Part

  1 1|          susirinko ~Ir ponus taip, kaip būrus, įgelt išsižiojo. ~
  2 1|    iškrypusi rodės;~Todėl tuo abu, kaip reik tikriems gaspadoriams, ~
  3 1|              Ne! jis nor pamokint, kaip dievo didė galybė ~Ir paukštelių
  4 1|        širdis. ~Ak šlovings dieve, kaip dyvins tavo sutaikyms! ~
  5 1|          nesirodai, ~Bet taip jau, kaip mes, tamsoj pasislėpusi
  6 1|            dievą ~Ir besišypsodams kaip pons glūpumą parodo. ~Ak!
  7 1|          erelis, - norime tardyt, ~Kaip jūsų mylista žiemos bėdoj
  8 1|      draugala šarka ~Daug kasmets, kaip žinom, išgaišina nabagų;~
  9 1|            dar tarp mūs nesirado, ~Kaip žmogus tūls yr, kad jis
 10 1|        prasivėrė. ~Žinom juk visi, kaip ponai keikdami rėkia;~Bet
 11 1|    prisiėdęs ~Su savo pusbroliais, kaip tu, pilvuodami sirgo, ~Ik
 12 1|       ponas puikiai išsirėdęs ~Nei kaip angelas danguj kasdien pasilinksmin. ~
 13 1|            nosį? ~Ar jau užmiršai, kaip pernai, piemeniu būdams, ~
 14 1|        Bleberį šėrei ~Ir su vyžoms kaip glūps vaiks į baudžiavą
 15 1|   baudžiavą traukeis? ~Ar nežinai, kaip Pričkus, kad akėt nenorėjai, ~
 16 1|        akėt nenorėjai, ~Su botagu, kaip šulcui reik, tavo strėngalį
 17 1|           per ausį. ~Ogi dabar jau kaip ponatis skiauturę rodai ~
 18 1|         liepi, kepurę numauja ~Ir, kaip nori tu, jisai nenor pasikloniot.~   
 19 1|            nušluostyt. ~Juk žinai, kaip jis tave dar per drimelį
 20 1|           skalbia.~Vei kapė bei tė kaip reik dar košt neprimokai! ~
 21 1|      Bleberį slūžyt! ~Tikt girdėk, kaip kiaulės jo bei alkanos ožkos ~
 22 1|      neprivalgius? ~Tikt atsimink, kaip jis tave nuogą priėmė slūžyt ~
 23 1|             Lošom ir durnus štukus kaip kūdikiai taisėm. ~Čia viens
 24 1|         garbino bostrą.~Žinom juk, kaip vaikesčiai savo vasarą švenčia.~
 25 1|  krapštydami žiopso~Ir taip viens, kaip kits, niekus be razumo plūsta;~
 26 1|            subinę gauna, ~Kad jie, kaip kiti vaikai, į patalą meža.~   
 27 1|            pasalį kiša;~Juk žinai, kaip būrai veislę savo kavoja.~
 28 1|           kas pasidaro,~Lyg taipo, kaip ir mūsiškės, klykia nešvankiai.~
 29 1|           jaučiame grįžtant. ~Vei! kaip žemė jau savo nuogą nugarą
 30 1|        savo nuogą nugarą rėdo, ~Ir kaip kožnas daikts atgydams pradeda
 31 1|          žaist prasimanėm. ~O vei! kaip kiek išminties užaugdami
 32 1|       kvaršina galvas. ~Juk žinai, kaip yr, kad pulks lėlių pasidaro.~   
 33 1|       Žinom juk ir mes, koktu, kad kaip nusidėję ~Slapomės ar kartais
 34 1|         lėlių pulkai prasidėjo ~Ir kaip mūsų žiopliai tavo biedną
 35 1|           juk dar nebuvota bandę, ~Kaip jūsų veislės pulks ant svieto
 36 1|     mislijo Ievutė, tavo pačiutė, ~Kaip jos pirmas vaiks užgimęs
 37 1|           užgimęs klykti pagavo~Ar kaip pirmąsyk ji jam pasturgalį
