Part

  1 1|          visais išsibudino keltis, ~O laukų kalnai su kloniais
  2 1|           birbynėms žaisti pradėjo;~O vorai kampuos sėdėdami verpalus
  3 1|            pasikėlė. ~Viens storai, o kits laibai dainuoti mokėdams ~
  4 1|     lakstydams ik debesių kopinėjo;~O kits ant šakų kopinėdams
  5 1|           to didei jau buvo nudilę;~O tūls lopytą parlėkdams parnešė
  6 1|             laukų vos mažumą rado. ~O štai ir taipo parvargęs
  7 1|            budavonei parnešė glėbį;~O gaspadinė jo pūstynes mandagiai
  8 1|       girias visokios ošino dainos;~O laukus visur bei pievas
  9 1|             kulkos šaudė per orus, ~O paskui valgius prastus be
 10 1|            budėdama garbina dievą, ~O išaušus jau, kad mes iš
 11 1|           muses sapnuodama gaudai. ~O štai, kad mes vėl linksmi
 12 1|        pasislėpus pradedi juoktis, ~O mes daug prisivargę jau
 13 1|    šlovingiaus savo šūkteri šūtką. ~O kad kartais kobotą mes tavo
 14 1|           tarp būrų skiauturę rodo;~O kad kartais mes jo glūpą
 15 1|             prastą kirminą kramto, ~O kitsai, stokodams grūdo,
 16 1|           alkstantį pavasarį randa;~O vei, todėl tikt nei viens
 17 1|          daugių daugiaus dovanojo, ~O tu dar niurni, kad, kartais
 18 1|           klastorius, gyvą pakorė, ~O paskui prisiėst skauradoj
 19 1|      sutvertojis į vandenį siuntė, ~O anam ant orų plaukt sparnus
 20 1|             medžiais girėse slapos;~O kiek ant laukų linksmai
 21 1|            kiemų čypsėdami burzda! ~O vei kožną dievs vis su pasimėgimu
 22 1|           barstydams ragina valgyt;~O štai, kad tarp mūsų kas
 23 1|            kiaušės nupešė pluoštus;~O paskui barzdos nuo smakro
 24 1|           per rambią nugarą siekė, ~O moma su ražu supykus mušė
 25 1|          penkias kiaules surokuoti;~O paskui kiek vargo jis ir
 26 1|    skraidydams, ant purvų šokinėjo;~O kitsai, botagus sau iš plaušų
 27 1|          perynų vis į patalą guldo.~O vei ir jų lėlės, kad joms
 28 1|          visur skraidydami juokias;~O keli tarp jų pautus rokuodami
 29 1|            ir ką žaist prasimanėm. ~O vei! kaip kiek išminties
 30 1|        reiks, palyčių beigi noragų;~O akėčioms reiks negelių bei
 31 1|          akis jau pradeda trauktis;~O mano motė (žinot juk, koks
 32 1|             kur vis ritasi šokdams;~O kieksyk sutrūksta jis permier
 33 1|    durnuodams ir piestu šokinėdams;~O kiek sykių dar iškadą sau
 34 1|          važinėdams, kirkina ratą, ~O tiktai nusipelno jis sau
 35 1|          glūpai kol gyvs nepadarė, ~O ir jo tėvs Stepas taip gyvent
 36 1|            senos sklypai pasidarė. ~O kieksyk tave vakmistras
 37 1|        tvoroms ir namą visą suėdei;~O dar ir savo vaikesčius pagadint
 38 1|            mus išmaitint nežadėjo, ~O tingėdami vis ir snausdami
 39 1|        viens vos vieną paneša ragą,~O kits ten uodegos netekęs
 40 1|             žagrę vilkti priverstų;~O paskui, tave visą jau smertnai
 41 1|          sau vargdams pašarą pelno;~O ir tą daugsyk, kad skūpas
 42 1|              veršukai jau šokinėja;~O ėryčiai su paršukais žįsdami
 43 1|         stov ir maisto viso neteko;~O aruodų krūvos jau taipo
 44 1|        kasdien prisiėst išsižioji, ~O burokų bei lapienės niekini
 45 1|          grūdus:~Nes kisieliaus tu, o kuinai pašaro laukia. ~Žirnių
 46 1|            sau grečną nuveji virvę,~O pinigėlį delmone kytriai
