Part

 1 1|      darbo siųst bei ką pelnyt n'užsimiršo. ~Tuo pulkai jų
 2 1|        pasisotindams gardžiaus n'užmiršk savo dievą.~   Krūmus
 3 1|        vandenio trokšti. ~Tikt n'užmiršk, gaidau! per daug
 4 1| šikšniniai jo sparnai jau lėkt n'įgalėjo;~Ale pėlėdpalaikė,
 5 1| remestas.~Dar nei viens ikšiol n'užaugo vis besijuokdams;~
 6 1|        iš lopšio dar nei viens n'iškopo neverkęs.~   Vei
 7 1|      dalyką, ~Dar ir sekančiai n'užmirštų reikalą skalsint."~   ,,
 8 1|      su didele sauja;~Ir avižų n'užmiršk, kad sėdams išberi
 9 2|       Aštrina vis ir, jauno jų n'atbodama veido, ~Kirsteria
10 2|      reikia. ~Kam nesisūdęs ir n'užsidaręs nesrebi sriubą;~
11 2|      poryt viešėdami švęsim;~O n'ilgai po to laukų trūsus
12 2|        mezliavą mielą ~Užmokėt n'įmanau ir amtmons išbara
13 2| velydams, pasiliecavoju. ~Tikt n'užmirškit irgi manęs ir
14 2|       kas mums reiks, nugamint n'užsimirškim." ~ ~      Gana.~
15 3|        jūs mergos, vėl, minau, n'užsigeiskite kykų!~   Taip,
16 3|  moters svodbiškai pasidžiaugt n'užsimiršo, ~Ale labai kytriai;
17 3|      reik, nei šiaip, nei taip n'išsimanė,~Ik Enskys, iš
18 3|   žarną,~Kimšk drąsa plaučius, n'atbok, kad plyšdama driksters,~
19 3|  plyšdama driksters,~Ir kepenų n'užmiršk, kad storą pridrebi
20 3|    tarp būrų vėl nei viens sau n'atnešė žagrę ~Ar akėčioms
21 3| tinginiu šaukė ~Ir, kad urdelį n'ištaisiau, tuo mušė per
22 3|       duodu;~Ir, kad jis vartų n'išpantyts parveža medį,~
23 3|       šio svieto bedieviams~Ir n'atbokim, kad į mus žiūrėdami
24 4|        Ir tykiam kampe, žiemos n'atbodami keršto, ~Sau tikrai
25 4|       Bet ir juodo jie daugsyk n'atbodami buliaus,~Plėšyt
26 4|  uliuodami baido,~Kartais taip n'atboj, kad vos į pagirį
27 4|       pradeda branyt ~Ir visai n'atboj, kad Krizas Krizą
28 4|         Darbą nei vienam jisai n'uždėdavo sunkų,~O prisidirbus
29 4|      Aš dėl dievo jus meldžiu, n'užmirškite Krizo;~Ir kad
30 4|        savavalninkai, drausmės n'atbodami ponų,~Sau ir artymui
31 4|     kardą savo pakeldams, ~Kad n'įžeistumbei tau klausantį
32 4|    irgi namo, tiesiog vandruot n'užsimirškim.~Tikt girdėkit,
33 4|    krikščionims reik, dosningo n'atmena dievo, ~Tai taip
34 4|  surokavęs. ~Mes glūpi daiktai n'išmanom tavo davadą;~Ir