 38 1|          džiaugsmo judu sulaukėt, ~Kaip susivaidijęs ant lauko juma
 39 1|          didelę bėdą. ~Juk ir mes, kaip tu, šime sviete vos pasirodom, ~
 40 1|         sviete, ~Turim jau visaip, kaip taiko dievs, pasikakint.~
 41 1|      toliaus uždėtą nuneša naštą, ~Kaip tūls žirgs durnuodams ir
 42 1|      išsitiesęs ~Ir su žaku prastu kaip prastas būrs užsiklojęs, - ~
 43 1|         pramanyti, ~Taip gyvenkit, kaip mes, tėvai jūsų gyvenom. ~
 44 1|           savo jautį ~Ir išrėdę jį kaip reik klausyt pamokinkim:~
 45 1|        nustekenęs,~Su šiaudų kūliu kaip jautį šerti pagautų~Ir mėsininkui
 46 1|       galvijį pavirsi. ~Juk žinai, kaip biedžius toks už pašarą
 47 1|          kaba nuo zūbų.~   Jautis, kaip girdi, sau vargdams pašarą
 48 1|   kiaušinių veržiasi laukan. ~Vei! kaip žąsins savo sulaukęs sveikina
 49 1|            visur išsituštin. ~Vei! kaip skūnės, kur mūsų lobiai
 50 1|          pleškint ~Nieks nesiliko, kaip tiktai skūpa mažumėlė. ~
 51 1|       brantai su sanevadais ~Auga, kaip žinai, be jokios mūsų pagalbos;~
 52 1|          didelį plotą, ~Juk žinai, kaip skanūs jie, kad šiupinį
 53 1|           kad šiupinį valgai. ~Ai! kaip daug jie mums per metą skalsina
 54 1|       minau nesivaidyk!~Juk žinai, kaip vis daugiaus nor moterų
 55 1|       tiesa, kas čia pasakyta. ~Aš kaip šulcas per kiemus ilgai
 56 1|      jodinėdams, ~Daug įsitėmijau, kaip daro mūs gaspadinės, ~Kad
 57 1|          nuausti, ~Ant margų lankų kaip sniegs pavasario blizga.~   
 58 1|          Ale nevenkit dar daugiaus kaip reik pasipurtint. ~Ant daržų
 59 1|           bei lopetas imkit! ~Vei! kaip kurmiai, šen ir ten vartydami
 60 2|            nei pūslė pasipūsdams, ~Kaip koks smirdas dėl šelmystų
 61 2|            kentėt neprivalom. ~Ak! kaip daug mieste bei dvaruose
 62 2|            prisisurbę,~Vis tekini, kaip klapams reik, atliekame
 63 2|    pargrįžtant vasarą matom. ~Vei! kaip vėl aukštyn saulelė kopti
 64 2|            sėdėdama žaidžia. ~Vei! kaip jos skaistums, kūrendams
 65 2|      puikias su pašaru maišo. ~Ak! kaip tūla mūsų žolelių taip nusirėdė, ~
 66 2|       pasidarė.~   Tokius aš dyvus kaip sens žmogus pamatydams ~
 67 2|     šūkteriu graudžiai:~Ak! tariu, kaip visai niekings mūsų veikalas
 68 2|         amžio.~Mes silpni daiktai, kaip švents mums praneša Dovyds,~
 69 2|       pasidaro.~   Mes (taip pons, kaip būrs), lopšyj verkšlendami
 70 2|        žydėti pareina, ~Štai viens kaip ponatis poniškai šokinėdams, ~
 71 2|       šokinėdams, ~O kits būriškai kaip būrvaikis bėginėdams, ~Jaunas
 72 2|            pavirsta. ~Taigi matai, kaip žmogiškas trumpintelis amžis ~
 73 2|            paminėdams juokias;~Ir, kaip mūsų glūpi galvijai stipt
 74 2|             vos pasukas ėsdams ~Ir kaip nulupts pusgyvis vargu rėplinėdams, ~
