Part

 1 1|         mes, jūs tarnai! Ką velys jūsų malonė?" - ~,,Mes, - atsiliepdams
 2 1|              norime tardyt, ~Kaip jūsų mylista žiemos bėdoj išsilaikėt. ~
 3 1|         pristokot ko? ar kas tarp jūsų pagaišo? ~Rasi ką šeškas
 4 1|        palaukit tikt, iki pautai, jūsų padėti,~Čypsės ir po tam
 5 1|         dar nebuvota bandę, ~Kaip jūsų veislės pulks ant svieto
 6 1|         gyvenkit, kaip mes, tėvai jūsų gyvenom. ~Vis protingai,
 7 1|           jau, kasdien paminėdami jūsų."~   ,,Tič! - tarė Pričkus
 8 1|            Jums garbė, kad vindas jūsų, sukriai besisukdams,~Pakulų
 9 1|           garbė, kad audeklėliai, jūsų nuausti, ~Ant margų lankų
10 1|         pašaliai darbelių lūkuria jūsų. ~Taigi padėkit jau vindelių
11 1|           didei pasiklonios, ~Kad jūsų mylista juos vėl apdengt
12 1|       daugių daugiaus jie garbins jūsų malonę, ~Kad jie, su nauju
13 1|             Lašinius ir dešras su jūsų viralu valgys.~   Nugi dabar,
14 2|            kad dievs laikys, tarp jūsų mudriai makaluodams, ~Ne
15 2|         tu", bet vis pasakydavo ,,jūsų";~Ir iškoliodams jis vis
16 2|   iškoliodams jis vis ištardavo ,,jūsų":~Nės tikt vokiškai jisai
17 2| klampodami stenat. ~Rods darbelio jūsų ponačių lepusi nosis ~Baidos
18 2|          Ir, besidyvydamos didei, jūsų tinginį peikia?~Moters!
19 2|           kaip užveizdai ir ponai jūsų statyti, ~Vasarai ir laukų
20 2|   kaimynai! tai vyriausi reikmenė jūsų;~O po tam kas ponams reiks
21 2|     amstrots mūs maloningas ~Mums jūsų mylistą šį kartą paliepė
22 2|          man pasakyti reikėjo. ~O jūsų mylistai, kad švęsit rudenį
23 3|          Ne, mes dėl mėsos tiktai jūsų giriame balsą.~   Tikt dyvai
24 3|          kad kabiar ėdat, ~Ar kad jūsų namus perkūns į plentą supleškins?~
25 3|       tikt būriškai, kaip draugas jūsų pažįstams,~Jums tiesiog
26 4|       nusiuntė pas kakalį mielą. ~Jūsų namai šalti, kur jūs miegodami
27 4|          į Kubą žiūrėdams, -~Rods jūsų mylista jau patys tiek išsimanot, ~
28 4|           ir jums ateis vargingos jūsų dienelės, ~Kad pamaži, lėles
29 4|         Rudenis ir žiema grožybes jūsų sudarkė,~O mums, diedams,