Part

  1 1|          dangų;~Bet tai ne verksmai, kad jis taip skambina šaukdams, ~
  2 1|             šūkaut ~Ir nakties čėse, kad sviets jau miegt įsigūžtęs, ~
  3 1|       garbina dievą, ~O išaušus jau, kad mes iš patalo kopam, ~Kartais
  4 1|              dyvins tavo sutaikyms! ~Kad mes rudenyj ar žiemos čėse
  5 1|          sapnuodama gaudai. ~O štai, kad mes vėl linksmi pavasarį
  6 1|            ko tu vis pasislėpus ~Ir, kad pradeda temt ar naktyj,
  7 1|           tavo šauną garbina dainą, ~Kad tu mums dyvus linksmų lakštingalų
  8 1|        kanklys tur su gėda nutilti, ~Kad rykaudama tu savo saldų
  9 1|         nuvažiuot išbudini Jurgį!~   Kad prieš vakarą tu pasislėpus
 10 1|   šlovingiaus savo šūkteri šūtką. ~O kad kartais kobotą mes tavo
 11 1|         daugsyk taip jau nusiduoda, ~Kad ant svieto šio mainų tikrai
 12 1|          tarp būrų skiauturę rodo;~O kad kartais mes jo glūpą girdime
 13 1|             didei nusidyvyt;~Ypačiai kad apjekėlis toks niekina dievą ~
 14 1|            nei lakštingala čiauška, ~Kad širdingai jis savo dievą
 15 1|          galvas. ~Valgyk sau sveika, kad nori, vabalą margą! ~Valgyk
 16 1|        paminėk į mūsų girę parėjus, ~Kad dainuodama dar ilgiaus savo
 17 1|            mokinkis čia pasikakint, ~Kad tau kartais tropijas skūpai
 18 1|          dovanojo, ~O tu dar niurni, kad, kartais alkaną dieną ~Ar
 19 1|            sulaukt ir alkaną dieną, ~Kad visur per daug baisybės
 20 1|           baisybės darganų teška ~Ar kad dėl žmogaus griekų dievs
 21 1|    barstydams ragina valgyt;~O štai, kad tarp mūsų kas ką lest pasidrąsin, ~
 22 1|      nesirado, ~Kaip žmogus tūls yr, kad jis smaguriaut išsižioja."~   
 23 1|            to garso taip nusigando, ~Kad ir pats erelis jau kribždėti
 24 1|              baisiai šaukti pagavo, ~Kad visa pekla dėl to nusigandusi
 25 1|         valgiais parmetė stalą;~Taip kad šunys, iš visų pašalių susibėgę, ~
 26 1|             širdis taipo nusigando, ~Kad šikšniniai jo sparnai jau
 27 1|              bei tokį dyviną trūsą, ~Kad orai pikti, kasnakts dar
 28 1|       stripinio savo, - ~Vis niekai, kad tūls žioplys su Bleberiu
 29 1|        girdėdami trinkant, ~Mislija, kad kožnas ponas puikiai išsirėdęs ~
 30 1|               Taip glūpai nezaunija, kad šiupinį šutin ~Ar kad jie
 31 1|     nezaunija, kad šiupinį šutin ~Ar kad jie viešėt naujas vyžas
 32 1|              Juk tikt viens glūpums, kad Milkus, Kasparo tarnas, ~
 33 1|            Ar nežinai, kaip Pričkus, kad akėt nenorėjai, ~Su botagu,
 34 1|         skiauturę rodai ~Ir grumzdi, kad kartais būrs, pro šalį važiuodams ~
 35 1|             pamatydams, ~Ne tuojaus, kad tu liepi, kepurę numauja ~
 36 1|            Pro vartus išguit drįsai, kad išginė kerdžius. ~Ogi dabar,
 37 1|            teks žingine žengti, ~Ir, kad dievs koravos, dar verkdams
 38 1|          taip jau per subinę gauna, ~Kad jie, kaip kiti vaikai, į
 39 1|            guldo.~O vei ir jų lėlės, kad joms kas pasidaro,~Lyg taipo,
 40 1|               Ak išties! kita prova, kad piemenio skrandą ~Jau užsimovęs
 41 1|              ir kiaules varinėji ~Ar kad dargana su lytum pluk nugarą
 42 1|          nugarą prausia. ~Ei paskui, kad jau akėčias reik sekinėti ~
 43 1|            akėčias reik sekinėti ~Ar kad margis su laukiu nenor rėplinėti, ~
 44 1|       dūšelei čia pasidaro. ~Ypačiai kad po tam jau gyvos randasi
 45 1|         galvas. ~Juk žinai, kaip yr, kad pulks lėlių pasidaro.~   
 46 1|             Žinom juk ir mes, koktu, kad kaip nusidėję ~Slapomės
 47 1|              tokios randasi dienos, ~Kad, prisivargę daug, širdingai
 48 1|            mus vėl užniksite dovyt, ~Kad turėsim su vargais į baudžiavą
 49 1|           savo darbus ~Ir nepabūkim, kad išgirsim darganas ūžiant ~
 50 1|         išgirsim darganas ūžiant ~Ar kad orai mus daugsyk visoki
 51 1|       rėplodami riekia, ~Kuinai tur, kad liepiam jiems, skraidydami
 52 1|      krankiau pas kakalį šiltą. ~Ak! kad būt ilgiaus žiema pas mus
 53 1|         žiema pas mus pasilikus, ~Ir kad vis miegot mums būtų sviete
 54 1|        atliksime darbus. ~Žinom juk, kad ratas sens, pamaži besisukdams, ~
 55 1|           pinigą grečną. ~Kas iš to, kad būras tūls, per daug bėginėdams ~
 56 1|          jauni, dar būdami klapais, ~Kad dar ir senysta ką ras atšokdama
 57 1|              padarei daug gėdos.~Aš, kad man skvieruot pons amtsrots
 58 1|           taipo per nugarą drožiau, ~Kad iš skrandos tavo senos sklypai
 59 1|              mums nereik nusigėdėt, ~Kad mes, būriškus jau vėl nusitverdami
 60 1|          snausdami sviete netinkam. ~Kad skilvys išalkęs nor gardžiai
 61 1|     sudūmojęs, ~Tur visiems pasakyt, kad vėl jau vasara grįžta. ~
