Part

501 3|      svoteliai, su pasimėgimu valgę ~Ir tirštų malkelių jau dosniai
502 3|             reik, skaityt užsimiršo ~Ir kaip kiaulės almono (tikt
503 3|            Kiauliškas dainas dainuot ir žviegt užsimanė. ~Stepas
504 3|         viens dėlto didei nusigando ~Ir vos pusgyvį su drogais išnešė
505 3|        drogais išnešė laukan.~   Bet ir moters svodbiškai pasidžiaugt
506 3|              moterų klastos ~Kartais ir kytriausį klapą moka prigauti. ~
507 3|           didei, kad miela Krizienė ~Ir mergoms tokio nešvankaus
508 3|           tuo po tam kampe susilindo~Ir pakavotą sau brangvyno didelę
509 3|              visokius plūsti pradėjo~Ir kitoms viernoms kaimynkoms
510 3|            viežlybos skyriu susisėdo~Ir kas namui reik kaimyniškai
511 3|            pavapėjo.~Dakė savo žąsis ir Jekė dideles antis~Garbindamos
512 3|            štai špielmonai susibėgo ~Ir savo būriškus ant šokio
513 3|           avęs kurpes Tusę pagriebė ~Ir lietuviškai ant aslos šokdami
514 3|         nusigandus,~Tuo gumbu vaitot ir skaudžiai sirgti pradėjo. ~
515 3|            per paslą šauks pasirodyt~Ir kaip viežlybą kaimyną lieps
516 3|            rėkė, ~Stapterėjo tuojaus ir baisiai bliauti paliovė. ~
517 3|        Pelėdos šonus skalbti pradėjo~Ir po tam, plaukų nusitvėręs,
518 3|        kalbas girdėdami tokias. ~Juk ir ponai, poniškai daugsyk
519 3|           pons įsirėmęs ~Vis šventus ir viežlybus tikt ištaria daiktus. ~
520 3|             daiktus. ~Ak, šlapjurgis ir tarp jų, per daug prisikošęs, ~
521 3|            bebūdams,~Dvariškus būdus ir ponų visą rabatą ~Pluk įsitėmijau,
522 3|            savo prastą mučę nuvožęs ~Ir paikiai pasikloniojęs, tuo
523 3|            jau dūšiai pikta pastojo,~Ir aš, pro duris iššokęs, vemti
524 3|         poniški tarnai visi susibėgo~Ir jau vislab, kas ant stalo
525 3|              reik, sunešioję,~Virtus ir keptus valgius tuojaus sugabeno.~
526 3|          tarp jų jau rengiasi sėstis~Ir, visai dangaus užmiršęs,
527 3|               Vis pamaži šnibždėdams ir kytriai pasislėpdams, ~Taip
528 3|              šventai rankas susiimti~Ir aukštyn pažiūrėt, kad riebius
529 3|              mes vyžoti nabagai,~Šen ir ten vis stumdyti bei daug
530 3|        plutas sausas į vėdarą kišam ~Ir tikt su blogu skinkiu gaiviname
531 3|            gaiviname širdis, ~O tikt ir už tai kasdien dėkavojame
532 3|          valgius vis rydami riebius ~Ir vis rinčvynius į pilvą košdami
533 3|           Taip trumpai padūmojęs sau ir atrašą gavęs.~Tuo kone dvilinks
534 3|             gavęs.~Tuo kone dvilinks ir nesvietiškai nusigandęs ~
535 3|           jau visai pasileido. ~Pons ir tarnas jo peklon tikt bėga,
536 3|             bėga. ~Ans, įsirėmęs vis ir poniškai pasipūtęs~Vardo
537 3|        velniop šuoliais besisukdams,~Ir tarnus sau išrinktus apjekti
538 3|     išrinktus apjekti mokina. ~Dievs ir žodis jo, bažnyčių mūsų
539 3|                  Taip besipasakojant ir svodbą visą bebaigiant, ~
540 3|              Bendiksas žąsiną piauja~Ir kaip Paikžentis pasiritęs
541 3|        pasikėlę,~Saulę su žvaigždėms ir šaltą mėnesį tamsin.~Taigi
542 3|         česnis lietuviškai pasidarę ~Ir vargus visus užmiršę, vėl
543 3|      biedžiai ant laukų prisivargom ~Ir greiti, kaip būrams reik,
544 3|      barstyti, ~Šieną kirst, sugrėbt ir po kraiku pakavoti ~Ir visas
545 3|       sugrėbt ir po kraiku pakavoti ~Ir visas gėrybes į skūnes suvalyti. ~
546 3|          taip dirbant nugarą prausė ~Ir tūls tvankas įžarstytas
547 3|           daugsyk kruopas nedarytas ~Ir plutas menkas blogai kramtydami
548 3|            prastai maišydami skinkį ~Ir vandens malkus iš klano
549 3|          Taigi nečėdykim mušt, piaut ir skerst savo valgį. ~Vaike,
550 3|              kad plyšdama driksters,~Ir kepenų n'užmiršk, kad storą
551 3|             mėšlus spirgini spirgus ~Ir kad per rugius į mielą baudžiavą
552 3|             riebų, ~Vis besijuokdams ir dainuodams lašinius ėda ~
553 3|             dainuodams lašinius ėda ~Ir prisiryt aklai kasdien į
554 3|          kaip ans Dočys, šokinėdams ~Ir kasdien girtuodams bei durnai
