Part

  1 1|           būrus, įgelt išsižiojo. ~Bet ir mitins jau šeimyną savo
  2 1|           tyloms kopinėdami mezgė.~Bet ir meškos, ir vilkai šokinėdami
  3 1|           nesugrįžo;~Ne! ne verkt, bet linksmintis visi susirinko:~
  4 1|         kopinėdams garbino dievą. ~Bet ir valgių dėl skūpų nei
  5 1|         parvargęs nieks nedejavo, ~Bet visi visur sumišai šokinėdami
  6 1|          dejuodams skambino dangų;~Bet tai ne verksmai, kad jis
  7 1|         jau vis šlovina dievą."~   Bet lakštingala, dar ikšiol
  8 1|         miels, pas mus nesirodai, ~Bet taip jau, kaip mes, tamsoj
  9 1|   žiuponiškų turbonų niekini rėdą;~Bet vis nei būrka prastai viešėdama
 10 1|           gardžiausio gėrimo ponų;~Bet, pasisotinusi prastai, tikt
 11 1|            ir jų negimusią veislę;~Bet ir mūs paminėk į mūsų girę
 12 1|           žinom, išgaišina nabagų;~Bet toksai razbaininks dar tarp
 13 1|         kaip ponai keikdami rėkia;~Bet ir būrai jau nuo jų mokinasi
 14 1|         savo veidą visą sudraskė. ~Bet dar tai negana; jis vis
 15 1|          ir brangius viralus ėdė. ~Bet ir to negana; jis ėmęs didelį
 16 1|      kelnių šen ir ten bėginėdams;~Bet mergaitės, pačios dar privalydamos
 17 1|       mūsiškės, klykia nešvankiai.~Bet jau ir taip visur, kol sviete
 18 1|         garbinsim pavasarį margą. ~Bet ir jūs, darbai, mus vėl
 19 1|          girdėdami būrai ~Gėdėjos; bet Pričkus jam drąsa pasakydams:~,,
 20 1|   vaikesčius pagadint nesigėdi?~   Bet, jūs viežlybi kaimynai,
 21 1|    nenaudėlės! tai jums parašyta. ~Bet jūs prietelkos, jūs viežlybos
 22 1|           iš viršaus jį dabinėjam;~Bet ir iš vidaus jis nor kasdien
 23 1|     buksvas bei marškinius audėt. ~Bet daugių daugiaus jie garbins
 24 2|          šelmystų sviete nerimsta,~Bet su Koinu kasdien dangaus
 25 2|            reik, išimti nedrįsta, ~Bet nei bloznas vis nedarytą
 26 2|          jų rods prilygti negalim;~Bet ir poniškas ligas kentėt
 27 2|       nederingas išmetė laukan.~   Bet taip ir paukšteliams mūs
 28 2|          glūpai gaišindami lošta. ~Bet štai! kad ūsai pirmi jau
 29 2|        tikt macką pasuka biedžių. ~Bet ir klapams, ir mergoms ji
 30 2|           taip, kas tau pasidarė? ~Bet jis dar labiaus ir taip
 31 2|           vos nusikakino slėptis. ~Bet ir rupuižės, ir varlės taip
 32 2|            šeimyną ragina dirbti. ~Bet ir valgant jis paskui, taip
 33 2|          vis kiauliškai šūdinėja. ~Bet kad būrpalaikis koksai,
 34 2|           jus viernai pridabosiu, ~Bet ir iš širdies, kad gramdyt
 35 2|    amstrots taip nedarydavo būrui;~Bet visur aštriai kaip tėvs
 36 2|              Jis nesakydavo ,,tu", bet vis pasakydavo ,,jūsų";~
 37 2|     baudžiavą guidams, ~Ne tingėt, bet dirbt liepei, kaip puolasi
 38 2|         verdi, ~Druskos ne tiktai, bet dar ir uždaro reikia. ~Kam
 39 2|          vis po surukusia skranda;~Bet ir po šilkais daugsyk jis
 40 2|           garbę tą didei dėkavojo.~Bet kaip sviets po tam didžiuotis
 41 2|            viežlybumą pražaidė.~   Bet ir mūs valgius, lietuviškai
