
29 3|        jau reik pasipurtint~Ir jie vakmistrams išpantyt urdelį
30 3|     biednais nabagėliais, ~Kad jie savo dalyko nor, dar barasi
31 4|         Juk baisu žiūrėt, kaip jie kas vasarą mielą ~Nei mėsininkai
32 4|      bėginėdami smaugia.~O kad jie pagiryj užpuola kaimenę
33 4|     suėda;~Bet ir kuilį didelį jie parplėšt nesibijo.~Taip
34 4|       karves.~O ir tai negana; jie vis daugiaus išsižioję~Jau
35 4|       kiek margių, kiek dvylių jie sviete suėda!~Žalį su laukiu
36 4|  pradeda gandint.~Bet ir juodo jie daugsyk n'atbodami buliaus,~
37 4|  vargina svietą ~Ir kad būrams jie paskutinį lašina kraują;~
38 4|    sūdžioms reik tyrinėti,~Kad jie provą nor kožnam vertai
39 4|   penkių dienų pasirodyt. ~Tuo jie visą Vyžlaukio sujudino
40 4|        Liepė todėl pliekt, kad jie pasivėlinę buvo ~Ir tiek
41 4|      gyvent gaspadoriams, ~Kad jie nor gyvent kytriai ir pilnavot
42 4|      žiūrėdami braškin.~Ak kad jie lietuviškai kalbėti galėtų,~
43 4|  bebarzdžiai, ~Ir girdėkit, ką jie jums pasakys prisivargę. ~