Part

  1 1|         PAVASARIO LINKSMYBĖS ~ ~   Jau saulelė vėl atkopdama budino
  2 1|        uodai su kaimene blusų ~Mus jau vargint vėl pulkais visur
  3 1|          išsižiojo. ~Bet ir mitins jau šeimyną savo pabudint~Ir
  4 1|            Nes darbai žiemos visur jau buvo sugaišę ~Irgi pavasaris
  5 1|              Rūbai šio ir to didei jau buvo nudilę;~O tūls lopytą
  6 1|            besidžiaugiant jam štai jau ir jo gaspadinė ~Iš šaltos
  7 1|            tarė, - mūs giminė taip jau vis šlovina dievą."~   Bet
  8 1|           nakties čėse, kad sviets jau miegt įsigūžtęs, ~Sau viena
  9 1|          garbina dievą, ~O išaušus jau, kad mes iš patalo kopam, ~
 10 1|           mus nesirodai, ~Bet taip jau, kaip mes, tamsoj pasislėpusi
 11 1|           Ir savo darbus ant laukų jau dirbt pasitaisom, ~Tuo ir
 12 1|              O mes daug prisivargę jau į patalą virstam, ~Tai tu
 13 1|           tarp žmonių daugsyk taip jau nusiduoda, ~Kad ant svieto
 14 1|     nusigando, ~Kad ir pats erelis jau kribždėti nedrįso;~Tikt
 15 1|       keikdami rėkia;~Bet ir būrai jau nuo jų mokinasi rėkaut.~   ,,
 16 1|           peilį ~Gerklę su stemple jau perpiaut ištiesė ranką. ~
 17 1|          Kad šikšniniai jo sparnai jau lėkt n'įgalėjo;~Ale pėlėdpalaikė,
 18 1|           ko taip iškeli nosį? ~Ar jau užmiršai, kaip pernai, piemeniu
 19 1|          mušė per ausį. ~Ogi dabar jau kaip ponatis skiauturę rodai ~
 20 1|      kerdžius. ~Ogi dabar, žioply, jau gėdies Bleberio namo ~Ir
 21 1|           dar privalydamos auklių,~Jau iš lopų margas sau lėles
 22 1|            ir ponų vaikesčiai taip jau per subinę gauna, ~Kad jie,
 23 1|           Ar ne mūsų žiopliai taip jau šokinėdami daro?~   Būrkos
 24 1|             klykia nešvankiai.~Bet jau ir taip visur, kol sviete
 25 1|    neverkęs.~   Vei žiūrėkim tikt! jau vėl su padėjimu dievo ~Vasarą
 26 1|          grįžtant. ~Vei! kaip žemė jau savo nuogą nugarą rėdo, ~
 27 1|            darbeliai su vargeliais jau prasidėjo;~Štai tuo žirgai
 28 1|       prova, kad piemenio skrandą ~Jau užsimovęs ožkas ir kiaules
 29 1|           prausia. ~Ei paskui, kad jau akėčias reik sekinėti ~Ar
 30 1|      pasidaro. ~Ypačiai kad po tam jau gyvos randasi lėlės ~Ir
 31 1|        šime krutame sviete, ~Turim jau visaip, kaip taiko dievs,
 32 1|            Ir ilgų nakčių tamsybės jau nusitrumpin, ~Vei, saulelė,
 33 1|       atkopdama greitai, ~Brinkina jau laukus ir žolę ragina keltis;~
 34 1|            Ogi dabar, žėlėk dieve! jau vasara randas ~Ir darbų