 47 1|           ir audus baltina drobes? ~O paskui, kas namui reik,
 48 1|       pasigenda.~Pimė rengias aust, o Jekė mest pasisiūlo.~O ką
 49 1|              o Jekė mest pasisiūlo.~O ką mes ar aus, kad verpt
 50 1|       lopytoms vyrs vos užsidengia,~O vaikai ant ūlyčių nuogi
 51 2|           vis su pasimėgimu valgo, ~O prisivalgęs ir viernai dėkavojęs
 52 2|          vaitodams garbina skarbus!~O nei grašio sau, kad reik,
 53 2|         durnai, su podagra piaujas;~O kits ten, kitaip dūsaudams,
 54 2|             ir vis tingėdami penis.~O štai mes, mieste per nieką
 55 2|             reik, atliekame darbus.~O kad kartais kokį dar lašinių
 56 2|            didei sukrošusi kumpso. ~O kiek jų darže žmogaus ranka
 57 2|          tikt blogą pumpurą rodom. ~O paskui, kad čėsas jau žydėti
 58 2|       ponatis poniškai šokinėdams, ~O kits būriškai kaip būrvaikis
 59 2|           ir vaikiškas šokinėjims. ~O kieksyk, linksmai šokinėjant
 60 2|         kytra nulenkus uodegą bėgo;~O sturluks, ausis iškėlęs
 61 2|       baisybių jau apalpti pradėjo;~O daug žvirblių pusgyvių nuo
 62 2|           velniais iš patalo kopa. ~O paskui jis, taip savo namą
 63 2|             ir plaukai pasišiaušia;~O tiktai, kaip žinom, taip
 64 2|          kaimynams urdelį rodyt.~   O kaip jau diena pasakyta
 65 2|       susirinko. ~Viens savo kablį, o kitsai naujintelę šakę ~
 66 2|          naujas tyčioms pasidaręs, ~O Merčiuks, ratelius taip
 67 2| baudžiauninkais į baudžiavą tarškė;~O bernai visi, naujas vyžas
 68 2|             jisai mokėdavo koliot. ~O kad kartais šį ar tą reikėdavo
 69 2|             taip viešpatį niekint? ~O kad bloznas toks savo ponui
 70 2|         malkelio gert užsigeidžia. ~O ką gers, kad skinkio jam
 71 2|         visoki su varlėms šokinėja;~O štai Diksas su lazda dar
 72 2|             keliems išpūti pradėjo;~O kiti dėl to, veik proto
 73 2|          kad vis raudodami kauksit;~O paskui akli bei proto viso
 74 2|            staldų mėžinį kraustyt, ~O paskui, kas dar daugiaus
 75 2|           užsidaręs nesrebi sriubą;~O tu dar juokies, kad klapai
 76 2|             kurie tam yr padaryti, ~O mėžk greitai ir linksmai
 77 2|             daugsyk dyvai pasidaro;~O iš mėšlo smirdinčio žegnonė
 78 2|           ir poniškai pasikloniot? ~O tu dar drįsti jiems taip
 79 2|          ant vakars jau prisiartin;~O rytoj reikės pamaži dalgius
 80 2|             poryt viešėdami švęsim;~O n'ilgai po to laukų trūsus
 81 2|         numirdams mane mažą paliko;~O našlė moma maitintis ubagais
 82 2|          vaiks daug razumo rodžiau,~O kaip pusbernis ne vieną
 83 2|          glūpoks apgėdina dirbdams;~O štai dar algos tokie daug
 84 2|           suderėdams, dolerį siūlė;~O bernai dar gyrės, kad koksai
 85 2|            širdies šeštoką pridėjo;~O kad kelnes jiems ir dvi
 86 2|          vyžų, viežlybai padarytų, ~O mergaitės krosytų marginių
 87 2|           su puikiais sopagačiais, ~O nenaudėlės mergaitės su
 88 2|      visiems padarydavo džiaugsmą. ~O kad šiupinį kartais jiems
 89 2|            kad šutinu didelį puodą;~O kad reik padalyt, šmotus
 90 2| nesvietiškai supykęs muša per ausį;~O štai man daugsyk dėl čyžės
 91 2|           bei jaučių didelį pulką, ~O ir kiaulių bei ožkų taip
 92 2|         kaulais ir skūra pasiliko. ~O štai, vemdami dar, veršienos