 75 2|     plaukai pasišiaušia;~O tiktai, kaip žinom, taip kasdien pasidaro."~   
 76 2|         liepia. ~Todėl jau vežimus kaip reik taisykite kožnas ~Ir
 77 2|       kaimynams urdelį rodyt.~   O kaip jau diena pasakyta buvo
 78 2|           jį reikia pajudint,~Kad, kaip puolas jam, jis žengt ir
 79 2|      sviete! ~Mislyk tikt, gaidau! kaip jis mylėdavo žmones;~Ir
 80 2|           būrui;~Bet visur aštriai kaip tėvs užstodavo biedžių. ~
 81 2|     pasakysiu. ~Tu su manim žinai, kaip būrą baudžiava baudžia, ~
 82 2|        būrą baudžiava baudžia, ~Ir kaip biedžius toks, kasdien kantriai
 83 2|         iškėlęs skiauturę riebią, ~Kaip gaidys vištas guiniodams,
 84 2|           viso netekę, ~Baudžiavą, kaip jiems reik, atlikt jau nedera
 85 2|          tingėt, bet dirbt liepei, kaip puolasi būrams:~Nėsa karališkas
 86 2|            visą rabatą~Kožnas tur, kaip tarnui reik, viernai pasisavint.~
 87 2|          daug užnikdavo dovyt, ~Tu kaip tėvs meilings užstot mokėdavai
 88 2|         juokias;~Ale dabok tiktai, kaip veikiai ji nusilenktų, ~
 89 2|           prisvilusią gručę ~Taip, kaip biedžiai mes, kasdien į
 90 2|           pasiprovyt.~Ar negirdit, kaip šienaut jau putpela šaukia ~
 91 2|             Joninių didelę šventę,~Kaip kiekviens žinai, poryt viešėdami
 92 2|          darbus.~Ale, žėlėk dieve, kaip gal vargings gaspadorius~
 93 2|         sekt panorėjau.~Nės aš jau kaip glūpas vaiks daug razumo
 94 2|       vaiks daug razumo rodžiau,~O kaip pusbernis ne vieną žilį
 95 2|         Prūsuose barzdota gadynė, ~Kaip slūžauninks dar už menką
 96 2|       garbę tą didei dėkavojo.~Bet kaip sviets po tam didžiuotis
 97 2|         marginių nekenčia. ~Klapai kaip ponačiai su puikiais sopagačiais, ~
 98 2|     mergaitės su kedelačiais, ~Lyg kaip jumprovos pasirodyt jau
 99 2|     šmotelį duodavo priedams, ~Ak! kaip girdavo sotinti bernai gaspadorių. ~
100 2|            išsižiodams ~Ir daugsyk kaip šuo išplėšdams, vargina
101 2|               Tikt girdėk, brolau! kaip man biednam pasidarė. ~Aš,
102 2|        nepateikdams, ~Ponams taip, kaip būrams, vis įtikti mokėjau;~
103 2| nesigėdėdams (meldžiu, nepadyvyk) ~Kaip biaurėstis koks kasnakts
104 2|           meža ~Ir kiaules penkias kaip reik negal paganyti;~O štai
105 2|           dešimt,~O paskui girdėk, kaip bloznas toks įsirėmęs ~Dar
106 2|  nepradėjot. ~Ant jau visas sviets kaip skruzdėlyns susirinko, ~
107 2|       kampe, girdėdami balsą, ~Tuo kaip reikia pašoks ar veik atsilieps
108 2|      pasikėso. ~Juk žinai, brolau! kaip pernai valkata Slunkius, ~
109 2|       krauk" pasidarė. ~Tuo laukai kaip skruzdėlyns kribždėti pagavo, ~
110 2|         piautuvą plaka.~Juk žinai, kaip jis kasmets blogai rėplinėdams~
111 2|         Tikt nedrįsta biedžius vis kaip reik pasakyti.~   Taip bedūmojant