555 3|           teko. ~Vaike, privalgydams ir gerdams mandagiai elkis.~
556 3|       pasisotint. ~Pusryčiai kasdien ir pietūs, ir vakarienė ~Skilvį
557 3|         Pusryčiai kasdien ir pietūs, ir vakarienė ~Skilvį permaldyt
558 3|          vakarienė ~Skilvį permaldyt ir ramdyt pašaro stena;~O dar
559 3|            nei svodbą didelę keldams~Ir nei kokias krikštynas padarydams
560 3|        linksmink ~Irgi ne vis durnai ir taip sau uždarą pūstyk, ~
561 3|         pupoms juos iššutinti puode,~Ir šiupinys gardus, taip jau
562 3|            šiupinys gardus, taip jau ir mandagi gručė ~Su kisielium,
563 3|             virti kartupelių valgiai~Ir kelmučiai, kad juos sau
564 3|           verdi, - ~Vislab bus gardu ir tau didei susigadys, ~Kad
565 3|          Kurs, lietuviškai kalbėdams ir šokinėdams, ~Lyg kaip tikras
566 3|              Vokiškas dainas dainuot ir keikt pasipratin, ~Ir kaip
567 3|        dainuot ir keikt pasipratin, ~Ir kaip vokiečiai kasdien į
568 3|           savo gėrybes ~Mums kasdien ir taip dosniai dovanoja, ~
569 3|             reikia palinksmint. ~Bet ir, kas ant pilvo reik, vis
570 3|         kytriausias, užgema glūpas, ~Ir taip viens, kaip kits, iš
571 3|            mislyt. ~Būrui taip, kaip ir ponačiui, kad susiderkia, ~
572 3|          sklypu pasturgalį šluostyt ~Ir jo vystyklus biaurius su
573 3|              į svieto ritasi šviesą ~Ir po tam lopšyj sapnuodams
574 3|     išdykėliams gardžiai pasivalgyt ~Ir prisisurbt saldžiai pelnytų
575 3|                Kas grūdelius iškultų ir parduot nuvažiuotų, ~Kad
576 3|          namiškiais, ~Rudenyj duonos ir gardžių pyragų netekęs, ~
577 3|                 tarė Pričkus, - taip ir man daugsyk pasidarė, ~Kad
578 3|             Kad aš šaltyšiaudams šen ir ten jodinėjau. ~Amtmons
579 3|         kasdien mane tinginiu šaukė ~Ir, kad urdelį n'ištaisiau,
580 3|          Rods tai kiauliškas maniers ir didelė gėda,~Ypačiai kad
581 3|        šaltyšiaus jau visai nesibijo~Ir jį spiaudydams per paiką
582 3|              mane pons kampe tamsiam ir visą nupeštų,~Ale po tam
583 3|        gėdiškai visur pasirodau,~Kad ir vaikpalaikiai jau man išsišiept
584 3|             jisai, tuojaus mane pešt ir mušt pasikėsęs, ~,,Eik, -
585 3|           Lyg taip su garbėms visoms ir man pasidarė.~   Ba, kaip
586 3|          berns ar slūginė kerdžiaus,~Ir vaikai be buksvų ir dar
587 3|       kerdžiaus,~Ir vaikai be buksvų ir dar žįsdami papą, ~Vislab
588 3|            dar žįsdami papą, ~Vislab ir visur, kaip girdit, liaupsino
589 3|       pažebodams sau nuplikusį kuiną~Ir karčius žilus ant sprando
590 3|        spardais taip susiraukęs?~Juk ir man taip jau kaip tau visai
591 3|              ranka moliavodama rašo ~Ir su jos dalgiu kumpu nugandina
592 3|               man dešras mėsinėjant ~Ir lašinių šmotus ant svodbų
593 3|              per mėsą šokdavo kietą ~Ir kaip koks smarkus bindokas
594 3|                Kaip man Jons, Mikols ir Lauras liudymą duoda.~   
595 3|           brolau, kaip man pasidarė ~Ir kaip būrams dar kasmets
596 3|            užsigeidžia ~Ar ką šaudyt ir gardžiai pasikept prasimano. ~
597 3|           daugsyk užklupo bedirbant ~Ir, nesvietiškai kaip vagi
598 3|            Vis tikt aužuolus, klevus ir drūtmedi vagia, ~O paskui,
599 3|          nusibastęs, ~Tuo girtuodams ir šokinėdams prageria pelną.~
600 3|             išplėšt pasitaikė, ~Rods ir aš nesigėdėjau ištiest savo
601 3|             per vakmistrus skvieruot ir mušt nesiliauja.~   Ak širdings
602 3|            didei meldžiu, nepadyvyk ~Ir nesakyk liesininkui, kad
603 3|              tą trūsą jo pamatydams;~Ir, kad žiemą jis ką vogt kuinus
604 3|             kepti pasteliavęs duodu;~Ir, kad jis vartų n'išpantyts
605 3|              tuo parduot nukeliaujam~Ir, grašelius grečnus iš medžių
606 3|            pakavojam.~Taipgi, matai, ir medžių vogt reik razumo
607 3|             stroką sau pasidaro.~Bet ir toks dramblys tarp būrų
608 3|       išsiranda,~Kurs, savo lašinius ir zopostą visą suėdęs~Ir už
609 3|      lašinius ir zopostą visą suėdęs~Ir už pyvą skinkį vos ar vandenį