 62 1|           išsišiepęs? ~Ar tai juoks, kad būrai tur į baudžiavą rengtis? ~
 63 1|              Tu dar nebandei, koktu, kad stengiasi margis ~Ar nusiminęs
 64 1|      rėplinėja. ~Tikt bandyk, koktu, kad amtmons pradeda rėkaut ~
 65 1|          Puky! taip jau susimislyk, ~Kad tave Lauras arti nusiųs
 66 1|          biedną. ~Tikt baisu žiūrėt, kad kerdžius išgena bandą ~Ir
 67 1|         Mislyk tikt, koktu tau būtų, kad tavo margis, ~Prie galvos
 68 1|         Mislyk tikt, koktu tau būtų, kad pasikinkęs~Nei koks jautis
 69 1|             tai kasdien savo dievui,~Kad tavo laukis su dvyliu tau
 70 1|          dvyliu tau padeda dirbti~Ir kad kuinai tau akėdami žengt
 71 1|             tinginį žalį, ~Bausk jį, kad klausyt nenorės ir tau pasipriešys. ~
 72 1|        vandenį gėrė. ~Tikt saugokis, kad ne pats, be reikalo mušdams, ~
 73 1|           toks už pašarą menką ~Tau, kad jam grumzdi, pasilenkęs
 74 1|       pasilenkęs užžagrį velka;~Taip kad jam daugsyk seilėdams jo
 75 1|              pelno;~O ir tą daugsyk, kad skūpas randasi čėsas, ~Su
 76 1|             mums taip jau pasidaro, ~Kad mes, po darbų naštoms didei
 77 1|           savo blogą sotini skilvį, ~Kad tikt dievs sveikatą mielą
 78 1|      gaspadoriai!~Rūpinkitės akylai, kad užardami lauką, ~Daug visokio
 79 1|             Ir dailių riekelių reik, kad spirgini spirgus. ~Todėl
 80 1|             reik, taipo pasirūpint, ~Kad kožna diena, nusikandus
 81 1|         krūvos jau taipo pasibaidė, ~Kad kisielių virt ir skanų šiupinį
 82 1|        padėti,~Taip išsituštino jau, kad mes, kasydami galvas,~Vos
 83 1|             sugramdai savo zopostą, ~Kad prieš Mertyną tikt vos paršuks
 84 1|             kūdą nereiks prisikaist, kad vasara grįžta.~   Taigi
 85 1|               Dirvai duok, kas reik, kad jos palūkanų nori;~Juk neprivalo
 86 1|             grūdelis gers nesiranda, kad nepasėji. ~Tu tikt vis mėsos
 87 1|           sauja;~Ir avižų n'užmiršk, kad sėdams išberi grūdus:~Nes
 88 1|              žinai, kaip skanūs jie, kad šiupinį valgai. ~Ai! kaip
 89 1|         reikalo reikia.~Ar ne gerai, kad pats sau grečną nuveji virvę,~
 90 1|          daugiaus nor moterų būdas, ~Kad jos pradeda verpt ir jau
 91 1|         provą! ~Ar ne smagu klausyt, kad viežlybos gaspadinės ~Žiemą
 92 1|           ūžia? ~Ar ne gražu žiūrėt, kad Gryta, jau prisiverpus, ~
 93 1|               rokuodama rėžia, ~Taip kad ir dailiems auteliams gals
 94 1|       auteliams gals pasiliktų. ~Ak! kad visos moters taip kytriai
 95 1|           kaip daro mūs gaspadinės, ~Kad žiemos čėse ką verpt krūvoms
 96 1|             tokių, kurios nesigėdi, ~Kad joms kartais merdėdams vos
 97 1|             vos sukasi vindas. ~Nės, kad verpt reik, jos taip daugel
 98 1|            taip daugel pasakų vapa, ~Kad jau ir ranka kuodelį pešt
 99 1|          pasisiūlo.~O ką mes ar aus, kad verpt ir lenkt nenorėjo?~
100 1|             paskiaus nuogi pasidaro,~Kad su buksvoms lopytoms vyrs
101 1|        tingėt nesigėdi. ~Jums garbė, kad vindas jūsų, sukriai besisukdams,~
102 1|          nupeša greitai;~Jums garbė, kad staklės prieš pavasarį trinka ~
103 1|      šokinėdama tarškia;~Jums garbė, kad audeklėliai, jūsų nuausti, ~
104 1|         reikalą provyt. ~Jam negana, kad tikt iš viršaus jį dabinėjam;~
105 1|            nuogi didei pasiklonios, ~Kad jūsų mylista juos vėl apdengt
106 1|            jie garbins jūsų malonę, ~Kad jie, su nauju rėdu česnyj
107 2|         nutveria šaukštą!~Kas iš to, kad tūls Mikols, išputusį pilvą ~
108 2|       dangaus išsigąsta! ~Kas iš to, kad Diksas nuogs pas kupiną
109 2|           skarbus!~O nei grašio sau, kad reik, išimti nedrįsta, ~
110 2|            bei dvaruose prisistena, ~Kad mus atlankyt pamaži vėl
111 2|            čėso giltinė suka?~Todėl, kad jie būriškus išjuokdami
112 2|            reik, atliekame darbus.~O kad kartais kokį dar lašinių
113 2|              žolelių taip nusirėdė, ~Kad nei boba jau didei sukrošusi
114 2|            pumpurą rodom. ~O paskui, kad čėsas jau žydėti pareina, ~
115 2|         gaišindami lošta. ~Bet štai! kad ūsai pirmi jau pradeda želti, ~
116 2|         pirmi jau pradeda želti, ~Ir kad darbus jau sunkokus reikia
117 2|                Kirsteria taip aklai, kad kasos irgi kepurės ~Su grožybėmis
118 2|             baisiai keikti pagavo, -~Kad sviets visas su visais daiktais
119 2|        visais daiktais padrebėjo. ~,,Kad perkūns, kad velnias!" Ai
120 2|           padrebėjo. ~,,Kad perkūns, kad velnias!" Ai žmogau, pasimislyk!~
121 2|              taip durnuoti pradėjo, ~Kad visoki paukščiai po dangum
122 2|              varlės taip nusigando, ~Kad jos umaru su vaikais į vandenį