112 2|         parnešė plonį. ~Žinot juk, kaip mūsų lietuvninkai prisirėkia, ~
113 2|         jau toktu su mūsų gadyne, ~Kaip jau šveisteris ir prancūzas
114 2|           peikia;~O tiktai ir pats kaip tikras šveisteris elgias.~
115 2|          tikras šveisteris elgias.~Kaip pirm to lietuvninkai dar
116 2|             Tai jie rods dar taip, kaip mes, nepažindami dievą,~
117 2|      pasileidot? ~Kam linų raut ir kaip reik iškaršt nesirengiat? ~
118 2|           barzdotos mūsų gadynės, ~Kaip lietuvninkės dar vokiškai
119 2|     vokiečiams nuogi pasirodyt ~Ir kaip drimeliai ant šlovnų česnių
120 2|         sau pasiprovyt~Irgi pačias kaip reik linų raut guikite greitai. ~
121 2|         juos negalėsim?~Žinot juk, kaip grybas, kad jį moki paprovyt, ~
122 2|       prismirdin, ~Tikt gardesnis, kaip visi riešutai gardžiausi. ~
123 2|       šypters ~Taip pamatysim tuo, kaip vindai mūsų žiuponių, ~Pakulų
124 2|            laikykite burnas. ~Mes, kaip užveizdai ir ponai jūsų
125 2|        koks blogas buvo zopostas, ~Kaip saulelė vėl pas mus atgrįžti
126 2|       stalų mūs pasibaigę.~O štai! kaip jau vėl po šalčių šilumą
127 2|         žydėdami rodė,~Vislab jau, kaip pats žinai, kampe pakavojai ~
128 3|         surbia ~Ir biaurius purvus kaip tašlą mindami minko.~   
129 3|          jūs gi pavasario dienos, ~Kaip mes, pirmąsyk stubos atverdami
130 3|     saulelės spindulį jautėm? ~Lyg kaip sapnas koks, kurį miegodami
131 3|       balsą.~   Tikt dyvai žiūrėt, kaip moters dilina stungius, ~
132 3|    nuvoždams ~Ir už garbę tą didei kaip reik dėkavodams,~Krizą pagarbint
133 3|     pakvietęs;~Todėl jos taip jau, kaip reik viešnėms, išsirėdė.~
134 3|         išsirėdė.~Ale ne vokiškai, kaip kelios jau prasimanė, ~Ne,
135 3|            susiglamžė. ~Juk žinai, kaip mūs lietuvninkės dabinėjas, ~
136 3|        užsigeiskite kykų!~   Taip, kaip girdit, didis pulks visaip
137 3|           didelį pilvą. ~Taip jam, kaip girdėjot, būriškai besispardant, ~
138 3|     dievstalį šventą ~Vinčiavodams kaip reik žegnonę buvo padėjęs.~   
139 3|       traukdams, ~Petras kukorius, kaip girdit, buvo sutaisęs ~Irgi
140 3|       atnešusi plonas, ~Svodbiškai kaip reik išrėdė didelį stalą. ~
141 3|       meilingai ragino valgyt ~Ir, kaip dūšiai reik, pasisotint
142 3|           padalyt pasisiūlė. ~Bet, kaip ponai daro, tranšieruot
143 3|         nemokėdams, ~Tuo su nagais kaip būrs lašinių šmotus nusitvėrė~
144 3|      dosniai prisisurbę, ~Poterių, kaip krikščionims reik, skaityt
145 3|        reik, skaityt užsimiršo ~Ir kaip kiaulės almono (tikt gėda
146 3|          daug sumelavo.~Juk žinai, kaip daug pliuškėt gal moterų
147 3|          štuką padarė. ~Juk žinai, kaip linksmas būrs per daug prisisurbęs ~
148 3|           paslą šauks pasirodyt~Ir kaip viežlybą kaimyną lieps pasilinksmint. ~