610 3|         naujoks kaimynų visą rabatą ~Ir jų klastą bei šelmystę dar
611 3|              nepažįstu. ~Ale Pelėdos ir kaimynų peikiamo Slunkiaus ~
612 3|           mėžinys pasirodo. ~Juk jie ir kiaules stuboj laikyt nesigėdi, ~
613 3|             stuboj laikyt nesigėdi, ~Ir, kad jiems padyviji, dar
614 3|    kiauliškos biaurybės ką pasakyti ~Ir jį kaip kaimyns viernai
615 3|         arklys mano žvengti pradėjo,~Ir tuojaus tavo sparų viens
616 3|            stuboj sužvigo nešvankiai~Ir pro langus ir plyšius kūliais
617 3|             nešvankiai~Ir pro langus ir plyšius kūliais išsirito.~   
618 3|            tarp svotų lendate sėstis~Ir tikt vis gardžiai smaguriaut
619 3|              vis gardžiai smaguriaut ir maukt išsižiojat. ~Ak, kad
620 3|    vyriausybė jau ant mūs susimiltų ~Ir abu ben veik iš kiemo mūsų
621 3|    razbaininks man per nugarą siekė ~Ir, kad Selmas man ūmai nebūt
622 3|     nenaudėlį kokį bandai pamokinti ~Ir pamokindams jį kaip reik
623 3|                  Taip besipasakojant ir svodbą visą bebaigiant, ~
624 3|              su spragilu daužė, ~Kad ir pelės po šiaudais kribždėti
625 3|               sulaukęs rudenį riebų ~Ir iškuldams savo javus, išgandina
626 3|           Bleberio dėdė, ~Savo bėdas ir išgąsčius mums pranešė kartais. ~
627 3|             dėl ko Dočys nepateikia ~Ir dėl ko jis taip kasmets
628 3|         skūnę, ~Kad ben veik girtuot ir lėbaut ką pagamintų,~Nės
629 3|       klojimą bemušdams, ~Laižos vis ir gurkščiodams į karčemą žiūri.~
630 3|          nustekenęs, ~Vėtyt skubinas ir, krepšus grūdų prisibėręs, ~
631 3|       prisibėręs, ~Tuo pasilinksmint ir prisikošt į karčemą bėga. ~
632 3|              linų grįžtes nusinešus ~Ir slaptoms pardavus, vis paragaudama
633 3|         surbia.~O dar to negana, bet ir vaikus nusivedus ~Ir į tėvo
634 3|             bet ir vaikus nusivedus ~Ir į tėvo prieglobstį pasodinusi
635 3|              su Dočiu nukeliavo;~Bet ir Krizas su Lauru ten jau
636 3|            krikštynų buvo pakvietęs ~Ir visus kaimyniškai primylėt
637 3|     sukviestų svečių susirinko, ~Bet ir nekviestų kaimynų daug susibėgo. ~
638 3|            smaguriaudams,~Laižės vis ir gurkščiodams prisiėst išsižiojo.~
639 3|           eilėms susisėdę, ~Lašinius ir jukas Plaučiūno girdami
640 3|           valgė.~   Taipgi bevalgant ir kaimyniškai besidžiaugiant, ~
641 3|         Dočiu pamaži nurnėti pagavo ~Ir dėl kiaulstaldžių pargriautų
642 3|             kiaulstaldžių pargriautų ir pagadintų ~Bartis irgi nešvankiai
643 3|           toliaus, kas čia pasidarė ~Ir ką Krizas, sens žmogus,
644 3|              didelę bačką, ~Būriškas ir kiauliškas šnektas prasimanė.~
645 3|          permier prisirijęs, ~Zaunyt ir durnus niekus išpliopt nesigėdi. ~
646 3|             kiaulstaldžių pagadintų ~Ir dėl kiaulių numuštų bylinėti
647 3|        pasakytų, ~Pekliškas razbajus ir niūkims pasikėlė.~   Rods,
648 3|            netenka,~Štai tuojaus jau ir padorumo viso netenka. ~
649 3|          padorumo viso netenka. ~Juk ir pats Plaučiūns, kur česnį
650 3|              garbingo Kasparo žentu,~Ir Mikolas, ant kiemų statyts
651 3|       susivėlęs,~Raičiojos ant aslos ir taipo mėsinėjos, ~Kad viens
652 3|          vyrutį vis globodama verkė ~Ir jo kiaušę permuštą mazgodama
653 3|            iš visų pašalių susibėgo ~Ir visokių liekarstvų macnių
654 3|           padarytų ~Domį vėl gaivint ir gydyt atnešė greitai. ~Tas
655 3|           maišydama Jekė ~Gailių dar ir lenkiško daguto pridėjo. ~
656 3|         kitoms moteriškėms ~Džiaugės ir Dočiuką su gatavais tepalėliais ~
657 3|              tepalėliais ~Mostyt tuo ir jo žaizdas aptvert susirinko;~
658 3|              tepalų smarkumą suuodęs~Ir žyniavimo bobiško baisumą
659 3|          koks perkūns iš patalo šoko~Ir, iš papykio nusitvėręs didelį
660 3|         stubos rykų daugumą sudaužęs~Ir čerpes su liekarstvoms pro
661 3|             buvo suvalę,~Dūkdams vis ir rėkaudams kone numušė smirdas.~   ,,
662 3|            vokiškai kalbėt nemokėjo ~Ir nei kurpių, nei sopagų dar