 35 1|              Ak! man ašaros į akis jau pradeda trauktis;~O mano
 36 1|         besisukdams! ~Kuinas taipo jau ramboks, vis žingine žergdams, ~
 37 1|  šūdvabaliai pasilinksmin. ~Juk tu jau su savo namais, kasmets
 38 1|      nusigėdėt, ~Kad mes, būriškus jau vėl nusitverdami darbus, ~
 39 1|    pasipurtint.~   Taigi nutverkim jau kiekviens savo jautį ~Ir
 40 1|           visiems pasakyt, kad vėl jau vasara grįžta. ~Tu žioply
 41 1|            Tu nenaudėli Puky! taip jau susimislyk, ~Kad tave Lauras
 42 1|            ben susipraskie, ~Ar tu jau visai padūkai taipo begyvendams? ~
 43 1|     priverstų;~O paskui, tave visą jau smertnai nustekenęs,~Su
 44 1|           gaidūs! juk ir mums taip jau pasidaro, ~Kad mes, po darbų
 45 1|           dovanoja. ~Taigi nurykim jau prastoką savo kąsnelį, ~
 46 1|            žiūrėk tiktai! veršukai jau šokinėja;~O ėryčiai su paršukais
 47 1|         spardos. ~Vištos ant laktų jau daug iškarkino pautų;~Tikt
 48 1|           Nes šlekutė su baltžande jau pasičypsin, ~Ogi žąsyčiai
 49 1|  smagurėlių ~Virt ir kept gardžiai jau daug visur pasidaro.~   
 50 1|         kampe pakavojom, ~Su žiema jau baigias ir visur išsituštin. ~
 51 1|            neteko;~O aruodų krūvos jau taipo pasibaidė, ~Kad kisielių
 52 1|           padėti,~Taip išsituštino jau, kad mes, kasydami galvas,~
 53 1|          mes, kasydami galvas,~Vos jau žinom, ką nusivirt ir kuom
 54 1|      lašinėliais,~Mes kone verkiam jau, kasdien paminėdami jūsų."~   ,,
 55 1|           Kad jos pradeda verpt ir jau prisiverpusios audžia."~   
 56 1|           gražu žiūrėt, kad Gryta, jau prisiverpus, ~Skirsto verpalus
 57 1|           daugel pasakų vapa, ~Kad jau ir ranka kuodelį pešt užsimiršta ~
 58 1|       lūkuria jūsų. ~Taigi padėkit jau vindelių visą klapatą, ~
 59 1|      linksmai pavasarį baikit, ~Ik jau prie kitų darbų jums vasara
 60 2|              Žemės vainikus pamaži jau pradeda vytint ~Ir grožybes
 61 2|            nusirėdė, ~Kad nei boba jau didei sukrošusi kumpso. ~
 62 2|           lakstydami žaidė, - ~Tai jau baigias vis ar jau visai
 63 2|             Tai jau baigias vis ar jau visai pasiliovė. ~Daug gyvų
 64 2|        rodom. ~O paskui, kad čėsas jau žydėti pareina, ~Štai viens
 65 2|           Bet štai! kad ūsai pirmi jau pradeda želti, ~Ir kad darbus
 66 2|      pradeda želti, ~Ir kad darbus jau sunkokus reikia nutverti, ~
 67 2|           išsižojęs? ~Ar tave patį jau šėtons padūkino visą? ~Neprieteliau!