 93 2|           kaip reik negal paganyti;~O štai ir toksai utėlius dolerių
 94 2|           šūtydams samdyti pradėsi.~O ir tarp bernų taip jau tūls
 95 2|          nutvert margiuką nedrįsta.~O kad mūdraudams koks bulius
 96 2|              kad jo padreba kiškos;~O štai toks žioplys, daugsyk
 97 2|            ant meto dolerių dešimt,~O paskui girdėk, kaip bloznas
 98 2|     prisigėrė, ~Štai jau vieną ten, o kitą ten pamatysi ~Kniūpsčius
 99 2|     prisiėdę? ~Štai jau vakars bus, o nieko dar nepradėjot. ~Ant
100 2|         reik, tikt bėga, tikt bėga;~O jūs, neprieteliai, vis tikt
101 2|       grumzdi, vis keikdami baras.~ O dar to negana; bet jau ir
102 2|           kone visą nupešė kiaušę. ~O paskui razbaininks tas,
103 2|           nei būrų kūdikiai žaidė, ~O kiti jau su žiloms barzdoms
104 2|           pirkt tiesiog nukeliavo. ~O vei ten, dyvų visokių daug
105 2|          taip, tai Kasparo kiaulės;~O rugiai Plaučiūno, kurs ant!
106 2|       varles visokias svetimas ėda;~O prisiėdę jau bei rinčvynio
107 2|             jaučių kaimenė bliovė, ~O štai vaikpalaikiai Plaučiūno
108 2|      šiaudai į mėšlą mest pasiliko;~O štai dar raspustą jie padaryt
109 2|             mergas į vandenį vilko;~O Pakulienė su Lauriene tuo
110 2|           mirkyts, tuo piną pagavo;~O Laurienė su Pakuliene lopetas
111 2|       durnus ir vaidą visą nutildė.~O po tam savo namą jau viernai
112 2|        kalbėdams, šveisterį peikia;~O tiktai ir pats kaip tikras
113 2|          laukai, ir vasara baigias,~O vasarojas mus dalgius vėl
114 2|          provyt.~Pupos pernokusios, o žirniai jau susiraukia,~
115 2|          ant lauko tur išsigvildyt?~O kas bus iš mūsų, kad, neturėdami
116 2|          jau kone sulesė paukščiai;~O kas liko dar, jau kiaulės
117 2|           kisielių visą pražaidėm, ~O kruštinių bei kruopelių
118 2|   kisieliaus jau ir šiupinio gloda.~O ką veiksim, kad mums reiks
119 2|          tuščias kašeles nusinešim;~O galvijams vargstantiems,
120 2|          nedarytą pašarą duosim.~   O jūs moters, ar ir jūs taip
121 2|             ant lauko gėdą padaro? ~O kas bus, kad čėsas verpt
122 2|         verpt ir aust prisiartins, ~O lineliai jūs ant lauko bus
123 2|           žodžius ištart negalėjo. ~O štai dar negana, kad vokiškai
124 2|             darbo savo pamiršta.~   O jūs vyrai! kam gi nenaudėlių
125 2|             ką nusipirkt nukeliavo;~O kas liko dar, zopostui sau
126 2|       šungrybiai dar mums pasiliko.~O ką gi veiksim, kad barščius
127 2|           parduot žakus prisipylė. ~O štai mūsų nenaudėlės dar
128 2|     riešutys tuojaus išbudina visą;~O kad Jekė su Pime daug plūst
129 2|           susisės pas kakalį šiltą,~O riešutų nebus, ir dantys
130 2|               Taip žiema pasibaigs, o mes nuogi pasiliksim."~   ,,
131 2|          biaurybės rudenio šlapios;~O vei dar nevalyts ant lauko
132 2|             girdėkit, ką pasakysiu;~O jūs moters su mergoms, laikykite
133 2|      pamylėjo,~Ir mums duonos daug, o bandai pašaro davė. ~Žinot
134 2|             su sūriais ~Baigės jau, o mes prastus išvirdami kąsnius ~
135 2|            ant stalų mūs pasibaigę.~O štai! kaip jau vėl po šalčių
136 2|       valgiai vėl pamaži prasidėjo,~O mes tuo gardžiai ką virt
137 2|             vyriausi reikmenė jūsų;~O po tam kas ponams reiks