123 2|           kirmyt į patalą žergia.~   Kad pilvots koks ponpalaikis
124 2|            kiauliškai šūdinėja. ~Bet kad būrpalaikis koksai, vos
125 2|         nutveria kožną,~Tai baisybė, kad jau ir plaukai pasišiaušia;~
126 2|           murgą jau primatuotą. ~Aš, kad dievs laikys, tarp jūsų
127 2|             makaluodams, ~Ne tiktai, kad mėšit, jus viernai pridabosiu, ~
128 2|      pridabosiu, ~Bet ir iš širdies, kad gramdyt reiks, pamokinsiu." ~
129 2|    nedarydavo būrai.~Sako juk visur, kad būrs į baudžiavą slenka~
130 2|           būrs į baudžiavą slenka~Ir kad kartais su piktu jį reikia
131 2|            piktu jį reikia pajudint,~Kad, kaip puolas jam, jis žengt
132 2|             Toks širdings buvo pons, kad kožnas, jo paminėdams, ~
133 2|         pernai.~Ak! išties ir verts, kad jo kasdien paminėtų ~Ir
134 2|              jo kasdien paminėtų ~Ir kad jo vaikų vaikai paminėdami
135 2|            per drimelį laiko;~Lygiai kad žmogutis toks neverts pažiūrėti. ~
136 2|             jo burnos nesulaukėm;~Ir kad kuočės jis būrus išgirsdavo
137 2|            jisai mokėdavo koliot. ~O kad kartais šį ar tą reikėdavo
138 2|             dar baisiaus pasipurtin,~Kad jis, kardpalaikį nei pons
139 2|            taip viešpatį niekint? ~O kad bloznas toks savo ponui
140 2|          taip išsišiepia, ~Ar dyvai, kad būrą jis jau visą suėda? ~   
141 2|            Juk žinai, brolau, koktu, kad svilina saulė ~Ir kad, prakaitui
142 2|         koktu, kad svilina saulė ~Ir kad, prakaitui srovėms per nugarą
143 2|              savo vėdarą linksmint, ~Kad jam plutos tikt ir kėžas
144 2|             užsigeidžia. ~O ką gers, kad skinkio jam nei viens nepasiūlo? ~
145 2|            nesvietiškai nusiverkia, ~Kad ir akys jau keliems išpūti
146 2|           mūsų bėdas pažiūrėjai;~Ir, kad Diksas mus per daug užnikdavo
147 2|           mokėdavai žmones. ~Ypačiai kad javelius nuvalyt prisiartino
148 2|       tuojaus išbusdavo kožnas;~Taip kad kartais per naktis miegot
149 2|            daug liepei padaryti;~Ir, kad mes apalpę bei vaitodami
150 2|           būdo. ~Kas jau bus iš jūs, kad vis raudodami kauksit;~O
151 2|         baukštints iš patalo šokau, ~Kad man jos tamsoj su ragais
152 2|           mandagų žodį?~ Ar nežinai, kad būrs nor grečną grūdą sulaukti, ~
153 2|       pakrėsti? ~Puodui juk kasdien, kad kokį viralą verdi, ~Druskos
154 2|            sriubą;~O tu dar juokies, kad klapai mėžinį rauso ~Ir
155 2|             niekina bloznas, ~Lygiai kad toksai.be būrų gal įsiremti ~
156 2|                Ak! kur dingtų ponai, kad jie būro netektų ~Ir kad
157 2|             kad jie būro netektų ~Ir kad biedžius toks su šūdais
158 2|              Taigi nebokite, klapai! kad, išmėždami šūdus, ~Kartais
159 2|             kvapų turite čiaudyt ~Ir kad jūs stalde daugsyk klampodami
160 2|              veikiai ji nusilenktų, ~Kad barščius nedarytus ir prisvilusią
161 2|          taip pasakysi? ~Ar nežinai, kad būrs, iš tolo poną pamatęs, ~
162 2|           pasitursint? ~Ar nebijais, kad jie dėl to tau sprandą nusuktų ~
163 2|            glūpas. ~Taigi nedyvykis, kad kartais drimelį puikų ~Zaunijant
164 2|           Jis taip glūpai nedarytų, ~Kad jo tėvs jį būt mūsų darbus
165 2|       gaspadorius~Iš bėdos išsirist, kad jam šeimyna neklauso.~Aš,
166 2|              taip išdrožti mokėjau, ~Kad tūls bernas sens dėl to
167 2|             bernams ir didelė gėda, ~Kad juos koks bernuks glūpoks
168 2|           būdams, ~Daugsyk dyvijaus, kad koks turtings gaspadorius, ~
169 2|           siūlė;~O bernai dar gyrės, kad koksai geradėjas ~Kartais
170 2|           širdies šeštoką pridėjo;~O kad kelnes jiems ir dvi vyži
171 2|        tuojaus į nieką pavirto;~Taip kad klapai vyžų, viežlybai padarytų, ~
172 2|             padarydavo džiaugsmą. ~O kad šiupinį kartais jiems išvirdavo
173 2|     negalėjau. ~Man šykštums klasta, kad šutinu didelį puodą;~O kad
174 2|           kad šutinu didelį puodą;~O kad reik padalyt, šmotus vis
175 2|           riebius. ~Todėl vos dyvai, kad kartais mezliavą mielą ~
176 2|              kas reik, savo ponams, ~Kad nelaba šeimyna jau mane
177 2|           ožkų taip daug mėsinėjau, ~Kad jau vos žinojau, kur skūras
178 2|              Ir didei mane gvoltija, kad aš paskutinį ~Ir vienturtį
179 2|         toksai utėlius dolerių tyko,~Kad jį kartais šūtydams samdyti
180 2|         nutvert margiuką nedrįsta.~O kad mūdraudams koks bulius pradeda
181 2|         baubti,~Tuo taipo nusigąsta, kad jo padreba kiškos;~O štai
182 2|         madarą girdams, ~Raukos dar, kad jam algos, kiek nor, nežadėjai. ~
183 2|           išveržt nesigėdės.~   Bet, kad dirbt ką reik, visur dyvai