 68 2|       pelėdoms ~Dėl tokių baisybių jau apalpti pradėjo;~O daug
 69 2|               Ak! - tarė Selmas, - jau per daug yr sviete bedievių, ~
 70 2|            rytmetį mielą, ~Poterių jau nemokėdams ar skaityt nenorėdams, ~
 71 2|           valgant jis paskui, taip jau savo stalą ~Su tokioms žegnonėms
 72 2|           darbus;~Taip ir temstant jau kirmyt į patalą žergia.~   
 73 2|            taipo prasikeikia, ~Tai jau ne dyvai, nes velniui jis
 74 2|            kožną,~Tai baisybė, kad jau ir plaukai pasišiaušia;~
 75 2|    išgramdyt mėžinį liepia. ~Todėl jau vežimus kaip reik taisykite
 76 2|       kiekviens numanai savo murgą jau primatuotą. ~Aš, kad dievs
 77 2|            urdelį rodyt.~   O kaip jau diena pasakyta buvo prašvitus, ~
 78 2|            Merčiuks, ratelius taip jau naujus užsimovęs, ~Su kitais
 79 2|          Dar vis verkia: nės jisai jau numirė pernai.~Ak! išties
 80 2|             Štai kiekviens žioplys jau būrą pradeda stumdyt. ~Kaspars,
 81 2|             Ar dyvai, kad būrą jis jau visą suėda? ~   Juk žinai,
 82 2|       srovėms per nugarą teškant, ~Jau ir blogs skilvys dėl pietų
 83 2|     truputį kramtęs ~Ir ištroškęs, jau malkelio gert užsigeidžia. ~
 84 2|      numirei pernai? ~Ak, su tavim jau ir linksmybės mūsų prapuolė! ~
 85 2|           nusiverkia, ~Kad ir akys jau keliems išpūti pradėjo;~
 86 2|            kaip jiems reik, atlikt jau nedera biedžiai. ~Rods ir
 87 2|            Stui, - tarė Prickus, - jau ben sykį paliaukite zaunyt ~
 88 2|         tokio netikusio būdo. ~Kas jau bus iš jūs, kad vis raudodami
 89 2|       pasidėjau.~Štai! po tam mane jau daugiaus negandino deivės,~
 90 2|            durnuot pasilioviau.~   Jau dyvus varlių bei pelių irgi
 91 2|            skubinkitės, ant vakars jau prisiartin;~O rytoj reikės
 92 2|          Ar negirdit, kaip šienaut jau putpela šaukia ~Ir, kas
 93 2|        biaurybių daug prisivargęs,~Jau po tam akėt ir žagrę sekt
 94 2|       žagrę sekt panorėjau.~Nės aš jau kaip glūpas vaiks daug razumo
 95 2|     visokias vos pažiūrėjau, ~Štai jau, mislyk tikt, jas taip išdrožti
 96 2|           sviets po tam didžiuotis jau prasimanė~Ir lietuvninkai
 97 2|           kaip jumprovos pasirodyt jau nesigėdi. ~Taip lietuvninkai
 98 2|        ponams, ~Kad nelaba šeimyna jau mane visą suėdė? ~Ak! man
 99 2|           suėdė? ~Ak! man biedžiui jau beveik reiks ubagais eiti. ~
100 2|          taip daug mėsinėjau, ~Kad jau vos žinojau, kur skūras
101 2|             vemdami dar, veršienos jau prasimanė ~Ir didei mane
102 2|              Bet ir dėl algos taip jau kasmets pasidaro. ~Kartais
103 2|      pradėsi.~O ir tarp bernų taip jau tūls valkata randas,~Kurs
104 2|           dosniai prisigėrė, ~Štai jau vieną ten, o kitą ten pamatysi ~
105 2|           bastotės prisiėdę? ~Štai jau vakars bus, o nieko dar
106 2|         nieko dar nepradėjot. ~Ant jau visas sviets kaip skruzdėlyns
107 2|            kirmyt pasileidot? ~Kas jau bus iš mūs, kad taip gyvent
108 2|       baras.~ O dar to negana; bet jau ir mušt pasikėso. ~Juk žinai,
109 2|             Tai margi daiktai! kad jau plaukai pasišiaušia."~   