138 2|          kas man pasakyti reikėjo. ~O jūsų mylistai, kad švęsit
139 3|          mums savo spindulį slepia;~O šešėliai vis ilgyn kasdien
140 3|           blogu pas kakalį siunčia,~O kitus atšilt į stubą ragina
141 3|           visur skendėdami maudos, ~O lytus žmonėms teškėdams
142 3|          ant kelmų bites kopinėjo, ~O meška vaikus glūpus murmėdama
143 3|        draskančių vilkų nusigando, ~O vilkai savo veislę kaukt
144 3|            biaurybę rudenio garbin,~O paukšteliai su dainoms ankštai
145 3|         mums margai žydėdami rodė, ~O ką vasara mums po tam augindama
146 3|          skauradoms virdami valgom.~O jūs žąsys, jūs niekus pliuškėdamos
147 3|            kampuoto titnago ieško, ~O Selmykė sau iš autų purvelį
148 3|           džiovintą pagalį skaldo, ~O Enskys sausos malkelės atneša
149 3|             svodbon ateit pažadėjo.~O vei vos ašma diena po tam
150 3|        kurpes sau naujas nusipirkę,~O Jons su Lauru, dailias vyžas
151 3|         jums margų vainikų norėti, ~O jūs mergos, vėl, minau,
152 3|           blogi šokinėdami žvengė. ~O vei vėl tuojaus tas pats
153 3|            vos gyvą baudžiava lupo?~O tu su pentinais jam dar
154 3|            reikės į girę važiuoti, ~O poryt mažu reiks parvežint
155 3|              Karvių tris berždžias, o jaučių du mėsinėjo;~Bet
156 3|         valgius iš katilo semdams, ~O pečenkas su kabliais iš
157 3|          reik išrėdė didelį stalą. ~O po tam kviesliai greiti
158 3|            šmotus pamatyt negalėjo;~O kiti, taip jau girti, neturėdami
159 3|            su drogais atnešė bačką;~O kviesliai, su kragais svodbiškais
160 3|             kumelių daug pamelavo, ~O Enskys savo poniškus išgarbino
161 3|         dambrelį skambino pūsdams, ~O Jokūbs, strūnas įtempdams,
162 3|           nešvankaus gėrimo siūlė. ~O štai, mislyk tikt, brolau,
163 3|            slaptoms ištuštino visą.~O paskui niekus visokius plūsti
164 3|          Pime dainavo pašukų dainą,~O Laurienė su Pakuliene garbino
165 3|         žaislus.~Plyckius cimbolus, o Kubas čirškino smuiką, ~
166 3|             sopagais Pimę nutvėrė, ~O Kairiuks aps'avęs kurpes
167 3|      atsibastė, ~Viens jų Slunkium, o kitsai Pelėda vadinams. ~
168 3|      skambančiais po suolu nulindo;~O visi, kurie linksmai šokinėdami
169 3|             mėsinėjo vanagą juodą, ~O kitsai, su nagais draskymams
170 3|    ponpalaikiai tuo juokiasi būrui;~O mažu jie dar man čia būtų
171 3|          skinkiu gaiviname širdis, ~O tikt ir už tai kasdien dėkavojame
172 3|         kasdien dėkavojame dievui. ~O jūs neprieteliai, valgius
173 3|     dieviško jau gėdėjas paminėti, ~O šisai, kad jam įtiktų, niekina
174 3|           kamėdigės apjekino poną, ~O tarnai jo be drausmės kekšaudami
175 3|             vienragį bulių stekena,~O Mikols darže taip smarkiai
176 3|          būrus daugybė didelė kaba;~O dar vis daugiaus mėsos į
177 3|          sukapojęs kimšk smageninę;~O kad dar negana, nusitvėręs
178 3|           ką rudens čėse mėsinėji, ~O kad čėrauji, vėl reik su
179 3|           ik visas jis pasibaigia, ~O kožna diena daug kąsnių
180 3|             ir ramdyt pašaro stena;~O dar irgi paludieniai daugsyk
181 3|       moterų surbia. ~Pons šilkuos, o būrs šiauduos verkšlen pasislėpęs, ~
182 3|             į garbingą patalą deda,~O būrus prastus į tamsų pašalį
183 3|            su kardu negimė sviete, ~O tarp būrų vėl nei viens
