Part

 1 1|        Juk sviets visas, ar būt būrs, ar pons įsirėmęs, ~Ir vaikai
 2 1|    glūpą girdime kalbą, ~Tai ir būrs tur spiaudyt ir didei nusidyvyt;~
 3 1|         Ir grumzdi, kad kartais būrs, pro šalį važiuodams ~Ir
 4 1|        žaku prastu kaip prastas būrs užsiklojęs, - ~Vaikai! šiukštu
 5 2|            Mes (taip pons, kaip būrs), lopšyj verkšlendami biedžiai, ~
 6 2|      būrai.~Sako juk visur, kad būrs į baudžiavą slenka~Ir kad
 7 2|           Ale kuomi gal biednas būrs savo vėdarą linksmint, ~
 8 2|  mandagų žodį?~ Ar nežinai, kad būrs nor grečną grūdą sulaukti, ~
 9 2|      pasakysi? ~Ar nežinai, kad būrs, iš tolo poną pamatęs, ~
10 3| nemokėdams, ~Tuo su nagais kaip būrs lašinių šmotus nusitvėrė~
11 3| nulašėjo. ~Nės jie mislijo, kad būrs, pas Krizą sėdėdams, ~Kloniotis
12 3|        Juk žinai, kaip linksmas būrs per daug prisisurbęs ~Kartais
13 3|        surbia. ~Pons šilkuos, o būrs šiauduos verkšlen pasislėpęs, ~
14 3| vandenio plaukia;~Bet nabagėlis būrs, skylėtą mučę nuvožęs,~Dėl
15 3|         klapai. ~Ar būt pons ar būrs, ar berns ar slūginė kerdžiaus,~
16 3|       bloznui;~Pons taipo, kaip būrs, šaltyšių niekina seną.~
17 3|          Žinot juk, kaip glūpas būrs, permier prisirijęs, ~Zaunyt
18 3|  niūkims pasikėlė.~   Rods, kad būrs čestavots jau proto viso
19 4|         žmogus, taip pons, kaip būrs, prasidėdams~Ir vargingai