663 3|              beigi bičiulių ~Gėdėtis ir juos išpeikt nei viens neprivalė.~
664 3| lietuvninkams nešiot nepritinka;~Nės ir jas mūsų tėvų tėvai girt
665 3|             prancūziškai sudabintų, ~Ir puikokų kurpių gėdėjos paminėti, ~
666 3|             po tam pas mus susibastė~Ir prancūziškas manieras mus
667 3|              garbėj laikydavo dievą ~Ir šventoms dienoms bažnyčion
668 3|          galvas, ~O paskui tuo žaist ir šokt į karčemą bėga. ~Taip
669 3|       kiauliškai tuo pradeda zaunyt ~Ir, bažnyčioj išgirstų neminėdami
670 3|            dėl niekniekių prasimanę ~Ir girti kits kitą prie galvos
671 3|              Taipo girtuodami tėvai ~Ir vaikus glūpus su savim į
672 3|           savim į karčemą velka,~Kad ir juos tuojaus iš mažo surbt
673 3|              į šiuilę ragina siųsti ~Ir kad šulmistrams reik kokį
674 3|       amtmonams jau reik pasipurtint~Ir jie vakmistrams išpantyt
675 3|              tikt rėkia, tikt rėkia;~Ir po tam su šulmistrais, biednais
676 3|             nor, dar barasi smirdai ~Ir besibardami daug glūpų daiktų
677 3|             vargu Tėvemūsų mokėdams,~Ir jo pusbrolis, nei tiek skaityt
678 3|              negalėdams, ~Šulmistrus ir šiuiles dar išpeikt pasidrąsin.~
679 3|          kaip drimelius užaugindams ~Ir juos lepindams bei valią
680 3|              Vaidijas su šulmistrais ir barasi keikdams, ~Kad jiems
681 3|             jau velniop besisukdams ~Ir vaikus glūpus į šiuilę siųst
682 3|         Šulmistras keliems per jauns ir nieką nemoka, ~O kitiems
683 3|            kitiems tas pats per sens ir blogs pasirodo. ~Jis giedodams
684 3|              nenaudėliai, susibastę ~Ir nesvietiškai glūpas akis
685 3|         darbų jų pradeda zaunyt.~Bet ir viežlybų krikščionių dar
686 3|      lietuvninkų viernų gaspadorių, ~Ir dar tėvų yr, kurie, mylėdami
687 3|              Patys ne tiktai šventai ir mandagiai elgias, ~Bet ir
688 3|            ir mandagiai elgias, ~Bet ir savo namus kaip reik pridabodami
689 3|      nelabųjų irgi bedievių.~Bet dar ir toliaus taip bus, kad sviets
690 3|               kad sviets pasidūkins ~Ir apjeks, visai velniop rėžtu
691 3|            šventųjų prarakų žodžiai,~Ir pons Kristus pats bei jo
692 3|          pekliškos visur išsiplatins~Ir tarp ponų taip, kaip tarp
693 3|      glūpintelių būrų, ~Tikt klastas ir šelmystes išvysime kyšant. ~
694 3|             peklos plyšta bedugniai ~Ir kaip pekliškas razbaininks
695 3|              Vogt, klastuot, išplėšt ir su gvoltu pasisavint, ~Šelmystes
696 3|         kekšaut bei dievą paniekint ~Ir, kas dar daugiaus yr pramonių,
697 3|              vis, kad tik šveisteris ir prancūzas ~Žmones su svetimais
698 3|             mokslais moka supainiot ~Ir kad vokiečiai tikt vogt
699 3|              kad vokiečiai tikt vogt ir keikt nesigėdi. ~O štai
700 3|              irgi bedievis ~Lietuvai ir lietuvninkams mums gėdą
701 3|        akliems šio svieto bedieviams~Ir n'atbokim, kad į mus žiūrėdami
702 3|            žiūrėdami bloznai ~Šypsos ir glūpus štukius pramanydami
703 3|           bei rytus pradeda trauktis~Ir žiemos šalčius pas mus į
704 3|           ben veik stubas pasišildyt~Ir gaspadoriškai stonias galvijų
705 3|            vierniems pasiliecavodams~Ir į saujas mūsų žiūrėdams,
706 3|  ateisiančios žiemos ilgumo nežinom ~Ir, kiek prieš šventas Velykas
707 3|             Nugi dabar jau skirkimės ir vapėti paliaukim!~O dieve
708 4|              vėl rūstaudami grįžta, ~Ir šiaurys pasišiaušęs vėl
709 4|           nei su šarvais užsidengia ~Ir tamsoj miegot kiekvieną
710 4|          taip nugandino bardams,~Kad ir balos, ir klampynės pradeda
711 4|     nugandino bardams,~Kad ir balos, ir klampynės pradeda rauktis, ~
712 4|          klampynės pradeda rauktis, ~Ir purvynai jų teškėt ir šliurpt
713 4|                Ir purvynai jų teškėt ir šliurpt pasiliauja. ~Kelias,
714 4|        pradeda žiemą.~   Ak, jau ben ir reik; Kalėdų didelė šventė ~
715 4|              didelė šventė ~Artinas, ir atpentai nor poryt pasibaigti. ~
716 4|           daug nemandagiai drėbdams ~Ir besivoliodams purvuos, mus
717 4|         skaudžiai. ~Kožnas į klumpes ir į vyžas įsinerdams ~Koliojo