184 3|        kunigaikštis skiauturę rodo,~O kits per purvus klampodams
185 3|           per paiką drimelį laiko, ~O štai patys juk daugsyk kaip
186 3|            jį maldo, kad susimiltų.~O štai tuo paskui, kaip didis
187 3|            man plaukai pasišiaušė, ~O tarp būrų daug mane jau
188 3|      baudžiauninks pradeda juoktis,~O paskui šaltyšiaus jau visai
189 3|    dūsavimais išvystu savo senystę.~O kad rudenyj per purvus į
190 3|            purvus į baudžiavą joju,~O mano kuinpalaikis klampodams
191 3|          klevus ir drūtmedi vagia, ~O paskui, parduot į miestą
192 3|      baudžiauninkai Pelėda vadina, ~O kitam per pravardį jie praminė
193 3|             su čytais kliba supuvę,~O viduj visur po stogu latgaliai
194 3|            viens nuo stogo nupuolė,~O langų vienam perdėm skylė
195 3|             man plaukai pasišiaušė.~O tu neprieteliau skarots,
196 3|     kiaulpalaikes kelias varinėti, ~O dar kaip gaspadoriai su
197 3|            sveikas akeles išsibadė,~O kiti rankas ar kojas buvo
198 3|       rankas ar kojas buvo palūžę. ~O štai vis dėl niekniekių
199 3|        šiaudais kribždėti nedrįso, ~O svečių daugums sau negandas
200 3|             vis paragaudama surbia.~O dar to negana, bet ir vaikus
201 3|            tarnus atnešdino kūmams;~O svečiai visi, margoms eilėms
202 3|              daug paliavotų kragų, ~O moliavotų stuopų dar daugiaus
203 3|             kalbas kalbėt nenumanė?~O dar to negana; klausykit,
204 3|             šlovingų bei debesylų, ~O Selmykė su Berge tepalų
205 3|           to visa smirdėti pagavo, ~O Dočys jau vėl pamaži kribždėti
206 3|    prismirdintos tuo išmušė laukan.~O paskui stubos rykų daugumą
207 3|          šventus mokinosi mokslus, ~O štai tikt daugiaus garbėj
208 3|        išgirst ką kyšteria galvas, ~O paskui tuo žaist ir šokt
209 3|            iš mažo surbt pamokintų;~O paskui, vaikams bepamatant,
210 3|         atšvenčiant, tuo pražudytų?~O nesigėdite tarp krikščionių
211 3|            glūpų niurnėjimų randas;~O paskui, kad amtmonams jau
212 3|            bėdos per subinę drožia;~O šisai, iš viso jau velniop
213 3|      šviesybės;~Šiuilė šiam negera, o ans pamokinimą peikia.~Šulmistras
214 3|             jauns ir nieką nemoka, ~O kitiems tas pats per sens
215 3|             daug nemandagiai rėkia,~O kitam tas pats kaip reikia
216 3|             Viens taria per drąsus, o kits jį lėtą vadina. ~Taip
217 3|            vogt ir keikt nesigėdi. ~O štai tarp lietuvninkų taip
218 3|            nulydėjom didelę šventę,~O adpentai su Kalėdoms jau
219 3|      skirkimės ir vapėti paliaukim!~O dieve duok mums, kad, šventes
220 4|             margas sau nusiskynėm, ~O paskui džiaugsmus šiltus
221 4|       šiltai, kaip gal, įsigūžtęs, ~O kitsai tenai ant virbo tupi
222 4|     smarkums į šaltą girę nubaidė, ~O mus jis besipurtindams į
223 4|          kobotus vėsius užsimaujam;~O kad jau per daug žiemys
224 4|          laukus bėginėdami smaugia.~O kad jie pagiryj užpuola
225 4|            veršingas pamuša karves.~O ir tai negana; jie vis daugiaus
226 4|         štai jau galvijų neteksim, ~O po tam dar mus pačius su
227 4|             mėsinėt pasidrąsins.~   O jūs jėgėrės mokinti, jūs
228 4|            kulkas bei paraką davė? ~O dėl ko vartus kytrus pas