 42 2|            čyžės taip pasidarė.~   Bet ak! kaipgi galiu mokėt,
 43 2|       jiems mėsinėt pažadėčiau.~   Bet ir dėl algos taip jau kasmets
 44 2|     brangaus išveržt nesigėdės.~   Bet, kad dirbt ką reik, visur
 45 2|           baras.~ O dar to negana; bet jau ir mušt pasikėso. ~Juk
 46 2|        dalgiu nusipirkt užsimiršo;~Bet ir kuinpalaikį taip jau
 47 2| rėplinėdams vis su piautuvu kirto;~Bet kaimynai jo rugius jau buvo
 48 2|        klastoms kits kitą nugauna.~Bet ir būrai jau nuo jų mokinasi
 49 2|       kalbėt ėsą bei gėda žiūrėti;~Bet, kas taip šveplen, tas būrą
 50 2|         nuolatai suvalyt vasaroją;~Bet jūs nei užkurtę man klausyt
 51 2|           kad vokiškai dabinėjas, ~Bet jau ir prancūziškai kalbėt
 52 2|      kruopas užgardina šauniai.~   Bet ir su riešutais saldžiais
 53 2|            tuo vaidytis užsimiršo;~Bet pons vakmistras, tuojaus
 54 2|    dairėmės, visur mėsos pasigedę;~Bet kisielius ans gardus su
 55 3|           iš autų purvelį svilin. ~Bet Katrynė su Berge skauradą
 56 3|          bei ploštė moterų rėdai, ~Bet vainikas su kasoms mergų
 57 3|   berždžias, o jaučių du mėsinėjo;~Bet kiek kiaulių bei avių, mėsininks
 58 3|          mėsas padalyt pasisiūlė. ~Bet, kaip ponai daro, tranšieruot
 59 3|          drogais išnešė laukan.~   Bet ir moters svodbiškai pasidžiaugt
 60 3|           Pakuliene garbino gaidį.~Bet gaspadinės viežlybos skyriu
 61 3|            Kubas čirškino smuiką, ~Bet Žnairiuks zūbus ištempęs
 62 3|            aslos šokdami spardės. ~Bet kiti, su vyžomis tyčioms
 63 3|        durnas šūtkas prasimano.~   Bet girdėkit dar toliaus, kas
 64 3|        tabako jau rūkyt negalėjo, ~Bet dėl išgąsties iš rankų išmetė
 65 3|       nusivėmęs, vėl pasirodžiau, ~Bet tyčioms nesakiau, dėl ko
 66 3|     protingai reikia palinksmint. ~Bet ir, kas ant pilvo reik,
 67 3|            šilto vandenio plaukia;~Bet nabagėlis būrs, skylėtą
 68 3|        kloniojas didei pasilenkęs.~Bet jau taip kožnam dievs vietą
 69 3|         įdrožiau tinginį Slunkių. ~Bet jisai, tuojaus mane pešt
 70 3|            nukist visai nežinojau,~Bet kiti baudžiauninkai dainuodami
 71 3|           Lauras liudymą duoda.~   Bet negana dar bus; aš tau daugiaus
 72 3|          razbaininks atėmė kirvį, ~Bet dar kuinpalaikį man jis
 73 3|         ranką, ~Ale ne sau vogiau, bet vis maloningiems ponams.~
 74 3|            ar stroką sau pasidaro.~Bet ir toks dramblys tarp būrų
 75 3|    karklais be negelių sukabinti. ~Bet apačioj, kad jų butus biaurius
 76 3|              Taip aš jam pasakiau, bet jis, beržinį nutvėręs, ~
 77 3|         prisikošt į karčemą bėga. ~Bet moteriškė jo, linų grįžtes
 78 3|           surbia.~O dar to negana, bet ir vaikus nusivedus ~Ir
 79 3|      Plaučiūną su Dočiu nukeliavo;~Bet ir Krizas su Lauru ten jau
 80 3|       sukviestų svečių susirinko, ~Bet ir nekviestų kaimynų daug
 81 3|          tarnus įnešdino greitai. ~Bet Enskys, jo klapčius, daug
 82 3|         niekus išpliopt nesigėdi. ~Bet kiti jau vėl dėl kiaulstaldžių