718 4|        įsinerdams ~Koliojo jo darbus ir jo madarą skystą. ~Bet ir
719 4|            ir jo madarą skystą. ~Bet ir ponai, su šulnais skraidydami
720 4|         šulnais skraidydami žirgais ~Ir su poniškais kasdien viešėdami
721 4|       žiemius visi žiūrėdami žmonės ~Ir sausos žiemos didei gi belaukdami
722 4|               štai pažars pasidarė, ~Ir tuo žiemiškai visur plezdendami
723 4|             su šūdais rudenio barės ~Ir su šalčiais jo šlapius nudegino
724 4|        baisių klampynių kelią padarė~Ir su rogėms vėl skraidyt ir
725 4|            Ir su rogėms vėl skraidyt ir čiuožt pamokino.~Taipgi
726 4|            pavasarį linksmą ~Šventėm ir žoleles jo margas sau nusiskynėm, ~
727 4|           baltais kalnais pasidarė, ~Ir žiema sau žiemiškas kvietkas
728 4|          garbanotais visur pasirodo ~Ir nei puderuoti ponačiai stov
729 4|          stogais jų stovėdami dreba ~Ir raudodami kloniojas, kad
730 4|             kad švilpina vėjai. ~Bet ir kerplėšos, ir jų kelmai
731 4|            vėjai. ~Bet ir kerplėšos, ir jų kelmai nusigąsta, ~Kad
732 4|              dumples pradeda judint ~Ir besijodams nei su sietais
733 4|             Vėtroms vėl berūstaujant ir sumišai besipiaujant, ~Čia
734 4|           jums, taip mums pasidarė, ~Ir taip jus, kaip mus, baugin
735 4|       besipurtindams į stubą suvarė ~Ir pasišildyt nusiuntė pas
736 4|      pasislėpt į šiltą pašalį lendam~Ir tykiam kampe, žiemos n'atbodami
737 4|            oras, ~Rūbais vis vienais ir tais pačiais užsidengiat. ~
738 4|             Štai tuojaus vilnoną sau ir kailinius imam ~Ar tikrai
739 4|              vilkai gaujoms susibėgo~Ir, kaip pratę yr, tamsoj tralalaudami
740 4|             kokį kuiliuką suėda;~Bet ir kuilį didelį jie parplėšt
741 4|         prisiėdę,~Dar nesisotin, bet ir jautienos užsigeidę~Taip
742 4|       užsigeidę~Taip berždžias, kaip ir veršingas pamuša karves.~
743 4|           veršingas pamuša karves.~O ir tai negana; jie vis daugiaus
744 4|           vis daugiaus išsižioję~Jau ir jaučių šešergių parplėšt
745 4|      nusibastę, pradeda gandint.~Bet ir juodo jie daugsyk n'atbodami
746 4|             atbodami buliaus,~Plėšyt ir mėsos prisiėst į kaimenę
747 4|              kaimenę šoka.~Kerdžiaus ir piemenų, kad juos uliuodami
748 4|            kad vos į pagirį traukias~Ir nusinešę ką tuojaus tikt
749 4|             su gimine mūsų, ~Moteres ir vaikus vilkai mėsinėt pasidrąsins.~   
750 4|      malonings karalius ~Juos užmušt ir išgaišint žmonėms nepavydi? ~
751 4|             kytrus pas girę pastatė ~Ir linksmai gyvent jiems ūbą
752 4|         slaptoms jiems atneša kumpį ~Ir aklai prisisurbt su stuopoms
753 4|              prisisurbęs ~Jau po tam ir prisiegos atmint užsimiršta, ~
754 4|             Liepas uždraustas, pušis ir drūtmedį vagia ~Ar, nusišovę
755 4|             tabaku būrus pavitodams ~Ir, kaip būdas jo, žnairioms
756 4|             išsimanot, ~Kad klastuot ir vogt vierniems nepridera
757 4|               vos į baudžiavą slenka~Ir atsivilkęs, kad reik suktis,
758 4|         rėplinėja. ~Viens, stovėdams ir vis šen ir ten žioplinėdams, ~
759 4|          Viens, stovėdams ir vis šen ir ten žioplinėdams, ~Pasakas
760 4|           ten žioplinėdams, ~Pasakas ir niekus visokius užneša draugui, ~
761 4|           slaptoms į pašalį traukias~Ir, kašeles kitų draugų kytriai
762 4|             pakavotus trupučius ėda ~Ir kitiems baudžiauninkams
763 4|           Taip nesvietiškai klastuot ir vogt užsimano ~Ar kad vokietis
764 4|       pameluodams, ~Taip ponus, kaip ir būrus, apgaut pasidrąsin, ~
765 4|            kalbėdams pradeda branyt ~Ir visai n'atboj, kad Krizas
766 4|            kad, ant česnių susibėgę ~Ir brangvyno būriškai prisiriję,
767 4|            būrai ~Kits kitam klastas ir šelmystes pasižįsta ~Ir
768 4|              ir šelmystes pasižįsta ~Ir iš savo griekų sunkių šūtkas
769 4|        smirdas. ~Šis, akis užsipylęs ir dūkiu svyrinėdams, ~O ansai,
770 4|          viso jau po suolu nupuolęs ~Ir kone merdėdams, dar būrų
771 4|           jau apjekino svietą! ~Pons ir tarnas jo peklon tikt bėga,