149 3|      prisiriję, ~Būriškus štukius, kaip mes, pramanydami juokias. ~
150 3|    šlapjurgių daug susibastė. ~Aš, kaip tarnui reik, savo prastą
151 3|         taip pasidarė. ~Žinot juk, kaip ponpalaikiai tuo juokiasi
152 3|      nulindęs,~Kad pamatyčiau ben, kaip ponai mūs čestavojas.~Kukoriai
153 3|      sugabeno.~Aš, rankas būriškas kaip reik susiėmęs,~Poniškų bei
154 3|         Giesmės nobažnos taip jau, kaip poteriai mūsų, ~Neprieteliams
155 3|           pasidaro.~Tikt girdėkit, kaip Bendiksas žąsiną piauja~
156 3|         Bendiksas žąsiną piauja~Ir kaip Paikžentis pasiritęs aviną
157 3|            prisivargom ~Ir greiti, kaip būrams reik, į baudžiavą
158 3|     dovanoja, ~Kad nusimūčiję bei, kaip mums reik, trūsinėję, ~Vėl
159 3|          lenda? ~Juk girdėjot jau, kaip ans Dočys, šokinėdams ~Ir
160 3|   smaguriaudams,~Iš bėdos paskiaus kaip smirdas ubagui teko. ~Vaike,
161 3|            susigadys, ~Kad kasdien kaip reik bandysi mandagiai čėraut ~
162 3|      kalbėdams ir šokinėdams, ~Lyg kaip tikras vokietis mums gėdą
163 3|           ir keikt pasipratin, ~Ir kaip vokiečiai kasdien į karčemą
164 3|    dovanoja, ~Kad mes jas tikt vis kaip kiaulės ėsdami rytum? ~Pilvą
165 3|          Bužas; - ~Žinom juk visi, kaip mes nuoginteli gemam, ~Taip
166 3|             Taip didžiausias pons, kaip mes, vyžoti nabagai, ~Ciesorius
167 3|      nabagai, ~Ciesorius taip jau, kaip jo skaroti padonai;~Ubags
168 3|       skaroti padonai;~Ubags taip, kaip pons kytriausias, užgema
169 3|            glūpas, ~Ir taip viens, kaip kits, iš papo moterų surbia. ~
170 3|       pradeda mislyt. ~Būrui taip, kaip ir ponačiui, kad susiderkia, ~
171 3|          pagalbos;~Viens taip jau, kaip kits, užgimdams užgema blogas.~
172 3|         mandagiai taikė,~Kad viens kaip baisus kunigaikštis skiauturę
173 3|           O štai patys juk daugsyk kaip drimeliai elgias. ~Kas tokiems
174 3|          Krizo nebūtų? ~Žinom juk, kaip kožnas pons su savo namiškiais, ~
175 3|      susimiltų.~O štai tuo paskui, kaip didis pons įsirėmęs ~Irgi
176 3|            aš, į baudžiavą jodams,~Kaip šaltyšiui reik, įdrožiau
177 3|         per ausį!~Ar jau užmiršai, kaip pons tavo nugarą skalbė?"~
178 3|           niekai pasidarė. ~Lygiai kaip antai šašuots pavasario
179 3|            ir man pasidarė.~   Ba, kaip jauns buvau (kur dingot,
180 3|      dingot, mano dienelės!), ~Ai, kaip jauns buvau, visi mane girdavo
181 3|            papą, ~Vislab ir visur, kaip girdit, liaupsino Pričkų.~
182 3|      juokiasi bloznui;~Pons taipo, kaip būrs, šaltyšių niekina seną.~
183 3|    susiraukęs?~Juk ir man taip jau kaip tau visai pasidarė. ~Štai
184 3|            nei išdilusi delčia ~Ar kaip baisiai koks nukumpęs vanago
185 3|        tuojaus man giltinė rodos, ~Kaip ją molioriaus ranka moliavodama
