Part

 1 1|      kieksyk tave vakmistras kone visą nulupo ~Ir tu raišėdams
 2 1|      čėsas, ~Su maldelėms ir kone verkdams vos išsiprašo. ~
 3 1| dešrelės su lašinėliais,~Mes kone verkiam jau, kasdien paminėdami
 4 2|   man biednam pasidarė. ~Aš, kone penkiasdešimts metų šį savo
 5 2|     nurijęs, ~Man iš papykio kone visą nupešė kiaušę. ~O paskui
 6 2|     Pačią su glūpais vaikais kone numušė smirdas.~   Taip
 7 2|   Avižas ir miežius taip jau kone sulesė paukščiai;~O kas
 8 3|    Taip nusidyvijau, kad jau kone rėkti pradėjau.~Tikt susimislijęs,
 9 3|     sau ir atrašą gavęs.~Tuo kone dvilinks ir nesvietiškai
10 3|      tarp būrų daug mane jau kone visą prakeikė. ~Pons iškoliodams
11 3|     Dūkdams vis ir rėkaudams kone numušė smirdas.~   ,,Ak, -
12 4|    jau po suolu nupuolęs ~Ir kone merdėdams, dar būrų giria