772 4|              Tūls, kruopas nedarytas ir vos pasukas ėsdams, ~Po
773 4|              vaitoja pakumpęs;~O dar ir toksai utėlius juokiasi
774 4|            kad ponai vargina svietą ~Ir kad būrams jie paskutinį
775 4|              Švėds, maskolius, lenks ir žyds kitaip nepadaro, ~O
776 4|             žyds kitaip nepadaro, ~O ir vokietis, prancūzui «vui»
777 4|        prancūzas moka prigauti. ~Juk ir tu, gaidau, šaltyšium dar
778 4|            prisivogti mokėjai;~Todėl ir vartai tave dar niekados
779 4|            gėda sakyti) ~Jau tieksyk ir taip aštriai liesininks
780 4|               Kad, manding, klastuot ir vogt jau reiks pasiliauti."~   ,,
781 4|           kaip kožnas Lietuvą giria ~Ir kaip daug svetimų žmonių,
782 4|           visoki mus pažiūrėti, ~Bet ir daug prancūzų mus mylėt
783 4|            mylėt susirinko;~Taip kad ir lietuviškai kalbėdami valgo ~
784 4|         lietuviškai kalbėdami valgo ~Ir jau rūbais mūs, kaip mes,
785 4|      netikusį būdą, ~O viernai visur ir viežlybai pasielkim, ~Taip
786 4|       viežlybai pasielkim, ~Taip jau ir svetimi mus būrai girt nesigėdės. ~
787 4|             Draudęs yr klastas visas ir visą vagystę ~Ir nei šiaip,
788 4|       klastas visas ir visą vagystę ~Ir nei šiaip, nei taip prigaut
789 4|              į kakalį kiša!~Ar nebūt ir keras koks tam reikalui
790 4|         skildami darom, ~Daug naudos ir daug iškadų gal padaryti. ~
791 4|           pas šiltą kakalį traukies ~Ir mylėdams jį pamaži jau pradedi
792 4|         ugnelę mums dovanojo?~   Bet ir malkos reik, kad nori stubą
793 4|           Tam dėkavot, kurs ugnį tau ir šilumą davė.~   Ale nepykit,
794 4|             kursai mums žibina stubą~Ir, kad verdam ką, valgius
795 4|       būriškas sudegina šėtras, ~Bet ir poniškus butus supleškina
796 4|          Karaliaučiui ~Dėl raspustos ir sunkių griekų pasidarė. ~
797 4|             namą.~O kiek sykių glūps ir nuopertas savavalninks, ~
798 4|     užsidegęs, tarp šiaudų nusibasto~Ir, žėlėk dieve, taipo supleškina
799 4|        neprietelius, iškadą padaręs,~Ir nei koks baisus razbaininks
800 4|            nerimdams, ~Jau pasislėpt ir šen, ir ten tikt bėga, tikt
801 4|                Jau pasislėpt ir šen, ir ten tikt bėga, tikt bėga. ~
802 4|             mylėdavo sėbrą. ~Ypačiai ir labiaus šeimyną jis savo
803 4|    gaspadoriui, ~Vis gardžiai keptus ir virtus duodavo kąsnius.~
804 4|             pakamorė,~Krizo kelnores ir kuknę pradeda garbint. ~
805 4|      paminėjau, ~Pypkį sau užsidegęs ir kirmyt nusibastęs, ~Naktyj
806 4|         meldžiu, n'užmirškite Krizo;~Ir kad jums jisai pasiklonios,
807 4|               jo pamatydami skrandą,~Ir kad jis Tėvemūs skaitys,
808 4|          Šelmystes padaryt, klastuot ir vogt nesiliausim.~   Taigi
809 4|              O šaltos kuršolės srėbt ir surbt nenorėsi. ~Todėl tankiai
810 4|           reikės ugnies prasiskilti ~Ir ąsuočių ant ugniavietės
811 4|             kad, sau kakalį kurdams ~Ir pasikepdams ką bei skanų
812 4|              Krizui negandas, vargus ir gėdą padarė.~Todėl nemiršėk
813 4|          kasdien į kaminą žvilgtert ~Ir kytriai krapštyt, kad suodžių
814 4|               kokį mes urdelį turim ~Ir kaip vyriausybė tą ketina
815 4|      šaltyšiaus žodį paniekins. ~Bet ir tai negerai, kad kartais
816 4|           toksai pasidarė šūvis,~Kad ir žemė su visais daiktais
817 4|            kad šaudams uždegė skūnę ~Ir kaimynų tuo visas supleškino
818 4|         visas supleškino trobas;~Bet ir Duraką puloks perplyšdams
819 4|             tarnais visais pasirodė ~Ir tyrinėdams klausė, kaip
820 4|      dūsaudams, ~Dočio neprieteliaus ir varnų jo paminėjo. ~Amtsrots
821 4|      girdėdami tokias,~Dyvijos didei ir Dočį bardami spiaudė. ~Bet
822 4|       lenciūgais jį drūtai surakino ~Ir surakintą taip ant rogių
823 4|            daugums susirinko sūdžių ~Ir daugybę liudininkų tuojaus
824 4|            suvadino.~Štai tuo Milkus ir Enskys su Bleberio žentu, ~
825 4|              Bleberio žentu, ~Lauras ir Laurienė, Kekė su Pakuliene ~
