Part

 1 1|       pasislėpus, ~Laukė vis, iki kožnas bus savo dainą pabaigęs. ~
 2 1|           ir krunėdami diedai, - ~Kožnas ir kiekvienas tavo šauną
 3 1|           trinkant, ~Mislija, kad kožnas ponas puikiai išsirėdęs ~
 4 1|       nuogą nugarą rėdo, ~Ir kaip kožnas daikts atgydams pradeda
 5 2|          laukų dar augdami žydim.~Kožnas viens žmogus užgimdams pumpurui
 6 2|       vežimus kaip reik taisykite kožnas ~Ir su šakėms bei kabliais
 7 2|           širdings buvo pons, kad kožnas, jo paminėdams, ~Dar vis
 8 2|  karališkas provas ir visą rabatą~Kožnas tur, kaip tarnui reik, viernai
 9 2|        rūpesčiu tuojaus išbusdavo kožnas;~Taip kad kartais per naktis
10 2|          mielai jau besibaigiant,~Kožnas viens bliūdus ir puodus
11 3|          pas Krizą paprašė.~Svotų kožnas viens, tuojaus kepurę nuvoždams ~
12 3|          suolu nupuolė, ~Taip kad kožnas viens dėlto didei nusigando ~
13 3|       padaro.~Ale nedingokim, kad kožnas pons įsirėmęs ~Vis šventus
14 3|          nebūtų? ~Žinom juk, kaip kožnas pons su savo namiškiais, ~
15 4|           mus vargino skaudžiai. ~Kožnas į klumpes ir į vyžas įsinerdams ~
16 4| nepritinka. ~Žinot juk visi, kaip kožnas Lietuvą giria ~Ir kaip daug
17 4|        naujai taisyti, sudrisko. ~Kožnas šūvį tą girdėdams taip nusigando, ~
18 4|           mūsų nelabs nusibastė! ~Kožnas juk žioplys, vargdienių
19 4|           kloja ~Ir kasnakts, kad kožnas jau sau miegt įsigūžtęs,~
20 4|           be jo negalime vargti. ~Kožnas tur, kaip dievs jam skyręs
21 4|         pievų žydi žolelės~Ir kad kožnas daikts, lauke savo pašarą
22 4|     žmogiškos nudyla dienelės!~   Kožnas viens žmogus, taip pons,