110 2|            kūdikiai žaidė, ~O kiti jau su žiloms barzdoms svyrinėjo. ~
111 2|       prapuldė ~Irgi namon išaušus jau vos vos parsibastė. ~Taip
112 2|             Ik po meto vėl šienaut jau putpela šaukė. ~Štai Plaučiūns
113 2|            Bet ir kuinpalaikį taip jau pas Miką pragėręs, ~Pėsčias
114 2|             Bet kaimynai jo rugius jau buvo suvalę, ~Ir keli kviečių
115 2| kribždėdams šūde gyvena." ~Ak! kad jau gaspadorius pats vos gyvs
116 2|          prisisiurbusi slenka, ~Ką jau bernas veiks, kad jam jis
117 2|           padaro;~Juk ir būrų daug jau jiems prilygt nesigėdi;~
118 2|           svetimas ėda;~O prisiėdę jau bei rinčvynio prisikošę,~
119 2|         kitą nugauna.~Bet ir būrai jau nuo jų mokinasi branyt~Ir
120 2|              Kad jie po Jokūbinių, jau rugius nukapoję, ~,,Plonį
121 2|          rėkė;~Nės grūdelius lauke jau vėjai buvo nudaužę, ~Taip
122 2|          vaidais pasikėlė.~Lauras, jau per daug mirkyts, tuo piną
123 2|      lopetas ėmės.~Taip besikėsant jau, tuojaus Plaučiūns pasirodė~
124 2|        nutildė.~O po tam savo namą jau viernai čestavojęs~Ir kaimynus
125 2|         kiauliškai prisirijo, ~Kad jau su visais svečiais po suolu
126 2|               Ak! - tarė Selmas, - jau toktu su mūsų gadyne, ~Kaip
127 2|        toktu su mūsų gadyne, ~Kaip jau šveisteris ir prancūzas
128 2|        daiktų prasimanė.~Ogi dabar jau mes, krikščionims būdami
129 2|      greiti suvalyt vasaroją.~Ant! jau baltuoja laukai, ir vasara
130 2|       Pupos pernokusios, o žirniai jau susiraukia,~Ir iš ankščių
131 2|             Ir iš ankščių jų byrėt jau pradeda vaisius.~Ar ne grieks,
132 2|             Avižas ir miežius taip jau kone sulesė paukščiai;~O
133 2|         paukščiai;~O kas liko dar, jau kiaulės sau pasisavin. ~
134 2|            Taipgi dabar kisieliaus jau ir šiupinio gloda.~O ką
135 2|         jūs moters, ar ir jūs taip jau pasileidot? ~Kam linų raut
136 2|            Iškarštus linus į lauką jau nugabena ~Ir, besidyvydamos
137 2|       Moters! jūs lietuvninkės, ar jau nesigėdit, ~Ar nesigėdit,
138 2|           vokiškai dabinėjas, ~Bet jau ir prancūziškai kalbėt prasimanė. ~
139 2|          raspustą nedraudžiat? ~Ar jau norit vokiečiams nuogi pasirodyt ~
140 2|      nusigėdėt?~Jūs apjekėliai! ar jau visai nesuprantat, ~Kokią
141 2|            pasiliko;~Ale padurkams jau ir kelnėms gloda zuposto. ~
142 2|       gloda zuposto. ~Vei ir grybų jau, žėlėk dieve! neragausim:~
143 2|          taip daug prisirovė, ~Kad jau kelios jų su grybais į Karaliaučių ~
144 2|           riešutais saldžiais taip jau pasidarė. ~Vokietės tokių
145 2|      daiktų bačkas prisirinko, ~Ir jau kelios jų parduot žakus
146 2|            mūsų bedantėms jie taip jau nepritinka;~Ne, gaidau!
147 2|         Riešutį perkąst ir kramtyt jau nedera boboms.~   Ale nereik
148 2|     užstodama, Jekė, - ~Moters! ar jau mes visai pasiduosime gėdai? ~
149 2|           vyrai? ~Ar visai dūšeles jau norit mūsų nudovyt? ~Kas
150 2|         pašarą žiemai! ~Ant ateina jau Mikielės didelė šventė ~
151 2|            irgi su sūriais ~Baigės jau, o mes prastus išvirdami