184 2|            taipo pasislėpti numano, ~Kad visur ieškodams juos atrast
185 2|     pasileidot? ~Kas jau bus iš mūs, kad taip gyvent nesiliausim? ~
186 2|            nesiliausim? ~Ale nelauk, kad jie kampe, girdėdami balsą, ~
187 2|            dar juokiasi smirdai;~Ar, kad jiems vertai grumzdi, vis
188 2|        pasiritę nugarą skalbė, ~Taip kad man kelias nedėlias sirgti
189 2|         reikėjo. ~Tai margi daiktai! kad jau plaukai pasišiaušia."~   
190 2|       šienaudami spardės.~Rodės man, kad visas sviets, kovot susibėgęs, ~
191 2|              baisiai buvo pririjęs, ~Kad jis naktyj, ant tamsių laukų
192 2|       kribždėdams šūde gyvena." ~Ak! kad jau gaspadorius pats vos
193 2|        slenka, ~Ką jau bernas veiks, kad jam jis lieps pasipurtint?~   ,,
194 2|               Mans gaidau! nemislyk, kad tikt mūsų ponačiai ~Ant
195 2|          prilygt nesigėdi;~Dingojas, kad vis garbė, ką garbina ponai, ~
196 2|         garbė, ką garbina ponai, ~Ir kad vis kytrums, ką jie pliuškėdami
197 2|              branyt~Ir besišypsojas, kad Krizas Krizą prigauna."~   ,,
198 2|       nusigręžęs. ~Sako rods mieste, kad būrai menk išsimano ~Ir
199 2|              būrai menk išsimano ~Ir kad jų darbai bei būriškos budavonės ~
200 2|       nepažįsta. ~Vierykit tikt man, kad tūls vyžas užsimovęs, ~Su
201 2|         pasidarė. ~Rodės man išties, kad jaučių kaimenė bliovė, ~
202 2|            lietuvninkai prisirėkia, ~Kad jie po Jokūbinių, jau rugius
203 2|            vėjai buvo nudaužę, ~Taip kad tikt šiaudai į mėšlą mest
204 2|            ir kiauliškai prisirijo, ~Kad jau su visais svečiais po
205 2|          taip baisiai ryt nesigėdim,~Kad ir vokiečiai glupoki tur
206 2|       vaisius.~Ar ne grieks, žmogau! kad dievo tos dovanėlės,~Dėl
207 2|          trūsinėjai,~Argi ne grieks, kad jos ant lauko tur išsigvildyt?~
208 2|      išsigvildyt?~O kas bus iš mūsų, kad, neturėdami žirnių,~Žiemą
209 2|        šiupinio gloda.~O ką veiksim, kad mums reiks į baudžiavą trauktis~
210 2|       nesirengiat? ~Ar ne gėda jums, kad vokiečių gaspadinės ~Iškarštus
211 2|            nesigėdit, ~Ar nesigėdit, kad jums vokiškos moteriškės ~
212 2|             gėdą padaro? ~O kas bus, kad čėsas verpt ir aust prisiartins, ~
213 2|        negalėjo. ~O štai dar negana, kad vokiškai dabinėjas, ~Bet
214 2|             visiems padarysite gėdą,~Kad su buksvoms lopytoms į baudžiavą
215 2|            sau taip daug prisirovė, ~Kad jau kelios jų su grybais
216 2|           pasiliko.~O ką gi veiksim, kad barščius ar šiupinį skanų ~
217 2|              Žinot juk, kaip grybas, kad jį moki paprovyt, ~Viralus
218 2|        užsigeidžia.~Jiems tabakėlis, kad ir visą butą prismirdin, ~
219 2|            garbina skaudžiai.~Žiemą, kad vakarais Katryna snausdama
220 2|             tuojaus išbudina visą;~O kad Jekė su Pime daug plūst
221 2|      nesiliauja, ~Tuo riešutų krūva, kad jos į gomurį kiša, ~Jų glūpas
222 2|         nutildo. ~Ogi dabar kas bus, kad mūsų moterų gaujos~Su mergoms
223 2|    pamatydami būrai ~Taip nusigando, kad tuo vaidytis užsimiršo;~
224 2|             puodus pradeda tarškint,~Kad po tiek vargų ben kartą
225 2|             pakavojai ~Ir iščėrausi, kad dievs laikys, žiemavodams. ~
226 2|             Ar kas man reikės mokėt, kad aš jodinėdams ~Ir skvieruodams
227 2|         pradėsiu. ~Žinot juk, koktu, kad vakmistrai pasirodo ~Ir
228 2|           mašnas čėsu prisikraukit, ~Kad kožnam, kas reiks, į čėso
229 2|    nuoširdžiai visus čėsu pasrūpint,~Kad man jus skvieruot ir kartais
230 2|           reikėjo. ~O jūsų mylistai, kad švęsit rudenį riebų,~Daug
231 2|              manęs ir mano namelių, ~Kad pulkais susikviesit į česnis
232 3|           pasaliais įmurusi verkia, ~Kad mūsų ratai jos išplautą
233 3|     džiaugsmas. ~Ogi dabar purvynai, kad juos krutina vyžos, ~Nei
234 3|           jau visur taipo nusirėdė, ~Kad jos nei žagarai sausi siūbuodami
235 3|          džiaugsmai taipo pasidėjo, ~Kad tikt varnos dar biaurybę
236 3|       pasilinksmint.~Ale nedingokit, kad mes dėl alaso mielo ~Ar
237 3|         stungius, ~Ir baisu klausyt, kad bobos tarškina puodus. ~
238 3|         Berge skauradą šiūruoja ~Ir, kad daug ugnies ben veik po
239 3|             lietuvninkės dabinėjas, ~Kad viešėt ar į česnis nukeliaut
240 3|           svetelius taipo pamylėjo, ~Kad keli jau būriškas šūtkas
241 3|       bliovims visur pasikėlė, ~Taip kad ir arkliai blogi šokinėdami
242 3|           kumelio šonus? ~Ar negana, kad jį vos gyvą baudžiava lupo?~
243 3|          smarkiai pleškino svodbai, ~Kad ant ūlyčių visur ūžims pasikėlė, ~
244 3|       apgniaužę, lašinius ėdė, ~Taip kad jų taukai per barzdą jau
