Part

 1 1|               kad man skvieruot pons amtsrots urdelį siuntė, ~Tau, žinai,
 2 2|              mums nereik nusidyvit. ~Amtsrots valsčiaus to, kursai tą
 3 2|         negalėsit. ~Rods tiesa, pons amtsrots mūsų nabašninkėlis, ~Sveiks
 4 4|          dieve, nusitikus, ~Tuo pons amtsrots su tarnais visais pasirodė ~
 5 4| neprieteliaus ir varnų jo paminėjo. ~Amtsrots su tarnais, kalbas girdėdami
 6 4|             padaro. ~Ar ne gana pons amtsrots mus, kaip tėvs pamokindams, ~
 7 4|               Bet ir vakmistrui pons amtsrots buvo paliepęs, ~Kad ir jis
 8 4|         žmogus ir sirgdavo tankiai. ~Amtsrots, tris žakus naujų skarbų
 9 4|           nečėstis! Šilingo pasigedo~Amtsrots dėl iškados tos taipo nusigando,~
10 4|              Kaip, žėlėk dieve, pons amtsrots mūsų nabašninks ~Numirdams