152 2|      gardus su šiupiniu mielu~Buvo jau visai ant stalų mūs pasibaigę.~
153 2|            pasibaigę.~O štai! kaip jau vėl po šalčių šilumą jautėm~
154 2|            dabar, vasarėlei mielai jau besibaigiant,~Kožnas viens
155 2|       daržai žydėdami rodė,~Vislab jau, kaip pats žinai, kampe
156 2| pasilinksmint.~Jaugi gana šiamsyk, jau mielą vasarą baikim ~Ir
157 3|           Vėjai su sparnais pamaži jau pradeda mūdraut~Ir šilumos
158 3|        atvėsti pagavo~Irgi senystę jau graudena kailinius imtis.~
159 3|           su vabalu valgė, ~Vislab jau prastojo mus ir nulėkė slėptis. ~
160 3|           Krūmus ir gires linksmas jau giltinė suka, ~Ir grožybes
161 3|       čypsėdama verkė ~Ar apžėlusi jau po tam lakstydama juokės ~
162 3|   skraidydama gaudė, ~Tos vietelės jau visur taipo nusirėdė, ~Kad
163 3|          siūlė, ~Tas visas gėrybes jau kampe pakavojam ~Irgi su
164 3|      prisegė kilpas. ~Taip išrėdęs jau žirgelio nugarą visą, ~Tuo
165 3|          pakvietęs;~Todėl jos taip jau, kaip reik viešnėms, išsirėdė.~
166 3|           ne vokiškai, kaip kelios jau prasimanė, ~Ne, lietuviškai
167 3|          taipo pamylėjo, ~Kad keli jau būriškas šūtkas prasimanė~
168 3|                Gentys ir kaimynai, jau visi susibėgę ~Ir jaunikį
169 3|          nusigando. ~Taip išvirtus jau valgius iš katilo semdams, ~
170 3|           krikščioniškai pas stalą jau susisėdus, ~Krizas savo
171 3|           stukiais;~Nės prisirijęs jau nenumanė madagiai elgtis.~
172 3|     pamatyt negalėjo;~O kiti, taip jau girti, neturėdami peilių ~
173 3|           kad jų taukai per barzdą jau nulašėjo. ~Nės jie mislijo,
174 3|     neprivalo.~   Taipgi bevalgant jau ir būriškai besidžiaugiant, ~
175 3|          valgę ~Ir tirštų malkelių jau dosniai prisisurbę, ~Poterių,
176 3|   nusigando, ~Kad jie neigi tabako jau rūkyt negalėjo, ~Bet dėl
177 3|           pypkius.~Špielmonai taip jau dėl tokio didelio stroko ~
178 3|      Būriškas šūtkas išpliopt taip jau nesigėdi.~   ,,Ak, - tarė
179 3|            kąsnius.~Nėsa, papratęs jau tarp ponų skiauturę rodyt,~
180 3|               Taipgi bežiūrint man jau dūšiai pikta pastojo,~Ir
181 3|            Kukoriai valgius naujus jau buvo sutaisę,~Taip kad visas
182 3|            tarnai visi susibėgo~Ir jau vislab, kas ant stalo reik,
183 3|          žiūriu, kiekviens tarp jų jau rengiasi sėstis~Ir, visai
184 3|              Taip nusidyvijau, kad jau kone rėkti pradėjau.~Tikt
185 3|      pilvoti, jūs gi bedieviai,~Ar jau gėda jums šventai rankas
186 3|         gadynės ~Ant visų šelmystų jau visai pasileido. ~Pons ir
187 3|           pasipūtęs~Vardo dieviško jau gėdėjas paminėti, ~O šisai,
188 3|    grožybės,~Giesmės nobažnos taip jau, kaip poteriai mūsų, ~Neprieteliams
189 3|           Ak, kur dingo viežlybums jau mūsų gadynių!"~   Taip besipasakojant
190 3|             tarė, - linksminkitės, jau vėl česnis pasidaro.~Tikt
191 3|             Nės lašinių bei kumpių jau rūkyt pakabintų ~Žiemai
192 3|            vargų visas nusikratę, ~Jau pasilinksminkim bensyk česnyj