245 3|          nulašėjo. ~Nės jie mislijo, kad būrs, pas Krizą sėdėdams, ~
246 3|              po suolu nupuolė, ~Taip kad kožnas viens dėlto didei
247 3|       nenorėjo ~Irgi padyvijo didei, kad miela Krizienė ~Ir mergoms
248 3|           pliuškėt gal moterų būdas,~Kad jos ant česnių dėl namo
249 3|              pradėjo. ~Rods negražu, kad kas į česnį veržiasi lįsti. ~
250 3|           svoteliai taip nusigando, ~Kad jie neigi tabako jau rūkyt
251 3|              padaro.~Ale nedingokim, kad kožnas pons įsirėmęs ~Vis
252 3|          žiūrėdams. ~Andai tropijos, kad aš su gromata pono ~Pas
253 3|            tyloms, už durų nulindęs,~Kad pamatyčiau ben, kaip ponai
254 3|        naujus jau buvo sutaisę,~Taip kad visas dvars dėl jų smirdėti
255 3|        neregėjęs, ~Taip nusidyvijau, kad jau kone rėkti pradėjau.~
256 3|         pradėjau.~Tikt susimislijęs, kad man čia nedera rėkaut, ~
257 3|      pasislėpdams, ~Taip iškoliojau, kad šunys kaukti suniko:~Jūs
258 3|        susiimti~Ir aukštyn pažiūrėt, kad riebius imate kąsnius?~Mes
259 3|            Ar nesibijotės užspringt, kad kabiar ėdat, ~Ar kad jūsų
260 3|      užspringt, kad kabiar ėdat, ~Ar kad jūsų namus perkūns į plentą
261 3|          gėdėjas paminėti, ~O šisai, kad jam įtiktų, niekina dievą. ~
262 3|              smarkiai svilina kuilį,~Kad per mylią dūmai, nei debesiai
263 3|              tokią girdėdami kalbą, ~Kad ant apjuoko ji mums yra
264 3|            nuo veido mums nulašėjo, ~Kad per nosį teškančios vis
265 3|              gėrybes mums dovanoja, ~Kad nusimūčiję bei, kaip mums
266 3|        paliepė valgyt, ~Valgio reik, kad dirbančius syla nepamestų. ~
267 3|         sukapojęs kimšk smageninę;~O kad dar negana, nusitvėręs didelę
268 3|             drąsa plaučius, n'atbok, kad plyšdama driksters,~Ir kepenų
269 3|      driksters,~Ir kepenų n'užmiršk, kad storą pridrebi dešrą;~Nės
270 3|        pavasario čėsas.~Ar ne gerai, kad dar per mėšlus spirgini
271 3|          mėšlus spirgini spirgus ~Ir kad per rugius į mielą baudžiavą
272 3|            pasipurtint. ~Proto reik, kad ką rudens čėse mėsinėji, ~
273 3|             rudens čėse mėsinėji, ~O kad čėrauji, vėl reik su razumu
274 3|         razumu čėraut.~Ar tai prots, kad kas, sulaukęs rudenį riebų, ~
275 3|      paludieniai daugsyk išsišiepę, ~Kad darbai laukų prasiplatina,
276 3|             taip sau uždarą pūstyk, ~Kad paskiaus valgius tau reiks
277 3|          rauginta lapienė, ~Žirniai, kad su pupoms juos iššutinti
278 3|         mandagi gručė ~Su kisielium, kad juos sau išpleškini virdams, ~
279 3|     kartupelių valgiai~Ir kelmučiai, kad juos sau su uždaru verdi, - ~
280 3|             ir tau didei susigadys, ~Kad kasdien kaip reik bandysi
281 3|      paminėsi.~   Ale nepyk, gaidau, kad žodį dar pasakysiu! ~Tarp
282 3|              taip dosniai dovanoja, ~Kad mes jas tikt vis kaip kiaulės
283 3|              taip, kaip ir ponačiui, kad susiderkia, ~Reik su marškonio
284 3|            dyvino žodžio;~Juk žinai, kad vis tiesa, ką čia suvapėjom.~   
285 3|         vargingai pradeda žioptert, ~Kad jis iš tamsos į svieto ritasi
286 3|             užgimdams užgema blogas.~Kad ponačius į garbingą patalą
287 3|         dievs vietą mandagiai taikė,~Kad viens kaip baisus kunigaikštis
288 3|              ir parduot nuvažiuotų, ~Kad nei Lauro, nei dosningo
289 3|          Irgi beglostydams jį maldo, kad susimiltų.~O štai tuo paskui,
290 3|            ir man daugsyk pasidarė, ~Kad aš šaltyšiaudams šen ir
291 3|      jodinėjau. ~Amtmons keikė taip, kad man plaukai pasišiaušė, ~
292 3|             mane tinginiu šaukė ~Ir, kad urdelį n'ištaisiau, tuo
293 3|       ištaisiau, tuo mušė per ausi, ~Kad snargliai perdėm iš nosies
294 3|              ir didelė gėda,~Ypačiai kad dėl to baudžiauninks pradeda
295 3|              per paiką kumelį laiko.~Kad mane pons kampe tamsiam
296 3|            gėdiškai visur pasirodau,~Kad ir vaikpalaikiai jau man
297 3|       pasidrąsin.~   Andai tropijos, kad aš, į baudžiavą jodams,~
298 3|          šašuots pavasario sniegas, ~Kad jis pradeda tirpt, žiemos
299 3|              išvystu savo senystę.~O kad rudenyj per purvus į baudžiavą
300 3|      nenujėgia,~Aš jo taip gailiuos, kad kartais ašarų srovės,~Ypačiai
301 3|        kartais ašarų srovės,~Ypačiai kad iškoliots jodau, varva nuo
302 3|             nukumpęs vanago snapas. ~Kad aš tai pamatau, tuojaus
303 3|          stungio ~Aš taipo gailiuos, kad kartais verkt nesiliauju. ~
304 3|             tau daugiaus pasakysiu. ~Kad aš - tikt girdėk, brolau,
305 3|           kasmets daugsyk pasidaro, ~Kad jie sau karnų vyžas nusipint
306 3|           šokinėdams prageria pelną.~Kad man kartais vogt ar ką išplėšt