826 4|            Kekė su Pakuliene ~Liudyt ir ant Dočio skųst anksti nukeliavo. ~
827 4|            kožnam vertai padaryti;~O ir liudininkai visi, provon
828 4|              daug yr išdykusių būrų ~Ir bernų daug yr, kurie tą
829 4|             jums varnų nunešu kojas ~Ir, kaip būrui reik, sugavęs
830 4|        drausmės n'atbodami ponų,~Sau ir artymui biednam iškadą padaro. ~
831 4|           mėsą, ~Rods negražu girdėt ir būrui didelė gėda. ~Ale
832 4|            ką veiks žmogus stokodams ir badu mirdams?~Dėl bėdos
833 4|  besiskundžiant vakmistras atsibastė~Ir šaltyšiams į Karaliaučių
834 4|         pasikloniodams kepurę nuvožė~Ir, kas tarnui reik, atlikt
835 4|       padonams ponams savo paslūžyt ~Ir atlikt viernai, kad juos
836 4|               Savo malonę dar iškelt ir girt nesigėdi. ~Kaspars (
837 4|         Gailis savo žmonių kaip reik ir atmena dievo."~   ,,Tu, -
838 4|             saugokis Kasparą kibint ~Ir tylėk, kad dumčius jo tau
839 4|           dar jos niekados nederėjo ~Ir debesių greitų žingsnius
840 4|              ponu pasipūtusiu šūtyt ~Ir laikyk savo snukį, kad kalboj
841 4|             begirdint ištarė Pričkus~Ir, į kailinius išverstus tuojaus
842 4|      šaltyšiais nuvežė greitai. ~Bet ir vakmistrui pons amtsrots
843 4|         amtsrots buvo paliepęs, ~Kad ir jis su Pričkum ant pinigų
844 4|           šykštumas buvo be soties, ~Ir kad kartais jis vargdieniui
845 4|         ašarų verkė,~Kad jo slūginės ir bernai visi nusigando. ~
846 4|             Kad jam naktyj apmauduot ir verkt nereikėtų;~Nės jam
847 4|          sapne kaip grieks pasirodo ~Ir tamsoj vis ik išauštant
848 4|            kasdien jam patalą kloja ~Ir kasnakts, kad kožnas jau
849 4|            vis jam bilduks pasirodo ~Ir jo skrynę su skarbais į
850 4|       nukeliavus, ~Verkė jis kasdien ir naktyj rimt negalėjo.~Kartais
851 4|               Taipgi bevargstant jam ir gėdiškai bedejuojant,~Štai
852 4|         tarnų pargrįžęs jam pasirodė~Ir pasikloniodams, kaip tarnui
853 4|    atplėšiant irgi beskaitant, ~Štai ir Pričkus jau parčiuožęs iš
854 4|         Karaliaučiaus,~Ale dūsaudams ir liguostas jam pasirodė;~
855 4|            Nės jau žilas buvo žmogus ir sirgdavo tankiai. ~Amtsrots,
856 4|            pamatydams, ~Vėl atsigavo ir sunkiai dūsauti paliovė. ~
857 4|        sulaukęs numirė biedžius.~Bet ir vakmistrui taip smarkiai
858 4|          smarkiai mušė per ausį,~Kad ir jis penkias dienas ant patalo
859 4|             kad jie pasivėlinę buvo ~Ir tiek rūpesčių sunkių jam
860 4|         būrišką nabagėlį ~Stumdo šen ir ten nei kokį šunį nevertą.~   ,,
861 4|            reik atliekt savo darbus ~Ir labiaus, kad jis širdingai
862 4|           didpilvi, vis pasišiaušęs ~Ir nei žaibas koks žaibuodams
863 4|           biedžius toks prasidėjai, ~Ir moma taip tau, kaip jam,
864 4|         vargdienį nuliūdusį spardyt ~Ir pasidžiaugt dėl to, kad
865 4|       prakilnaus tau paliepę sėstis ~Ir piktus koravot bei baust
866 4|         šoblę;~Bet teisiuosius kirst ir durt tau nedavė valią. ~
867 4|            kad dievs visur tave mato~Ir kad kartą jis atdengs tavo
868 4|            šio svieto tau pasirodys ~Ir ponus taip, kaip ir mus,
869 4|       pasirodys ~Ir ponus taip, kaip ir mus, sūdop suvadinęs, ~Algą
870 4|           Jūs baudžiauninkai, bernai ir kaimenių kerdžiai,~Ir kas
871 4|         bernai ir kaimenių kerdžiai,~Ir kas dar daugiaus yr stenančių
872 4|             naujo verkt nesiliausim ~Ir ilgiaus nesvietiškai vaitodami
873 4|       kauksim,~Tur mūs akys iškirmyt ir kūns nusidovyt.~O kas bus
874 4|          negalėsim?~Ūkius mums atims ir nešt lieps ubagų krepšą.~
875 4|             kad ponai skiauturę rodo~Ir velnių vardus kasdien rokuodami
876 4|              ras, kaip yr pažadėjęs,~Ir kožnam atlygins, kaip jis
877 4|          klykia.~Jaučiai su arkliais ir karvės pašaro stena;~O paršingos
878 4|               Gausit, kas jums reik, ir šiandien dar prisiėsit.~
879 4|           reik bandelę mylimą sotint~Ir kiek sykių ją per dieną
880 4|           Kad jie nor gyvent kytriai ir pilnavot ūkius.~Vokiečiai
