Part

  1 1|           sugaišę ~Irgi pavasaris ant visų laukų pasirodė. ~Tuo
  2 1|          debesių kopinėjo;~O kits ant šakų kopinėdams garbino
  3 1|      parnešė kuodą ~Ir pasisotint ant laukų vos mažumą rado. ~
  4 1|        linksmas ~Ir gaspadoriškai ant kraiko tarškino snapą. ~
  5 1|    užpernai tikt budavotus, ~Rado ant visų kampų permier pagadintus. ~
  6 1|          švenčiam ~Ir savo darbus ant laukų jau dirbt pasitaisom, ~
  7 1|          taip jau nusiduoda, ~Kad ant svieto šio mainų tikrai
  8 1|      aštriai tyrinėjant, ~Gandras ant savo lizdo nei koks pons
  9 1|           vandenį siuntė, ~O anam ant orų plaukt sparnus dovanojo. ~
 10 1|    medžiais girėse slapos;~O kiek ant laukų linksmai plezdendami
 11 1| plezdendami laksto ~Ar pas žmones ant kiemų čypsėdami burzda! ~
 12 1|     svetimų prisikošęs, ~Voliojos ant aslos ir prasikeikdams rėkė:~
 13 1|             tarė Lauras, rymodams ant stripinio savo, - ~Vis niekai,
 14 1|           prasimanėm. ~Mes vaikai ant ūlyčių krūvoms susibėgę, ~
 15 1|            Ir glūpai skraidydams, ant purvų šokinėjo;~O kitsai,
 16 1|      lėles madaravo~Ir aukuodamos ant alkūnių garbino bostrą.~
 17 1|          lėles, margai dabinėtas,~Ant šilkų perynų vis į patalą
 18 1|      atgydams pradeda džiaugtis. ~Ant! paukšteliai po dangum,
 19 1|           Kaip jūsų veislės pulks ant svieto šio prasiplatins ~
 20 1|      sulaukėt, ~Kaip susivaidijęs ant lauko juma sūnelis ~Barės
 21 1|  širdingai vėl pasidžiaugiam. ~   Ant žiemos smarkums su šalčiais
 22 1|           skūnes sugabensim, ~Kas ant aukšto dar ar klėtyj guli
 23 1|         dar iškadą sau pasidaro. ~Ant! smalininks, saikėt ir išparduot
 24 1|            Vaikai! - rėkdavo jis, ant demblio girts išsitiesęs ~
 25 1|           tave Lauras arti nusiųs ant Kasparo rečių.~Tu kasmets
 26 1|           riebiaus pasivalgyt.~   Ant žiūrėk tiktai! veršukai
 27 1|          žįsdami spardos. ~Vištos ant laktų jau daug iškarkino
 28 1|          pavasario švęsdams, ~Kas ant čielo meto reik, taipo pasirūpint, ~
 29 1|           tiktai skūpa mažumėlė. ~Ant pašaliai visi, kur ropės
 30 1|          vos užsidengia,~O vaikai ant ūlyčių nuogi bėginėja."~   
 31 1|       audeklėliai, jūsų nuausti, ~Ant margų lankų kaip sniegs
 32 1|           kaip reik pasipurtint. ~Ant daržų pašaliai darbelių
 33 2|              Rods, - tarė Lauras, ant kumpos lazdos pasirėmęs, - ~
 34 2|           žėrintį nuritusi ratą, ~Ant dangaus išgaidrinto sėdėdama
 35 2|       praneša Dovyds,~Nei žolelės ant laukų dar augdami žydim.~
 36 2|         daug yr sviete bedievių, ~Ant kurių liežuvio vis velniai
 37 2|       stipt užsigeidęs, ~Kiaulėms ant garbės vis kiauliškai šūdinėja. ~
 38 2|     kūliais pro duris iššoko ~Ir, ant kumelio ketvergio tuojaus
 39 2|     pamatydami būrą, ~Spiaudo nei ant šuns ir jį per drimelį laiko;~
 40 2|        pradeda stumdyt. ~Kaspars, ant galvos iškėlęs skiauturę
 41 2|      tokių dyvų pasidarė -~Vislab ant laktos, kur vištos tupi,
 42 2|   pasakyti. ~Vaikai, skubinkitės, ant vakars jau prisiartin;~O
 43 2|          žilą sulaukęs~Irgi nemaž ant svieto šiaip ir taip prisibandęs,~
 44 2|     įtikti mokėjau;~Tikt šeimynai ant garbės padaryt negalėjau. ~
 45 2|       nuėmęs, ~Siūlyk jam dosniai ant meto dolerių dešimt,~O paskui
 46 2|          o nieko dar nepradėjot. ~Ant jau visas sviets kaip skruzdėlyns
 47 2|        pririjęs, ~Kad jis naktyj, ant tamsių laukų klydinėdams, ~
 48 2|          O rugiai Plaučiūno, kurs ant! piautuvą plaka.~Juk žinai,
 49 2|           kad tikt mūsų ponačiai ~Ant česnių su jumprovoms durnai
 50 2|           pasidarę~Ir po medžiais ant virvių pasikorę gyrė,~Tai
 51 2|      Vaikai! kam vis vėpsot taip? Ant dargana rodos,~Ir stulpai
 52 2|        rodos,~Ir stulpai saulelės ant debesių prasiplatin.~Ką
 53 2|          greiti suvalyt vasaroją.~Ant! jau baltuoja laukai, ir
 54 2|           Argi ne grieks, kad jos ant lauko tur išsigvildyt?~O
 55 2|   moteriškės ~Su dailiais darbais ant lauko gėdą padaro? ~O kas
 56 2|      prisiartins, ~O lineliai jūs ant lauko bus pasilikę? ~Ak!