307 3|              mielą ~Amtmonams mokėt, kad jie jau urdelį siunčia ~
308 3|              Ir nesakyk liesininkui, kad Obrys, mano bernas, ~Medžių
309 3|             trūsą jo pamatydams;~Ir, kad žiemą jis ką vogt kuinus
310 3|         kepti pasteliavęs duodu;~Ir, kad jis vartų n'išpantyts parveža
311 3|             trečią pridedu dešrą~Ar, kad jau dešrų netekau, du dideliu
312 3|              grečno.~Todėl ne dyvai, kad tūls glūpoks nabagėlis~Su
313 3|          naujieną pramano, ~Ypačiai, kad ant svodbų, jau durnai prisiriję, ~
314 3|               Aš jau taip baisėjuos, kad man padreba kiškos. ~Tikt
315 3|         tokius tau dyvus pasakysiu, ~Kad plaukai tau ant žilos galvos
316 3|    pasišiaušys.~   Trobos smirdų tų, kad jas kas nor įsitėmyt, ~Nei
317 3|              visų pasalių pasirodo. ~Kad aukštyn žiūri, pamatai sudriskusį
318 3|           nuplėštus klestina vėjai, ~Kad viens čia, kits ten nuo
319 3|             sukabinti. ~Bet apačioj, kad jų butus biaurius pažiūrėsi, ~
320 3|         stuboj laikyt nesigėdi, ~Ir, kad jiems padyviji, dar barasi
321 3|         smarkiai.~   Andai tropijos, kad aš, Pelėdą sutikęs, ~Jam
322 3|          namus blogus pravažiuodams,~Kad įsitėmyčiau tikrai, tyčioms
323 3|            daglais savo paršais,~Lyg kad skerdė kas, stuboj sužvigo
324 3|       nesulaukęs, ~Taip nusidyvijau, kad man plaukai pasišiaušė.~
325 3|            ir maukt išsižiojat. ~Ak, kad vyriausybė jau ant mūs susimiltų ~
326 3|            man per nugarą siekė ~Ir, kad Selmas man ūmai nebūt pasitaikęs,~
327 3|              kartais vaids pasidaro,~Kad nenaudėlį kokį bandai pamokinti ~
328 3|              kūliais išsirito, ~Taip kad jų keli sveikas akeles išsibadė,~
329 3|        virkščias su spragilu daužė, ~Kad ir pelės po šiaudais kribždėti
330 3|         pernai! ~Tikt baisu klausyt, kad Lauras, Bleberio dėdė, ~
331 3|              kurie jo šiupinį valgė,~Kad jisai dėl to savo kreivą
332 3|          savo kreivą vargina skūnę, ~Kad ben veik girtuot ir lėbaut
333 3|          maukia.~   Pernai tropijos, kad Kaspars, Bleberio tarnas, ~
334 3|           niūkims pasikėlė.~   Rods, kad būrs čestavots jau proto
335 3|            su macnum pyvu susipyko, ~Kad šviesoj krapinėdams jau
336 3|         šviesos nepažino. ~Ar dyvai, kad svotai jo, dosniai primyleti, ~
337 3|           aslos ir taipo mėsinėjos, ~Kad viens nosies, kits ausių
338 3|              nesvietiškai pagadino, ~Kad jį jo vaikai lovyj vos parnešė
339 3|            dieve, tikt gėda žiūrėti,~Kad lietuvninkai kaip vokiečiai
340 3|           dieve, tikt gėda žiūrėti, ~Kad lietuvninkai, prancūziškai
341 3|            ant aslos vemdami tąsos, ~Kad vemalai visur per visą karčemą
342 3|        karčemą teška. ~Tai biaurybė, kad plaukai pasišiaušia begirdint.~   
343 3|            su savim į karčemą velka,~Kad ir juos tuojaus iš mažo
344 3|           bepamatant, pešasi tėvai, ~Kad plaukų visur išplėštų sukasi
345 3|           bedieviai!~Ar nesibijotės, kad jus pekla prasivėrus,~Taip
346 3|        krikščionių dar pasirodyt?~   Kad kunigai vaikus į šiuilę
347 3|             šiuilę ragina siųsti ~Ir kad šulmistrams reik kokį pinigą
348 3|         niurnėjimų randas;~O paskui, kad amtmonams jau reik pasipurtint~
349 3|              barzdoti bepročiai,~Lyg kad jau dangus pargrius, tikt
350 3|               biednais nabagėliais, ~Kad jie savo dalyko nor, dar
351 3|      pasidrąsin.~Tikt dyvai klausyt, kad juodu pradeda zaunyt.~Ans,
352 3|     šulmistrais ir barasi keikdams, ~Kad jiems kartais iš bėdos per
353 3|         šulmistrams visur pasidaro, ~Kad šventoms dienoms nenaudėliai,
354 3|             dar ir toliaus taip bus, kad sviets pasidūkins ~Ir apjeks,
355 3|           bei jo mokintinių raštai, ~Kad prieš svieto pabaigą bus
356 3|         pabaigą bus toks sumišimas, ~Kad baisybės pekliškos visur
357 3|   nepažindami svietą, ~Dingojom vis, kad tik šveisteris ir prancūzas ~
358 3|          mokslais moka supainiot ~Ir kad vokiečiai tikt vogt ir keikt
359 3|     lietuvninkų taip jau nusiduoda, ~Kad lietuviškas tūls smirdas
360 3|             bedieviams~Ir n'atbokim, kad į mus žiūrėdami bloznai ~
361 3|            stonias galvijų paprovyt,~Kad, minau, nieks, nei paršuks
362 3|              Juk kiekviens galvijas, kad jau randasi gruodas,~Mūsų
363 3|             nenumanom. ~Ar ne gerai, kad, jau vargingai peržiemavoję,~
364 3|        paliaukim!~O dieve duok mums, kad, šventes visas nulydėję ~
365 4|              taip nugandino bardams,~Kad ir balos, ir klampynės pradeda
366 4|         šliurpt pasiliauja. ~Kelias, kad jį mėgina trenkt šokinėdami
367 4|             dėl pašalo trinka, ~Taip kad garsas jo toli galvoj atsiliepia. ~