 83 3|         žaizdas aptvert susirinko;~Bet Pakulienė jį žadėt pas patalą
 84 3|          nei sopagų dar nepažino, ~Bet vyžas, kaip būrams reik,
 85 3|         glūpai taisydami juokias. ~Bet kiti, vaidus dėl niekniekių
 86 3|          pasišiaušia begirdint.~   Bet dar to negana. Taipo girtuodami
 87 3|           darbų jų pradeda zaunyt.~Bet ir viežlybų krikščionių
 88 3|      šventai ir mandagiai elgias, ~Bet ir savo namus kaip reik
 89 3|            nelabųjų irgi bedievių.~Bet dar ir toliaus taip bus,
 90 3|           nei vokiškai nepagyriau;~Bet tikt būriškai, kaip draugas
 91 3|             pašaro laukia.~Duokim, bet vis su protu padalydami
 92 4|       darbus ir jo madarą skystą. ~Bet ir ponai, su šulnais skraidydami
 93 4|            ponačiai stov įsirėmę. ~Bet kiti nuogi žagarai, tarp
 94 4|    kloniojas, kad švilpina vėjai. ~Bet ir kerplėšos, ir jų kelmai
 95 4|           kad kokį kuiliuką suėda;~Bet ir kuilį didelį jie parplėšt
 96 4|           prisiėdę,~Dar nesisotin, bet ir jautienos užsigeidę~Taip
 97 4|        nusibastę, pradeda gandint.~Bet ir juodo jie daugsyk n'atbodami
 98 4|          stuopoms pripila gerklę! ~Bet tai vis klasta; nės varts
 99 4|   vokiečiai visoki mus pažiūrėti, ~Bet ir daug prancūzų mus mylėt
100 4|        reik, išmanomai pasisakėm, ~Bet, kas dar žiemai reikės,
101 4|           ugnelę mums dovanojo?~   Bet ir malkos reik, kad nori
102 4|           nerastumbim pasislėpti, ~Bet nei žvėrys ant laukų bėginėdami
103 4|         būriškas sudegina šėtras, ~Bet ir poniškus butus supleškina
104 4|        šaltyšiaus žodį paniekins. ~Bet ir tai negerai, kad kartais
105 4|         tuo keli po suolu nupuolė;~Bet kiti tarp jų, daugiaus turėdami
106 4|           visas supleškino trobas;~Bet ir Duraką puloks perplyšdams
107 4|          ir Dočį bardami spiaudė. ~Bet dar to negana. Raspustą
108 4|           kad ponai liudymą gyrė. ~Bet Dočys girdėkit tikt, rankas
109 4|   naudingas daikts į kaminą pūsti,~Bet prieš vėjus pūst dar jos
110 4|        šaltyšiais nuvežė greitai. ~Bet ir vakmistrui pons amtsrots
111 4|        išauštant gandina žiedžių. ~Bet dumčiuks jo, kurs kasdien
112 4|          sunkiai dūsauti paliovė. ~Bet kaip jo tarnai, kiek yr,
113 4|          sulaukęs numirė biedžius.~Bet ir vakmistrui taip smarkiai
114 4|         bei baust tau įdavė šoblę;~Bet teisiuosius kirst ir durt
115 4|    nenugrisom;~Ne, nenugrisom dar, bet vis daugiaus užsigeidžiam! ~
116 4|        valgo ir linksmai šokinėja.~Bet kad rudenis ir žiema jau
117 4|            skirstyt ar pasisavint,~Bet užger reik pr'imt, kaip
118 4|         dar svietą šį nepažįstat, ~Bet nei žindyti paršukai vis
119 4|       diena žiedelis dar nesirodo,~Bet reik daug dienų, ik pumpurs
120 4|            mes dar sviete nebuvom.~Bet pamatysim, kad jau vėl su
121 4|       dovytis ir dirbt nepaskyrė, ~Bet be rūpesčių jus išlaikyt
122 4|       reiks, vėl žada parūpint.~   Bet be tavęs, tu dangiškasis
123 4|            rods numanyti negalim, ~Bet tu jau žinai, kiek mums