Part

 1 1|        gyvatą paskyrė;~Juk visur, kur žiūrim tikt, dyvai pasirodo. ~
 2 1|         tamsoj pasislėpt į krūmus kur nusitraukei. ~Žinom juk
 3 1| besisukdams, ~Tą daugsyk apgauna, kur vis ritasi šokdams;~O kieksyk
 4 1|         Eik, - tarė, - šūdvabali! kur šūdvabaliai pasilinksmin. ~
 5 1|        jaučiais vandenį surbiam, ~Kur vabalai ir varlės su pasimėgimu
 6 1|    išsituštin. ~Vei! kaip skūnės, kur mūsų lobiai buvo sukrauti, ~
 7 1|     mažumėlė. ~Ant pašaliai visi, kur ropės irgi repukai~Su kitais
 8 2|    sunkokus reikia nutverti, ~Ai! kur dingsta glūps ir vaikiškas
 9 2|          dūsaudams vandenį laka, ~Kur vabalai visoki su varlėms
10 2|     pasidarė -~Vislab ant laktos, kur vištos tupi, padėję, ~Skubinkimės
11 2|     pyragais gal pasivalgyt. ~Ak! kur dingtų ponai, kad jie būro
12 2|   daugiaus išveržt nesigėdi. ~Ak! kur dingo Prūsuose barzdota
13 2|  mėsinėjau, ~Kad jau vos žinojau, kur skūras pakabinti. ~Tikt
14 2|         garsą:~Ans, Jokūb, Ensky! kur bastotės prisiėdę? ~Štai
15 2|          lauko bus pasilikę? ~Ak! kur dingot jūs, barzdotos mūsų
16 2|      greitai. ~Ant dar liko kiek, kur kiaulės knist nenukako.~
17 3|          išplautą nugarą drasko. ~Kur pirm du kuinu lengvai mums
18 3|       tašlą mindami minko.~   Ak, kur dingot, giedros jūs gi pavasario
19 3|           siūbuodami barška.~Ten, kur meškins ant kelmų bites
20 3|      glūpus murmėdama žindė;~Ten, kur briedžiai draskančių vilkų
21 3|           ir plėšt pamokino;~Ten, kur vanags su vaikais daug sulesė
22 3|          gi pavasario šlovė, ~Ak, kur dingo jūs puikums su savo
23 3|          į česnį veržiasi lįsti. ~Kur tik sukviesti bičiuliai
24 3|         Stui, nešvankėli, nelįsk, kur lįsti netinka, ~Lauk, ik
25 3|          kekšaudami juokias. ~Ak, kur dingo viežlybums jau mūsų
26 3|   biauraus didei nusigandęs, ~Jau kur galvą savo nukist visai
27 3|             Ba, kaip jauns buvau (kur dingot, mano dienelės!), ~
28 3|          paskui, parduot į miestą kur nusibastęs, ~Tuo girtuodams
29 3| pasipratin.~   Tam kieme, brolau, kur aš savo šutinu puodą, ~Du
30 3|      kiaultvarčius pamatysi;~Nės, kur tikt žiūri, visur mėžinys
31 3|            Juk ir pats Plaučiūns, kur česnį buvo pakėlęs, ~Taip
32 3|         ausys mūsų praskudo. ~Ak, kur dingot jūs, lietuviškos
33 4|      stiklą. ~Taipgi namai žuvių, kur varlės vasarą šventė, ~Dėl
34 4|         vėjai ~Darganas į pietus, kur gandras miegti, nubaidė. ~
35 4|           pamokino.~Taipgi dabar, kur mes pirm to pavasarį linksmą ~
36 4|         mielą. ~Jūsų namai šalti, kur jūs miegodami krankiat, ~
37 4|           negalėjot ten pasilikt, kur jus nuperėjo ~Ir varles
38 4|           dar būdami, žaidėm.~Ak, kur dingot, ak, jūs jaunos mūsų
39 4|   atsilankę, ~Kaip maitinsitės ar kur šėtras savo sutversit, ~