186 3|       svodbų mandagiai piaustant, ~Kaip ugnis baisi per mėsą šokdavo
187 3|         per mėsą šokdavo kietą ~Ir kaip koks smarkus bindokas skeldavo
188 3|         bindokas skeldavo kaulus, ~Kaip man Jons, Mikols ir Lauras
189 3|          aš - tikt girdėk, brolau, kaip man pasidarė ~Ir kaip būrams
190 3|      brolau, kaip man pasidarė ~Ir kaip būrams dar kasmets daugsyk
191 3|           prasimano. ~Aš taip jau, kaip klaps, daugsyk, mudriai
192 3|        bedirbant ~Ir, nesvietiškai kaip vagi visą nupliekęs, ~Tuo
193 3|            Nės aš ne taipo vogiau, kaip tūls balamūtas, ~Kurs žiemos
194 3|    maloningiems ponams.~Juk žinai, kaip mums kasmets reik mezliavą
195 3|      praminė Slunkium. ~Juk žinai, kaip būrai veik naujieną pramano, ~
196 3|      pradeda šūtyt.~Dar vos metai, kaip aš tam kieme budavojaus;~
197 3|            kieme budavojaus;~Todėl kaip naujoks kaimynų visą rabatą ~
198 3|      biaurius pažiūrėsi, ~Tuo juos kaip staldus ar kiaultvarčius
199 3|       biaurybės ką pasakyti ~Ir jį kaip kaimyns viernai bandžiau
200 3|        visai nesigėdi? ~Juk tu jau kaip šūdvabalis mėžinyj pasirodai;~
201 3|       mėžinyj pasirodai;~Ar girdi, kaip šūdvabalis jau šūde pasmirdai.~
202 3|            kelias varinėti, ~O dar kaip gaspadoriai su kitais gaspadoriais ~
203 3|             beržinį nutvėręs, ~Tuo kaip koks razbaininks man per
204 3|      numušęs.~Taigi matai, gaidau, kaip kartais vaids pasidaro,~
205 3|       pamokinti ~Ir pamokindams jį kaip reik pasidrąsini koliot."~   
206 3|          skundė;~Ale provos vertos kaip reik niekados nesulaukė.~
207 3|            Žinom juk, želėk dieve, kaip mūsų gadynė ~Ašaras išverktas
208 3|      šnektas prasimanė.~Žinot juk, kaip glūpas būrs, permier prisirijęs, ~
209 3|           šoko.~Štai tuojaus visi, kaip kudlas koks susivėlęs,~Raičiojos
210 3|            lietuviškos gadynėlės, ~Kaip dar prūsai vokiškai kalbėt
211 3|          dar nepažino, ~Bet vyžas, kaip būrams reik, nešiodami gyrės.~
212 3|          žiūrėti,~Kad lietuvninkai kaip vokiečiai sopaguoti~Ar su
213 3|       česnių pasirodo.~   Klumpės, kaip mes vokiškai kalbėdami sakom, ~
214 3|        zaunyt.~Ans, savo vaikinius kaip drimelius užaugindams ~Ir
215 3|            rėkia,~O kitam tas pats kaip reikia rėkti nemoka. ~Viens
216 3|         elgias, ~Bet ir savo namus kaip reik pridabodami valdo.~   
217 3|               Taip ant svieto jau, kaip mums švents praneša raštas, ~
218 3|           viernųjų buvo mažesnis, ~Kaip ans durnas pulks nelabųjų
219 3|     išsiplatins~Ir tarp ponų taip, kaip tarp glūpintelių būrų, ~
220 3|        kyšant. ~Matom juk kasdien, kaip jau visur karaliaudams ~
221 3|           išbuskim irgi pajuskim, ~Kaip visur išsižioję peklos plyšta
222 3|        peklos plyšta bedugniai ~Ir kaip pekliškas razbaininks mūsų