 57 2|      pasirodyt ~Ir kaip drimeliai ant šlovnų česnių nusigėdėt?~
 58 2|       linų raut guikite greitai. ~Ant dar liko kiek, kur kiaulės
 59 2|        laukus, už pašarą žiemai! ~Ant ateina jau Mikielės didelė
 60 2|       šlapios;~O vei dar nevalyts ant lauko stov vasarojas, ~Irgi
 61 2|     šiupiniu mielu~Buvo jau visai ant stalų mūs pasibaigę.~O štai!
 62 2|   saugokis to neminėti, ~Kurs tau ant laukų bėginėjant ir trūsinėjant ~
 63 3|                RUDENIO GĖRYBĖS ~ ~Ant saulelė vėl nuo mūs atstodama
 64 3|          pavažiuoti nepigu.~Ratas ant ašies braškėdams sukasi
 65 3|     krutina vyžos, ~Nei kisielius ant ugnies pleškėdami teška. ~
 66 3|     vasarą šventė ~Ar plezdendams ant laukų linksmai šokinėjo, ~
 67 3|         draskydama vėtra. ~Šakos, ant kurių po lapais užgimė veislė ~
 68 3|          barška.~Ten, kur meškins ant kelmų bites kopinėjo, ~O
 69 3|          nauju diržu surakino ~Ir ant blauzdų svodbiškus sopagus
 70 3|      vartus rėdytą parvežė porą, ~Ant kurios švents vyskupas pas
 71 3|   smarkiai pleškino svodbai, ~Kad ant ūlyčių visur ūžims pasikėlė, ~
 72 3|          nusitvėrė~Ir skvarbydams ant torielių sumetė stukiais;~
 73 3|         gal moterų būdas,~Kad jos ant česnių dėl namo reikmenių
 74 3|        susibėgo ~Ir savo būriškus ant šokio skambino žaislus.~
 75 3|          pagriebė ~Ir lietuviškai ant aslos šokdami spardės. ~
 76 3|         daug prisisurbęs ~Kartais ant česnių durnas šūtkas prasimano.~   
 77 3|      nemandagiai elgias, ~Ypačiai ant česnių linksmų tūls randasi
 78 3|       susibėgo~Ir jau vislab, kas ant stalo reik, sunešioję,~Virtus
 79 3|          nešvankios mūsų gadynės ~Ant visų šelmystų jau visai
 80 3|       tokią girdėdami kalbą, ~Kad ant apjuoko ji mums yra pramanyta;~
 81 3|          Juk permier mes biedžiai ant laukų prisivargom ~Ir greiti,
 82 3|       zopostą, ~Kartais pusnuogis ant apjuoko rėplinėja.~Jūs pustelninkai,
 83 3|         palinksmint. ~Bet ir, kas ant pilvo reik, vis turime rūpint."~   ,,
 84 3|        pašalį kiša ~Ar suvystytus ant menko padeda demblio, ~Kiek
 85 3|    pasipūtęs, ~Nei lašinių taukai ant šilto vandenio plaukia;~
 86 3|  nuplikusį kuiną~Ir karčius žilus ant sprando jo pamatydams,~Su
 87 3|           Štai briedkriaunis šis, ant šalto preikalo kaltas, ~
 88 3|     mėsinėjant ~Ir lašinių šmotus ant svodbų mandagiai piaustant, ~
 89 3|   naujieną pramano, ~Ypačiai, kad ant svodbų, jau durnai prisiriję, ~
 90 3|       pasakysiu, ~Kad plaukai tau ant žilos galvos pasišiaušys.~   
 91 3|       pamatai sudriskusį kraiką, ~Ant kurio sklypus nuplėštus
 92 3|            Ak, kad vyriausybė jau ant mūs susimiltų ~Ir abu ben
 93 3|     pasitaikęs,~Rasi mane tuojaus ant vietos būtų numušęs.~Taigi