368 4|              Ir raudodami kloniojas, kad švilpina vėjai. ~Bet ir
369 4|             ir jų kelmai nusigąsta, ~Kad smarkus žiemys savo dumples
370 4|         krankiat, ~Jus negal užstot, kad jus išgandina šalčiai. ~
371 4|             išgandina šalčiai. ~Mes, kad mus žiemys per daug užkibina
372 4|           pačiais užsidengiat. ~Mes, kad saulė mums per daugel nugarą
373 4|         kobotus vėsius užsimaujam;~O kad jau per daug žiemys mus
374 4|          prispausk su šalčiais juos, kad gloda jų būtų!~Juk baisu
375 4|         laukus bėginėdami smaugia.~O kad jie pagiryj užpuola kaimenę
376 4|              kiaulė, ~Irgi negailis, kad kokį kuiliuką suėda;~Bet
377 4|          šoka.~Kerdžiaus ir piemenų, kad juos uliuodami baido,~Kartais
378 4|         baido,~Kartais taip n'atboj, kad vos į pagirį traukias~Ir
379 4|       paliepė šaudyt? ~Argi nežinot, kad nei viens malonings karalius ~
380 4|           jau patys tiek išsimanot, ~Kad klastuot ir vogt vierniems
381 4|      baudžiavą slenka~Ir atsivilkęs, kad reik suktis, vos rėplinėja. ~
382 4| baudžiauninkams tikt gėdą padaro.~   Kad koks lenkiškas ar žydiškas
383 4|        klastuot ir vogt užsimano ~Ar kad vokietis koks, vokiškai
384 4|              būdas.~Ale ką mislijat, kad toks tūls randasi smirdas, ~
385 4|            branyt ~Ir visai n'atboj, kad Krizas Krizą prigauna?~   
386 4|         Krizą prigauna?~   Ak dyvai, kad jau dėl mūs vierni liesininkai ~
387 4|       skundžias. ~Juk baisu klausyt, kad, ant česnių susibėgę ~Ir
388 4|           juokiasi šelmis,~O kitsai, kad jam įtiktų, niekina dievą. ~
389 4|              Skundžias neprietelius, kad ponai vargina svietą ~Ir
390 4|             ponai vargina svietą ~Ir kad būrams jie paskutinį lašina
391 4|       nusipešt į karčemą bėga, ~Taip kad panedėlyj dar krapšto kruviną
392 4|          pasakydams ? ~Ar nedabojai, kad visi taip elgiasi būrai?~
393 4|        aštriai liesininks koravojo, ~Kad, manding, klastuot ir vogt
394 4|            kaip daug svetimų žmonių, kad mus pamatytų,~Iš visų kampų
395 4|            mus mylėt susirinko;~Taip kad ir lietuviškai kalbėdami
396 4|          prigaut mums nedavė valią. ~Kad Dočys ar Joks Mykolui pavagia
397 4|          Mykolui pavagia stungį, ~Ar kad Kekė, ką neviežlybai panorėjus, ~
398 4|               Ei kas tai per grieks, kad kartais didelį rąstą ~Šis
399 4|       pasikirtęs pradeda skaldyt ~Ar kad aužuolus šulnus durnai sukapojęs ~
400 4|            trumpai pasakykim.~Žinot, kad ugnis, kurią mes skildami
401 4|           daug iškadų gal padaryti. ~Kad, pasikūręs ją, kuklius ar
402 4|         kuklius ar šiupinį verdi ~Ar kad, kepdams ką gardžiai, pas
403 4|          kąsniai. ~Ei koktu dūšelei, kad didei prisivargęs, ~Susnigts
404 4|        pradedi snausti. ~Ar negerai, kad dievs ugnelę mums dovanojo?~   
405 4|                  Bet ir malkos reik, kad nori stubą pašildyt ~Ar
406 4|              nori stubą pašildyt ~Ar kad kokį sau prisikaitęs šutini
407 4|         Mislyk tikt, kas būt iš mūs, kad virt užsigeidę, ~Kas mums
408 4|          ėsti.~   Ogi ką veiktumbim, kad kuočės, peršalę smarkiai, ~
409 4|              nevenk, žmogau, kassyk, kad viralą verdi~Ar kad šildytis
410 4|          kassyk, kad viralą verdi~Ar kad šildytis kytriai pas kakalį
411 4|         šilumą davė.~   Ale nepykit, kad aš jums, kaip puolasi šulcui, ~
412 4|         kursai mums žibina stubą~Ir, kad verdam ką, valgius iššutina
413 4|      iššutina puode ~Ar žiemos čėse, kad reik, mums kakalį šildo, ~
414 4|             liepsna, klausykit tikt, kad mes nedabojam, ~Daug, ak,
415 4|             gal ūmai padaryti, ~Taip kad jos smarkums, tamsoj pasikėlęs, ~
416 4|              taipo supleškina kiemą,~Kad iš viso tikt vos gals tvoros
417 4|         kąsnius.~Tikt dyvai klausyt, kad Lauras, mūs pakamorė,~Krizo
418 4|            taipo supleškino pernai, ~Kad iš namo jo vos kuolas viens
419 4|               n'užmirškite Krizo;~Ir kad jums jisai pasiklonios,
420 4|            jo pamatydami skrandą,~Ir kad jis Tėvemūs skaitys, nebarkite
421 4|           kasdien dar gal nusiduoti,~Kad mes, kaip tūls vokietis,
422 4|               Tikt, minau, saugokis, kad, sau kakalį kurdams ~Ir
423 4|      žvilgtert ~Ir kytriai krapštyt, kad suodžių kas pasidarė. ~O
424 4|      paniekins. ~Bet ir tai negerai, kad kartais ko pasigedęs~Naktyj
425 4|       ūlyčios toksai pasidarė šūvis,~Kad ir žemė su visais daiktais
426 4|           girdėdams taip nusigando, ~Kad apgaišę tuo keli po suolu
427 4|              puloką davė, ~Liepdams, kad jam tuo nušautų dvylika
428 4|            varną, ~Šovė taip durnai, kad šaudams uždegė skūnę ~Ir
