Part

 1 1|       žmogau! miels dievs daugių daugiaus dovanojo, ~O tu dar niurni,
 2 1|        graudenimą jausdams, ~Dar daugiaus išputo ir durnuoti pradėjo:~
 3 1|  nesivaidyk!~Juk žinai, kaip vis daugiaus nor moterų būdas, ~Kad jos
 4 1|      blizga.~   Ale nevenkit dar daugiaus kaip reik pasipurtint. ~
 5 1|    marškinius audėt. ~Bet daugių daugiaus jie garbins jūsų malonę, ~
 6 2|        Ale dabok, brolau! aš tau daugiaus pasakysiu. ~Tu su manim
 7 2| pasidėjau.~Štai! po tam mane jau daugiaus negandino deivės,~Ir aš
 8 2|  nuplikusių žvirbliu ~Ir kas dar daugiaus tokių dyvų pasidarė -~Vislab
 9 2|     kraustyt, ~O paskui, kas dar daugiaus tokių dovanėlių ~Ten ar
10 2|     dolerių tyko ~Ir vis pasėlio daugiaus išveržt nesigėdi. ~Ak! kur
11 3|         nusileidžia.~Vei kasdien daugiaus ji mums savo spindulį slepia;~
12 3|   daugybė didelė kaba;~O dar vis daugiaus mėsos į kaminą kemša. ~Taigi
13 3|       Bet negana dar bus; aš tau daugiaus pasakysiu. ~Kad aš - tikt
14 3|           O moliavotų stuopų dar daugiaus sugabeno. ~Štai svečiai
15 3|   mokinosi mokslus, ~O štai tikt daugiaus garbėj laikydavo dievą ~
16 3|     dievą paniekint ~Ir, kas dar daugiaus yr pramonių, pramanyti, -~
17 4|         O ir tai negana; jie vis daugiaus išsižioję~Jau ir jaučių
18 4|          O lietuvninkams dar juo daugiaus nepritinka. ~Žinot juk visi,
19 4|      kaip puolasi šulcui, ~Dargi daugiaus, kas reik, trumpu žodžiu
20 4|       nupuolė;~Bet kiti tarp jų, daugiaus turėdami proto, ~Iš stubos
21 4|      maloningi ~Būrą, vis pinigų daugiaus norėdami, lupa.~Kad Dočys
22 4|    kaimenių kerdžiai,~Ir kas dar daugiaus yr stenančių nabagėlių,~
23 4|      šveisteriu storu~Ir kas dar daugiaus susibastėt Lietuvą vargint,~
24 4|          nenugrisom dar, bet vis daugiaus užsigeidžiam! ~Kad prancūzpalaikis,
25 4|        savo vėžyčiais~Ir kas dar daugiaus po ledu gyvendami snaudžia~
26 4|          alasėliais! ~Ar kas dar daugiaus pas mus savo vasarą šventėt,~