 94 3|     kaimynų, butą palikę,~Rudenyj ant laukų šaltų klydinėdami
 95 3|    nuvažiavo. ~Nės Plaučiūns juos ant krikštynų buvo pakvietęs ~
 96 3|        Kasparo žentu,~Ir Mikolas, ant kiemų statyts pakamorė, ~
 97 3|     pakamorė, ~Su kitais draugais ant Dočio umaru šoko.~Štai tuojaus
 98 3|         koks susivėlęs,~Raičiojos ant aslos ir taipo mėsinėjos, ~
 99 3|   sopaguoti~Ar su kurpėms rudenyj ant česnių pasirodo.~   Klumpės,
100 3|      nusitvėrę, ~Nei razbaininkai ant aslos vemdami tąsos, ~Kad
101 3|          siųst nenorėdams,~Peklai ant garbės juos užaugint pažadėjo.~   
102 3|     užaugint pažadėjo.~   Paikius ant lytaus, ant giedros barasi
103 3|               Paikius ant lytaus, ant giedros barasi Vauškus. ~
104 3|        pridabodami valdo.~   Taip ant svieto jau, kaip mums švents
105 3|       kaip man pasakyt pasitaikė.~Ant jau Mertyno nulydėjom didelę
106 4|               ŽIEMOS RŪPESČIAI ~ ~Ant žiemos narsai jau vėl rūstaudami
107 4|        atlekia gandint. ~Vei kaip ant ežerų visur langai pasidaro, ~
108 4|        kiekvieną gyvuolį siunčia.~Ant laukus žiemys jau taip nugandino
109 4|          rudens iškuopusi šūdus, ~Ant visų baisių klampynių kelią
110 4|        įsigūžtęs, ~O kitsai tenai ant virbo tupi besnausdams.~   
111 4|           Juk baisu klausyt, kad, ant česnių susibėgę ~Ir brangvyno
112 4|       pasislėpti, ~Bet nei žvėrys ant laukų bėginėdami vargtum? ~
113 4|           prasiskilti ~Ir ąsuočių ant ugniavietės pastatyti. ~
114 4|          O stuboj nevalia sukraut ant kakalio skiedras. ~Šiukštu
115 4|         kampus su žiburiu kopi~Ar ant vaikpalaikių, kaip tėvui
116 4|           būrus bemokinant, ~Štai ant ūlyčios toksai pasidarė
117 4|       išsirito ~Irgi bekapanojant ant kiemo Duraką rado.~Nės Dočys
118 4|       reik su puloku bėgo. ~Štai, ant kraiko jis išvydęs didelę
119 4|       surakino ~Ir surakintą taip ant rogių nuvežė sūdyt.~   Po
120 4|           su Pakuliene ~Liudyt ir ant Dočio skųst anksti nukeliavo. ~
121 4|             Draudęs yr su pūčkoms ant padvarijų šaudyt? ~O kieksyk
122 4|             Kad ir jis su Pričkum ant pinigų padabotų. ~Nės to
123 4|         Kad ir jis penkias dienas ant patalo sirgo;~O būrus visus,
124 4|         vaitoja dejuodams? ~Dievs ant sosto prakilnaus tau paliepę
125 4|  užsimirškim.~Tikt girdėkit, kaip ant mūs jau barasi moters,~O
126 4|           barasi moters,~O vaikai ant ūlyčių bėginėdami klykia.~
127 4|      nusimint, kad mūsų zopostas ~Ant laukų menks rodos ar pasimažina
128 4|           Mes taip jau, kaip jūs, ant ūlyčių šokinėjom ~Ir taip
129 4|   nenumanom ir žinoti negalim.~   Ant laukai šalti, kurių mes
130 4|        vasara rasis ~Ir mes vėlei ant laukų trūsinėdami vargsim."~ ~ ~