881 4|            mūsų šauną garbina duoną ~Ir dešras rūkytas su pasimėgimu
882 4|         lašinių lietuviškų prisiėdę ~Ir mūs alų su gvoltu jau visą
883 4|           žioply su šveisteriu storu~Ir kas dar daugiaus susibastėt
884 4|          vargint,~Kas jums liepė mus ir žmones mūsų paniekint?~Ar
885 4|          pasilikt, kur jus nuperėjo ~Ir varles bei rupuižes jus
886 4|            Mes lietuvninkai barščius ir šiupinį skanų ~Su lašiniais
887 4|             išvirtus girdami valgom;~Ir šulnų dešrų, lietuviškai
888 4|              krimst į gomurį traukia~Ir savo šiaudus vis į mus žiūrėdami
889 4|               kad pievų žydi žolelės~Ir kad kožnas daikts, lauke
890 4|       krimsdams,~Su pasimėgimu valgo ir linksmai šokinėja.~Bet kad
891 4|            šokinėja.~Bet kad rudenis ir žiema jau pradeda rūstaut~
892 4|            žiema jau pradeda rūstaut~Ir visi daiktai, baisybių tų
893 4|       baisybių tų nusigandę,~Slepias ir pasislėpę graužia savo zopostą,~
894 4|          dievs padalydams.~Žinom juk ir jau daugsyk ištirdami matėm,~
895 4|        šaltis jau pasipurtin,~Slapos ir pilvus skūpai maitindami
896 4|             vėžiai su savo vėžyčiais~Ir kas dar daugiaus po ledu
897 4|           jūs glūpieji bebarzdžiai, ~Ir girdėkit, ką jie jums pasakys
898 4|         paršukai vis šokinėjat. ~Dar ir jums ateis vargingos jūsų
899 4|         dienelės, ~Kad pamaži, lėles ir žirgus savo pametę, ~Iš
900 4|           jūs, ant ūlyčių šokinėjom ~Ir taip jau, kaip jūs, savo
901 4|               kaip būrs, prasidėdams~Ir vargingai užgimdams tikt
902 4|              pumpurs jo prasilukštin~Ir savo paslėptą grožybę visą
903 4|             žydėti pradėjo,~Štai jau ir vargai tuojaus jį pradeda
904 4|        jaunos mūsų dienelės!~Rudenis ir žiema grožybes jūsų sudarkė,~
905 4|              seną vėl nulydėjom metą~Ir visokius jo vargus taip
906 4|       nulydėjom.~Ką mums naujas mets ir vėl atkopdama saulė,~Kad
907 4|      sudavadys,~Dar ikšiol nenumanom ir žinoti negalim.~   Ant laukai
908 4|         nugarą minkštą ~Vasarą rėžėm ir grūdelius bėginėdami barstėm, ~
909 4|              barstėm, ~Dar su ledais ir su pusnynais miegt užsikloję ~
910 4|             dievs dosnings pažadėjęs~Ir surokavęs yr, kaip mes dar
911 4|       padėjimu dievo~Vasara rodysis, ir mes vėl šilumą jausim.~Čėso
912 4|             tikt kantriai palūkėkim ~Ir, ik dirvos vėl ką duos,
913 4|           kaip kartą mes prasidėsim ~Ir ko mums reikės, kad šviesą
914 4|          pamatysim.~Tu mums sąnarius ir ūmus visus dovanojai ~Ir
915 4|             ir ūmus visus dovanojai ~Ir sudavadijai kiekvieną reikalą
916 4|             senojo pasibaigusio meto~Ir visokios priespaudos su
917 4|     blizgančios su savo grožybėms!~O ir jūs paukšteliai su saldžiais
918 4|              šėtras savo sutversit, ~Ir nei art, nei sėt, nei ką
919 4|              jums dievs taip dovytis ir dirbt nepaskyrė, ~Bet be
920 4|             skaudžios vargina bėdos ~Ir iki mirštant mūčyt mūsų
921 4|        nesiliauja.~Taip, kaip žinom, ir jau vėl pasibaigusį metą ~
922 4|             dėl, trūsinėti pradėjom ~Ir daug prakaito per visą vasarą
923 4|            zopostėliui ką susirinkom ir pakavojom.~   Taipgi dabar,
924 4|          rudenį su svodboms nulydėję~Ir kaimyniškai bei viežlybai
925 4|        zopostą dar pasilikusį čėdyt ~Ir kad ką gardžiai pasikepsim
926 4|            išsivirsim, ~Vis rytojaus ir kitų dienų paminėkim. ~Nėsa
927 4|              vėl vasarėlę sulauksim ~Ir šviežius valgius į puodus
928 4|             Nugi dabar vėl skirkimės ir su padėjimu dievo ~Skubinkimės
929 4|             pusnynus pradeda gandint~Ir jau vieversiai linksmai
930 4|             pamaži prisiartina miela~Ir, kas mūsų zopostams reiks,
931 4|          trūseliai? ~Ar kad, sėtuves ir naujus noragus nusipirkę, ~
932 4|         nusipirkę, ~Art išsitrauksim ir grūdelius kaip reik pasisėsim?~
933 4|          visą prašokusį metą,~Tu dar ir toliaus mus išlaikyti galėsi.~
934 4|       daiktai n'išmanom tavo davadą;~Ir tavo mislys neigi bedugniai
935 4|            kad vėl jau vasara rasis ~Ir mes vėlei ant laukų trūsinėdami