223 3|                Taigi dabar aš jus, kaip viernas klaps pamokindams. ~
224 3|     nepagyriau;~Bet tikt būriškai, kaip draugas jūsų pažįstams,~
225 3|             Jums tiesiog pasakiau, kaip man pasakyt pasitaikė.~Ant
226 3|       Kalėdoms jau prisiartin.~Vei kaip iš vakarų tamsių rūstaudami
227 4|          mus atlekia gandint. ~Vei kaip ant ežerų visur langai pasidaro, ~
228 4|           langai pasidaro, ~Lygiai kaip antai stikliorius įdeda
229 4|            viens urvoj sau šiltai, kaip gal, įsigūžtęs, ~O kitsai
230 4|            pasidarė, ~Ir taip jus, kaip mus, baugin braškėdami šalčiai. ~
231 4|        vilkai gaujoms susibėgo~Ir, kaip pratę yr, tamsoj tralalaudami
232 4|            būtų!~Juk baisu žiūrėt, kaip jie kas vasarą mielą ~Nei
233 4|          užsigeidę~Taip berždžias, kaip ir veršingas pamuša karves.~
234 4|       tabaku būrus pavitodams ~Ir, kaip būdas jo, žnairioms į Kubą
235 4|       draugų kytriai sumedžiojęs, ~Kaip koks šuo smarkus pakavotus
236 4|          pameluodams, ~Taip ponus, kaip ir būrus, apgaut pasidrąsin, ~
237 4|             vui» pasakydams, ~Taip kaip tikras koks prancūzas moka
238 4|            nučiuožęs, ~Padarynėms, kaip mes, visokius vogdavai uosius! ~
239 4|       nepritinka. ~Žinot juk visi, kaip kožnas Lietuvą giria ~Ir
240 4|           kožnas Lietuvą giria ~Ir kaip daug svetimų žmonių, kad
241 4|          valgo ~Ir jau rūbais mūs, kaip mes, vilkėti pagavo; ~Tikt
242 4|            Juk mums dievs aštriai, kaip žinom, zokaną duodams, ~
243 4|          Ale nepykit, kad aš jums, kaip puolasi šulcui, ~Dargi daugiaus,
244 4|  supleškina greitai.~Juk girdėjot, kaip dusyk puikiam Karaliaučiui ~
245 4|           tapęs.~   Argi netyrėte, kaip mūsų mylimą Krizą ~Pernai
246 4|           šeimyną jis savo mielą, ~Kaip save patį čėdydams, mylėt
247 4|            prisidirbus kiekvienam, kaip reik gaspadoriui, ~Vis gardžiai
248 4|          To žmogaus namelius Dočys kaip jau paminėjau, ~Pypkį sau
249 4|            gal nusiduoti,~Kad mes, kaip tūls vokietis, prastodami
250 4|          žmogau, čėsu pasirūpint, ~Kaip žiemavojant tau reikės kasdien
251 4|          nepažeisi. ~Juk girdėjai, kaip Dočys ansai savavalninks, ~
252 4|          kokį mes urdelį turim ~Ir kaip vyriausybė tą ketina pakarti, ~
253 4|           tą ketina pakarti, ~Kurs kaip kietsprandis šaltyšiaus
254 4|          kopi~Ar ant vaikpalaikių, kaip tėvui reik, nedaboji."~   
255 4|    pasirodė ~Ir tyrinėdams klausė, kaip ugnis pasikėlus. ~Štai kiekviens,
256 4|         pasirodė.~Ponai klausė jį, kaip sūdžioms reik tyrinėti,~
257 4|            varnų nunešu kojas ~Ir, kaip būrui reik, sugavęs dvylika
258 4|            gana pons amtsrots mus, kaip tėvs pamokindams, ~Draudęs
259 4|             barė, ~Kad mes ponams, kaip mums reik, klausyt nenorėjom.~
