Part

 1 1|      sopagus nušluostyt. ~Juk žinai, kaip jis tave dar per drimelį
 2 1|      į tamsų pasalį kiša;~Juk žinai, kaip būrai veislę savo
 3 1|   niekų kvaršina galvas. ~Juk žinai, kaip yr, kad pulks lėlių
 4 1| amtsrots urdelį siuntė, ~Tau, žinai, daugsyk taipo per nugarą
 5 1|       į galvijį pavirsi. ~Juk žinai, kaip biedžius toks už pašarą
 6 1|     su sanevadais ~Auga, kaip žinai, be jokios mūsų pagalbos;~
 7 1|   zopostui didelį plotą, ~Juk žinai, kaip skanūs jie, kad šiupinį
 8 1|  norės; minau nesivaidyk!~Juk žinai, kaip vis daugiaus nor moterų
 9 2|       pasakysiu. ~Tu su manim žinai, kaip būrą baudžiava baudžia, ~
10 2|       surokuoti! ~Vasara, juk žinai, kasmets tikt vos pasirodo, ~
11 2|       jau visą suėda? ~   Juk žinai, brolau, koktu, kad svilina
12 2| didelę šventę,~Kaip kiekviens žinai, poryt viešėdami švęsim;~
13 2|    jau ir mušt pasikėso. ~Juk žinai, brolau! kaip pernai valkata
14 2|      ant! piautuvą plaka.~Juk žinai, kaip jis kasmets blogai
15 2|   rodė,~Vislab jau, kaip pats žinai, kampe pakavojai ~Ir iščėrausi,
16 3|      tarp jų susiglamžė. ~Juk žinai, kaip mūs lietuvninkės dabinėjas, ~
17 3|    visokių daug sumelavo.~Juk žinai, kaip daug pliuškėt gal
18 3| nusivilkę, štuką padarė. ~Juk žinai, kaip linksmas būrs per
19 3|      gal didei susigadyt.~Juk žinai, koks kūds daugsyk pavasario
20 3|      tokio dyvino žodžio;~Juk žinai, kad vis tiesa, ką čia suvapėjom.~   
21 3|      maloningiems ponams.~Juk žinai, kaip mums kasmets reik
22 3|    jie praminė Slunkium. ~Juk žinai, kaip būrai veik naujieną
23 4|      pasakai prancūzams. ~Juk žinai, kiekviens žioplys tur savo
24 4| numanyti negalim, ~Bet tu jau žinai, kiek mums reikės, surokavęs. ~