193 3|       karčemą lenda? ~Juk girdėjot jau, kaip ans Dočys, šokinėdams ~
194 3|           Ir šiupinys gardus, taip jau ir mandagi gručė ~Su kisielium,
195 3|           turime rūpint."~   ,,Tai jau vis tiesa, - švepluodams
196 3|           nabagai, ~Ciesorius taip jau, kaip jo skaroti padonai;~
197 3|        šaukia pagalbos;~Viens taip jau, kaip kits, užgimdams užgema
198 3|    kloniojas didei pasilenkęs.~Bet jau taip kožnam dievs vietą
199 3|              O tarp būrų daug mane jau kone visą prakeikė. ~Pons
200 3|       juoktis,~O paskui šaltyšiaus jau visai nesibijo~Ir jį spiaudydams
201 3|    pasirodau,~Kad ir vaikpalaikiai jau man išsišiept pasidrąsin.~   
202 3|            štai gausi per ausį!~Ar jau užmiršai, kaip pons tavo
203 3|        biauraus didei nusigandęs, ~Jau kur galvą savo nukist visai
204 3|    dainuodami juokės. ~Tai atlikom jau, visur niekai pasidarė. ~
205 3|          jis pradeda tirpt, žiemos jau nedera keliui,~Lyg taip
206 3|       Pričkų.~Ogi dabar žilam visi jau juokiasi bloznui;~Pons taipo,
207 3|          dieve, nuplikusio tarno,~ Jau visai nei šis, nei tas susimilt
208 3|        susiraukęs?~Juk ir man taip jau kaip tau visai pasidarė. ~
209 3|       kaltas, ~Rodos, tikt žiūrėk, jau nei išdilusi delčia ~Ar
210 3|       pasikept prasimano. ~Aš taip jau, kaip klaps, daugsyk, mudriai
211 3|           Amtmonams mokėt, kad jie jau urdelį siunčia ~Ar per vakmistrus
212 3|       trečią pridedu dešrą~Ar, kad jau dešrų netekau, du dideliu
213 3|     šliurpdams,~Iš bėdos nei žydas jau priviliot pasipratin.~   
214 3|           Ypačiai, kad ant svodbų, jau durnai prisiriję, ~Būriškai
215 3|     kaimynų peikiamo Slunkiaus ~Aš jau taip baisėjuos, kad man
216 3|            visai nesigėdi? ~Juk tu jau kaip šūdvabalis mėžinyj
217 3|          Ar girdi, kaip šūdvabalis jau šūde pasmirdai.~Aš, užvakar
218 3|       skarots, su valkata Slunkium~Jau visai nesigėdita tarp žmonių
219 3|    išsižiojat. ~Ak, kad vyriausybė jau ant mūs susimiltų ~Ir abu
220 3|           kiemo mūsų paguitų! ~Juk jau mes visi smirdėt dėl juma
221 3|         kiek butų jis taip dūkdams jau pagadino, ~Ak, kiek girių
222 3|          Irgi namai jo nei pūstynė jau pasirodo.~   Tas nešvankus
223 3|         Bet ir Krizas su Lauru ten jau nuvažiavo. ~Nės Plaučiūns
224 3|        česnyj pasirodė. ~Nės jisai jau vėl, prieš Mertyną smaguriaudams,~
225 3|       išpliopt nesigėdi. ~Bet kiti jau vėl dėl kiaulstaldžių pagadintų ~
226 3|           Rods, kad būrs čestavots jau proto viso netenka,~Štai
227 3|         viso netenka,~Štai tuojaus jau ir padorumo viso netenka. ~
228 3|            Kad šviesoj krapinėdams jau šviesos nepažino. ~Ar dyvai,
229 3|          smirdėti pagavo, ~O Dočys jau vėl pamaži kribždėti pradėjo.~   
230 3|            paliauk su pasaka savo!~Jau per daug dyvų, jau ausys
231 3|           savo!~Jau per daug dyvų, jau ausys mūsų praskudo. ~Ak,
232 3|        kalbėdami sakom, ~Rods taip jau lietuvninkams nešiot nepritinka;~
233 3|         girt nenorėjo;~Ale sopagų, jau prancūziškai sudabintų, ~
234 3|            paminėti, ~Ik prancūzai jau po tam pas mus susibastė~