260 4|          savo skiauturę rodo. ~Ak, kaip maž tokių, kurie, valdydami
261 4|        svietą, ~Gailis savo žmonių kaip reik ir atmena dievo."~   ,,
262 4|            jam šilings duots sapne kaip grieks pasirodo ~Ir tamsoj
263 4|           užteka saulė, ~Klūpodams kaip tikras nars pas atdarą skrynę, ~
264 4|        pasirodė~Ir pasikloniodams, kaip tarnui reik pasikloniot,~
265 4|      sunkiai dūsauti paliovė. ~Bet kaip jo tarnai, kiek yr, surokuoti
266 4|      negalime vargti. ~Kožnas tur, kaip dievs jam skyręs yr, pasikakint.~
267 4|             kurs užgimdams aukštai kaip pons atsisėdo, ~Mislyt tur,
268 4|     neprivalo, ~Kad tikt viežlybai kaip reik atliekt savo darbus ~
269 4|           būrą, ~Ar tu ne taip jau kaip biedžius toks prasidėjai, ~
270 4|     prasidėjai, ~Ir moma taip tau, kaip jam, pasturgalį šluostė? ~
271 4|          pasirodys ~Ir ponus taip, kaip ir mus, sūdop suvadinęs, ~
272 4|       suvadinęs, ~Algą kiekvienam, kaip pelnęs yr, sudavadys.~   
273 4|         kas pernai mums pasidarė, ~Kaip, žėlėk dieve, pons amtsrots
274 4|        numirei pernai? ~Žinot juk, kaip mes, per daug raudodami
275 4|         Dievs kiekvieną kartą ras, kaip yr pažadėjęs,~Ir kožnam
276 4|     pažadėjęs,~Ir kožnam atlygins, kaip jis yr nusipelnęs.~   Jaugi
277 4|        užsimirškim.~Tikt girdėkit, kaip ant mūs jau barasi moters,~
278 4|          dar prisiėsit.~Žinom juk, kaip reik bandelę mylimą sotint~
279 4|          bei lašinių prisivalgęs, ~Kaip krikščionims reik, dosningo
280 4|            dievo, ~Tai taip viens, kaip kits neverts, kad plutą
281 4|             Bet užger reik pr'imt, kaip duoda dievs padalydams.~
282 4|           daugsyk ištirdami matėm,~Kaip gyvi daiktai, kad šaltis
283 4|                Juk ne pirmas mets, kaip mes gyvendami vargstam, ~
284 4|          Irgi ne pirmas sykis jau, kaip šiupinį verdam. ~Daug išleidom
285 4|            nabagai, ~Mes taip jau, kaip jūs, ant ūlyčių šokinėjom ~
286 4|            šokinėjom ~Ir taip jau, kaip jūs, savo jauną vasarą šventėm.~
287 4|          pablogt taip greitai?~Ak, kaip veikiai žmogiškos nudyla
288 4|           viens žmogus, taip pons, kaip būrs, prasidėdams~Ir vargingai
289 4|           rodo, ~Ik po tam tikrai, kaip dūšiai reik, prisižindęs~
290 4|           stumdyt.~Žinom juk visi, kaip mums biedniems pasidarė,~
291 4|           mums biedniems pasidarė,~Kaip mes, vaikesčiais glūpais
292 4|         pažadėjęs~Ir surokavęs yr, kaip mes dar sviete nebuvom.~
293 4|           geradėji!~Tu pirm amžių, kaip mes dar dūmot negalėjom,~
294 4|         negalėjom,~Jau išmislijai, kaip kartą mes prasidėsim ~Ir
295 4|      rūpintis, pas mus atsilankę, ~Kaip maitinsitės ar kur šėtras
296 4|           dūšias nesiliauja.~Taip, kaip žinom, ir jau vėl pasibaigusį
297 4|          išsitrauksim ir grūdelius kaip reik pasisėsim?~Vislab bus