Part

 1 1|     alkstantį pavasarį randa;~O vei, todėl tikt nei viens niekados
 2 1|      kiemų čypsėdami burzda! ~O vei kožną dievs vis su pasimėgimu
 3 1|      lazda tavo nugarą skalbia.~Vei kapė bei tė kaip reik dar
 4 1|    perynų vis į patalą guldo.~O vei ir jų lėlės, kad joms kas
 5 1|     viens n'iškopo neverkęs.~   Vei žiūrėkim tikt! jau vėl su
 6 1|   dienelėms jaučiame grįžtant. ~Vei! kaip žemė jau savo nuogą
 7 1|         ką žaist prasimanėm. ~O vei! kaip kiek išminties užaugdami
 8 1|      tamsybės jau nusitrumpin, ~Vei, saulelė, tikt žiūrėk! atkopdama
 9 1|   laukus ir žolę ragina keltis;~Vei! ne daugio reiks, tuo vėl
10 1|     kiaušinių veržiasi laukan. ~Vei! kaip žąsins savo sulaukęs
11 1|   baigias ir visur išsituštin. ~Vei! kaip skūnės, kur mūsų lobiai
12 1|     greitus bei lopetas imkit! ~Vei! kaip kurmiai, šen ir ten
13 2|      pargrįžtant vasarą matom. ~Vei! kaip vėl aukštyn saulelė
14 2|  išgaidrinto sėdėdama žaidžia. ~Vei! kaip jos skaistums, kūrendams
15 2|     pirkt tiesiog nukeliavo. ~O vei ten, dyvų visokių daug pamatydams ~
16 2|         kelnėms gloda zuposto. ~Vei ir grybų jau, žėlėk dieve!
17 2|    biaurybės rudenio šlapios;~O vei dar nevalyts ant lauko stov
18 2|       sargais kribždėti padėjo.~Vei! ką žemė tau viernai augindama
19 3|     greita vakarop nusileidžia.~Vei kasdien daugiaus ji mums
20 3|    išplėšdams teskina šmotais. ~Vei laukų sklypai visur skendėdami
21 3|     puikums su savo kvapeliais!~Vei ką sodai mums margai žydėdami
22 3|       svodbon ateit pažadėjo.~O vei vos ašma diena po tam pasirodė, ~
23 3|     blogi šokinėdami žvengė. ~O vei vėl tuojaus tas pats kvieslys
24 3|        Kalėdoms jau prisiartin.~Vei kaip iš vakarų tamsių rūstaudami
25 4|       vėl mus atlekia gandint. ~Vei kaip ant ežerų visur langai
26 4| paslėptą grožybę visą parodo.~O vei silpnas daikts vos vos žydėti
27 4|        jau vainiką žilą nupynė.~Vei, broleliai, seną vėl nulydėjom
28 4|      linksmai lakstydami čypsi.~Vei, vasarėlė jau pamaži prisiartina