235 3|            O paskui, kad amtmonams jau reik pasipurtint~Ir jie
236 3|        barzdoti bepročiai,~Lyg kad jau dangus pargrius, tikt rėkia,
237 3|           drožia;~O šisai, iš viso jau velniop besisukdams ~Ir
238 3|          valdo.~   Taip ant svieto jau, kaip mums švents praneša
239 3|            Matom juk kasdien, kaip jau visur karaliaudams ~Velnias
240 3|          mūsų gadynės. ~Ak, katrul jau čėsas mūsų nelabs nusibastė!~   
241 3|         štai tarp lietuvninkų taip jau nusiduoda, ~Kad lietuviškas
242 3|         man pasakyt pasitaikė.~Ant jau Mertyno nulydėjom didelę
243 3|             O adpentai su Kalėdoms jau prisiartin.~Vei kaip iš
244 3|        tamsių rūstaudami vėjai~Vėl jau į žiemius bei rytus pradeda
245 3|            mus į Lietuvą varo.~Ak, jau skubinkimės ben veik stubas
246 3|            kiekviens galvijas, kad jau randasi gruodas,~Mūsų rūpesčiams
247 3|      nenumanom. ~Ar ne gerai, kad, jau vargingai peržiemavoję,~
248 3|    pasilikusį matom?~   Nugi dabar jau skirkimės ir vapėti paliaukim!~
249 4|     RŪPESČIAI ~ ~Ant žiemos narsai jau vėl rūstaudami grįžta, ~
250 4|         siunčia.~Ant laukus žiemys jau taip nugandino bardams,~
251 4|          atsiliepia. ~Taipgi dabar jau vėl sviets sveikint pradeda
252 4|     sveikint pradeda žiemą.~   Ak, jau ben ir reik; Kalėdų didelė
253 4|            nudegino darbus, ~Ik ji jau po tam, rudens iškuopusi
254 4|           vėsius užsimaujam;~O kad jau per daug žiemys mus pradeda
255 4|            Ak jūs neprieteliai, ar jau mėsos pasigendat? ~Ar jau
256 4|          jau mėsos pasigendat? ~Ar jau vėl skilvyj jums pastninkai
257 4|           neprieteliai, kiaulienos jau prisiėdę,~Dar nesisotin,
258 4|         jie vis daugiaus išsižioję~Jau ir jaučių šešergių parplėšt
259 4|           Juk ne daugio reik, štai jau galvijų neteksim, ~O po
260 4|           varts taipo prisisurbęs ~Jau po tam ir prisiegos atmint
261 4|     žiūrėdams, -~Rods jūsų mylista jau patys tiek išsimanot, ~Kad
262 4|         prigauna?~   Ak dyvai, kad jau dėl mūs vierni liesininkai ~
263 4|     svyrinėdams, ~O ansai, iš viso jau po suolu nupuolęs ~Ir kone
264 4|       sulaukėm!~Ak kokios tamsybės jau apjekino svietą! ~Pons ir
265 4|               Pričkau, tu per daug jau mūs išniekini būdą;~O dėl
266 4|         glūpus (tikt gėda sakyti) ~Jau tieksyk ir taip aštriai
267 4|          manding, klastuot ir vogt jau reiks pasiliauti."~   ,,
268 4|           Iš visų kampų šio svieto jau susibėgo. ~Ne tikt vokiečiai
269 4|    lietuviškai kalbėdami valgo ~Ir jau rūbais mūs, kaip mes, vilkėti
270 4|        nedrįsta.~   Taigi pameskim jau tokį netikusį būdą, ~O viernai
271 4|         viežlybai pasielkim, ~Taip jau ir svetimi mus būrai girt
272 4|          Katrynos atima ražą, ~Tai jau didis grieks; ne, taip užsigeisti
273 4|    traukies ~Ir mylėdams jį pamaži jau pradedi snausti. ~Ar negerai,
274 4|          to nerastume sviete. ~Tai jau kiauliškus reikėtų jovalus
275 4|           pasidarė. ~Argi nematėte jau daug tokių nabagėlių, ~Ubagais
276 4|     razbaininks sviete nerimdams, ~Jau pasislėpt ir šen, ir ten
