Part

 1 1|       pons glūpumą parodo. ~Ak! kiek sykių Krizas, į vyžas įsinėręs ~
 2 1|       medžiais girėse slapos;~O kiek ant laukų linksmai plezdendami
 3 1|         nuogą priėmė slūžyt ~Ir kiek utėlių jis tau kasdien nušukavo, ~
 4 1|     kiaules surokuoti;~O paskui kiek vargo jis ir ašarų verkė, ~
 5 1|        prasimanėm. ~O vei! kaip kiek išminties užaugdami gavom, ~
 6 1|     svieto šio prasiplatins ~Ir kiek vargo jums jisai padarys
 7 1|        kišo? ~Ale, žėlėk dieve! kiek džiaugsmo judu sulaukėt, ~
 8 1|        baudžiavą trauktis. ~Ak! kiek trūso reiks, ik į skūnes
 9 1|        klėtyj guli be diego;~Ir kiek dar palūkėt reikės, iki
10 1|         ir piestu šokinėdams;~O kiek sykių dar iškadą sau pasidaro. ~
11 1|     kytriai pakavoji?~Sėk linų, kiek Gryta norės; minau nesivaidyk!~
12 2|     nieką laikomi būrai,~Pasukų kiek ar išrūgų skystų prisisurbę,~
13 2|       Ar dešros lietuviškos ben kiek paragaujam,~Tai dar juo
14 2|      didei sukrošusi kumpso. ~O kiek jų darže žmogaus ranka nusiskynė ~
15 2|      Raukos dar, kad jam algos, kiek nor, nežadėjai. ~Tikt bandyk
16 2|     atrast negalėsi.~Šauk tikt, kiek įmanai, ir trūbyk didelį
17 2|  guikite greitai. ~Ant dar liko kiek, kur kiaulės knist nenukako.~
18 3|         jaučių du mėsinėjo;~Bet kiek kiaulių bei avių, mėsininks
19 3|      ant menko padeda demblio, ~Kiek jie, mislyk tikt, sau patys
20 3|          išgandina svietą. ~Ak, kiek butų jis taip dūkdams jau
21 3|      dūkdams jau pagadino, ~Ak, kiek girių bei kalnų jis parmetė
22 3|       vaidų sviete padarė. ~Ak, kiek viežlybų kaimynų, butą palikę,~
23 3|      žiemos ilgumo nežinom ~Ir, kiek prieš šventas Velykas liks,
24 4| šešergių parplėšt nesibijo.~Ai, kiek margių, kiek dvylių jie
25 4|      nesibijo.~Ai, kiek margių, kiek dvylių jie sviete suėda!~
26 4|  spirgindams, susvilino namą.~O kiek sykių glūps ir nuopertas
27 4|   paklusęs, ~Varnų mušt tuojaus kiek; reik su puloku bėgo. ~Štai,
28 4|   paliovė. ~Bet kaip jo tarnai, kiek yr, surokuoti pagavo,~Štai
29 4|        bandelę mylimą sotint~Ir kiek sykių ją per dieną reikia
30 4|        skūpų pavasario čėsų, ~O kiek vasarų bei visokių rudenių
31 4|     negalim, ~Bet tu jau žinai, kiek mums reikės, surokavęs. ~