429 4|              sūdžioms reik tyrinėti,~Kad jie provą nor kožnam vertai
430 4|     suvadinti, ~Liudijo taip vertai, kad ponai liudymą gyrė. ~Bet
431 4|            jūs provninkai maloningi,~Kad, varnienos kartais aš išsikept
432 4|               O man vis viens miers, kad tikt mėsos prisivalgau. ~
433 4|           tokį pavydit? ~Ar ne gana, kad aš jums varnų nunešu kojas ~
434 4|           ben kartą jau susimilkit, ~Kad aš iš bėdos, gaivindams
435 4|         būrus, jau taip nustekenot, ~Kad paskiaus mums ėst reiks
436 4|               toktu su mūsų gadyne, ~Kad savavalninkai, drausmės
437 4|             mišias laikydami, barė, ~Kad mes ponams, kaip mums reik,
438 4|              mūs klausyt nenorėjai, ~Kad tave mes visi viernai graudendami
439 4|             daugiaus norėdami, lupa.~Kad Dočys porelę varnų kept
440 4|                Tikt permier negerai, kad kuočės glūps savavalninks ~
441 4|              sujudino valsčių, ~Taip kad iš visų pašalių susirinkę
442 4|         paslūžyt ~Ir atlikt viernai, kad juos jų spaudžia malonė.~   ,,
443 4|            Kasparą kibint ~Ir tylėk, kad dumčius jo tau muša per
444 4|         šūtyt ~Ir laikyk savo snukį, kad kalboj nepariktų."~   Tuos
445 4|             amtsrots buvo paliepęs, ~Kad ir jis su Pričkum ant pinigų
446 4|        šykštumas buvo be soties, ~Ir kad kartais jis vargdieniui
447 4|             taip daugel ašarų verkė,~Kad jo slūginės ir bernai visi
448 4|              su merga Susukate~Sako, kad jisai dėl to taip ubago
449 4|           dėl to taip ubago baidos, ~Kad jam naktyj apmauduot ir
450 4|           patalą kloja ~Ir kasnakts, kad kožnas jau sau miegt įsigūžtęs,~
451 4|             liktis užsidegęs, ~Sako, kad jo pons daugsyk didei nusigandęs ~
452 4|           velka. ~Todėl jis kasryts, kad jau vėl užteka saulė, ~Klūpodams
453 4|        negalėjo.~Kartais keikė taip, kad jo vaikai nusigando, ~O
454 4|         iškados tos taipo nusigando,~Kad per visą naktį vėl miegot
455 4|              taipo sumušdino Pričkų,~Kad vos tris dienas sulaukęs
456 4|              smarkiai mušė per ausį,~Kad ir jis penkias dienas ant
457 4|         grūdus, ~Liepė todėl pliekt, kad jie pasivėlinę buvo ~Ir
458 4|            malonė! ~Tiek nusipelnom, kad viernai atliekame slūžbą! ~
459 4|          pons atsisėdo, ~Mislyt tur, kad jį tenai miels dievs pasodino;~
460 4|          vyželių būriškų neprivalo, ~Kad tikt viežlybai kaip reik
461 4|             savo darbus ~Ir labiaus, kad jis širdingai bijosi dievo.~   
462 4|               Ir pasidžiaugt dėl to, kad jis vaitoja dejuodams? ~
463 4|         aštrų kardą savo pakeldams, ~Kad n'įžeistumbei tau klausantį
464 4|      klausantį nabagėlį. ~Ale matau, kad tu, tyčioms akis užsimerkęs, ~
465 4|      užsimerkęs, ~Vieryt jau bijais, kad dievs visur tave mato~Ir
466 4|             dievs visur tave mato~Ir kad kartą jis atdengs tavo visą
467 4|         kalbėt negalėjo. ~Ogi dabar, kad vėl iš naujo verkt nesiliausim ~
468 4|         nusidovyt.~O kas bus paskui, kad jau gyvent nederėsim ~Irgi
469 4|             krepšą.~Taigi nešūtykim, kad ponai skiauturę rodo~Ir
470 4|           reik gyvent gaspadoriams, ~Kad jie nor gyvent kytriai ir
471 4|           lietuviškai padarytų,~Dar, kad turim tikt, nei šiaip, nei
472 4|              daugiaus užsigeidžiam! ~Kad prancūzpalaikis, riebių
473 4|            viens, kaip kits neverts, kad plutą nukąstų.~   Žalis
474 4|          margiu irgi su palšiu ~Yna, kad nor ėst, šiaudų pamatydami
475 4|            šiaudų pamatydami kūlį;~O kad iš tikros širdies jiems
476 4|            mus žiūrėdami braškin.~Ak kad jie lietuviškai kalbėti
477 4|          dėkavotų.~Vasarą rods kita, kad pievų žydi žolelės~Ir kad
478 4|            kad pievų žydi žolelės~Ir kad kožnas daikts, lauke savo
479 4|            ir linksmai šokinėja.~Bet kad rudenis ir žiema jau pradeda
480 4|            matėm,~Kaip gyvi daiktai, kad šaltis jau pasipurtin,~Slapos
481 4|             nereik tuojaus nusimint, kad mūsų zopostas ~Ant laukų
482 4|            vargingos jūsų dienelės, ~Kad pamaži, lėles ir žirgus
483 4|              ir vėl atkopdama saulė,~Kad mus sviete dievs laikys,
484 4|              nebuvom.~Bet pamatysim, kad jau vėl su padėjimu dievo~
485 4|       prasidėsim ~Ir ko mums reikės, kad šviesą šią pamatysim.~Tu
486 4|             dar pasilikusį čėdyt ~Ir kad ką gardžiai pasikepsim ar
487 4|               ką mūsų trūseliai? ~Ar kad, sėtuves ir naujus noragus
488 4|              veiksim argi pradėsim, ~Kad žegnojanti rankelė tavo
489 4|            bedugniai mums pasirodo, ~Kad mes kartais per giliai pasidrąsinę
490 4|       reikalą mūsų ~Rūpink tėviškai, kad vėl jau vasara rasis ~Ir