229 4|       prisiegos atmint užsimiršta, ~O taip jam bekapanojant klastuodami
230 4|           visokius užneša draugui, ~O kitsai tikt vis į pypkį
231 4|             pintį skilia vėpsodams;~O vėl kits ką vogt slaptoms
232 4|         liesininką giriasi šelmis, ~O kitsai vartus priviliojęs
233 4|    užsipylęs ir dūkiu svyrinėdams, ~O ansai, iš viso jau po suolu
234 4|          laikydams juokiasi šelmis,~O kitsai, kad jam įtiktų,
235 4|           kasdien vaitoja pakumpęs;~O dar ir toksai utėlius juokiasi
236 4|            paskutinį lašina kraują;~O tačiaus linksmai nusipešt
237 4|             jau mūs išniekini būdą;~O dėl ko tu taip lietuvninką
238 4|           ir žyds kitaip nepadaro, ~O ir vokietis, prancūzui «
239 4|            dar niekados nenutvėrė. ~O štai mus nabagus glūpus (
240 4|         vienam klastuot nepareitis,~O lietuvninkams dar juo daugiaus
241 4|            jau tokį netikusį būdą, ~O viernai visur ir viežlybai
242 4|           be proto kakalį kurdams, ~O kits, taukus spirgindams,
243 4|        spirgindams, susvilino namą.~O kiek sykių glūps ir nuopertas
244 4|             jisai n'uždėdavo sunkų,~O prisidirbus kiekvienam,
245 4|             stubos išbūt negalėsi, ~O šaltos kuršolės srėbt ir
246 4|          kad suodžių kas pasidarė. ~O stuboj nevalia sukraut ant
247 4|          visais daiktais padrebėjo,~O stuboj langai, naujai taisyti,
248 4|             kožnam vertai padaryti;~O ir liudininkai visi, provon
249 4|             kurie tą niekina valgį;~O man vis viens miers, kad
250 4|            tikt mėsos prisivalgau. ~O jūs biedžiui man kąsnelį
251 4|      pūčkoms ant padvarijų šaudyt? ~O kieksyk kunigai, mišias
252 4|         koks nabagėlį gandina būrą;~O jo dumčius Daugkalba, toks
253 4|        žingsnius stabdyt negalėjo. ~O ar gal ereliui žvirblis
254 4|             dėl to miegot negalėjo;~O, išaušus jau, taip daugel
255 4|           kad jo vaikai nusigando, ~O vėl kartais iš knygelių
256 4|         naktį vėl miegot negalėjo, ~O, išaušus jau, taipo sumušdino
257 4|            dienas ant patalo sirgo;~O būrus visus, kurie jo pardavė
258 4|         šios negal be jo ponavoti, ~O mes būrai vėl be jo negalime
259 4|         tenai miels dievs pasodino;~O tasai, kurs užgimdams būru
260 4|            pelnęs yr, sudavadys.~   O jūs vargdienėliai, jūs vyžoti
261 4|             baisingą sukatą gavom, ~O daugums, užkimęs jau, kalbėt
262 4|         iškirmyt ir kūns nusidovyt.~O kas bus paskui, kad jau
263 4|          ant mūs jau barasi moters,~O vaikai ant ūlyčių bėginėdami
264 4|             ir karvės pašaro stena;~O paršingos kiaulės bei išalkusios
265 4|     lietuvninką per drimelį laiko, ~O prancūzpalaikiai į jį žiūrėdami
266 4|     žiūrėdami šypsos. ~Šypsos rods, o tik mūsų šauną garbina duoną ~
267 4|       rūkytas su pasimėgimu valgo. ~O štai, jau lašinių lietuviškų
268 4|            riebių varlių prisiėdęs,~O lietuvninks, žirnių bei
269 4|             šiaudų pamatydami kūlį;~O kad iš tikros širdies jiems
270 4|          jau skūpų pavasario čėsų, ~O kiek vasarų bei visokių
271 4|       paslėptą grožybę visą parodo.~O vei silpnas daikts vos vos
272 4|        žiema grožybes jūsų sudarkė,~O mums, diedams, jau vainiką
273 4|              palūkėt nepailskim.~   O tu miels dieve, tu dangiškas
274 4|      blizgančios su savo grožybėms!~O ir jūs paukšteliai su saldžiais