277 4|        žmogaus namelius Dočys kaip jau paminėjau, ~Pypkį sau užsidegęs
278 4|   nukeliavo. ~Taipgi dabar visiems jau viežlybai susirinkus,~Dočį
279 4|           ben irgi manęs ben kartą jau susimilkit, ~Kad aš iš bėdos,
280 4|            jūs, ponai, mus, būrus, jau taip nustekenot, ~Kad paskiaus
281 4|          pasakydams, - ~Ak, katrul jau čėsas mūsų nelabs nusibastė! ~
282 4|            dumčius Daugkalba, toks jau balamūtas, ~Rėkaudams vis
283 4|        miegot negalėjo;~O, išaušus jau, taip daugel ašarų verkė,~
284 4|            Ir kasnakts, kad kožnas jau sau miegt įsigūžtęs,~Skarbus
285 4|             Todėl jis kasryts, kad jau vėl užteka saulė, ~Klūpodams
286 4|       beskaitant, ~Štai ir Pričkus jau parčiuožęs iš Karaliaučiaus,~
287 4|        liguostas jam pasirodė;~Nės jau žilas buvo žmogus ir sirgdavo
288 4|       miegot negalėjo, ~O, išaušus jau, taipo sumušdino Pričkų,~
289 4|     viernai atliekame slūžbą! ~Juk jau, kas tikt nor, tas būrišką
290 4|       gandini būrą, ~Ar tu ne taip jau kaip biedžius toks prasidėjai, ~
291 4|           akis užsimerkęs, ~Vieryt jau bijais, kad dievs visur
292 4|         gavom, ~O daugums, užkimęs jau, kalbėt negalėjo. ~Ogi dabar,
293 4|   nusidovyt.~O kas bus paskui, kad jau gyvent nederėsim ~Irgi karaliui,
294 4|        Tikt girdėkit, kaip ant mūs jau barasi moters,~O vaikai
295 4|            į mus žiūrėdami verkia.~Jau pargrįžtam jus gaivint;
296 4|         pasimėgimu valgo. ~O štai, jau lašinių lietuviškų prisiėdę ~
297 4|     prisiėdę ~Ir mūs alų su gvoltu jau visą sugėrę, ~Viežlybus
298 4|           Bet kad rudenis ir žiema jau pradeda rūstaut~Ir visi
299 4|          graužia savo zopostą,~Tai jau ne miera ką skirstyt ar
300 4|           padalydams.~Žinom juk ir jau daugsyk ištirdami matėm,~
301 4|           gyvi daiktai, kad šaltis jau pasipurtin,~Slapos ir pilvus
302 4|    vargstam, ~Irgi ne pirmas sykis jau, kaip šiupinį verdam. ~Daug
303 4|     šiupinį verdam. ~Daug išleidom jau skūpų pavasario čėsų, ~O
304 4|         kuproti nabagai, ~Mes taip jau, kaip jūs, ant ūlyčių šokinėjom ~
305 4|          ūlyčių šokinėjom ~Ir taip jau, kaip jūs, savo jauną vasarą
306 4|           vos žydėti pradėjo,~Štai jau ir vargai tuojaus jį pradeda
307 4|          sudarkė,~O mums, diedams, jau vainiką žilą nupynė.~Vei,
308 4|            visokius jo vargus taip jau nulydėjom.~Ką mums naujas
309 4|        nebuvom.~Bet pamatysim, kad jau vėl su padėjimu dievo~Vasara
310 4|           mes dar dūmot negalėjom,~Jau išmislijai, kaip kartą mes
311 4|         mūsų paskyrei~Irgi nulėmei jau kožnam ilgumą dienelių.~
312 4|       priespaudos su tavo pagalba ~Jau nusidovijo, biedžius mus
313 4|   nesiliauja.~Taip, kaip žinom, ir jau vėl pasibaigusį metą ~Tuo
314 4|        pakavojom.~   Taipgi dabar, jau rudenį su svodboms nulydėję~
315 4|        pusnynus pradeda gandint~Ir jau vieversiai linksmai lakstydami
316 4|    lakstydami čypsi.~Vei, vasarėlė jau pamaži prisiartina miela~
317 4|          numanyti negalim, ~Bet tu jau žinai, kiek mums reikės,
318 4|           Rūpink tėviškai, kad vėl jau vasara rasis ~Ir mes vėlei