Part

  1 1|        tarė, - mūs giminė taip jau vis šlovina dievą."~   Bet lakštingala,
  2 1|         kytriai pasislėpus, ~Laukė vis, iki kožnas bus savo dainą
  3 1|          Todėl ji paskiaus kasmets vis pradeda šūkaut ~Ir nakties
  4 1|           sakyk, gaidel! dėl ko tu vis pasislėpus ~Ir, kad pradeda
  5 1|          paukštelių nei karalienė ~Vis dailiaus ir šlovingiaus
  6 1|          turbonų niekini rėdą;~Bet vis nei būrka prastai viešėdama
  7 1|          atlankyt sukeliavę, ~Kūdą vis ir alkstantį pavasarį randa;~
  8 1|    išsisplėtęs ~Bei besikloniodams vis ir linksmai šokinėdams:~,,
  9 1|         burzda! ~O vei kožną dievs vis su pasimėgimu sotin.~   
 10 1| nuskęstančio sušuko nešvankiai ~Ir vis ,,gelbėkit, ak! gelbėkit"
 11 1|            Bet dar tai negana; jis vis pinigų graibydams ~Ir besispardydams
 12 1|    rymodams ant stripinio savo, - ~Vis niekai, kad tūls žioplys
 13 1|       Bleberiu vapa, ~Būk pilionys vis linksmai kasdien prisivalgą ~
 14 1|            Štai žiūriu, viena boba vis lekuodama bėga. ~Gryta!
 15 1|        dabinėtas,~Ant šilkų perynų vis į patalą guldo.~O vei ir
 16 1|          nei viens ikšiol n'užaugo vis besijuokdams;~Ir iš lopšio
 17 1|          dievs, pasikakint.~Juk ne vis reik vargt, ir tokios randasi
 18 1|         pas mus pasilikus, ~Ir kad vis miegot mums būtų sviete
 19 1|           juk, koks moterų būdas) ~Vis susiraukus ir rankas grąžydama
 20 1|    grąžydama verkia. ~Aš vaitodams vis ir tokią bėdą matydams, ~
 21 1|            Tą daugsyk apgauna, kur vis ritasi šokdams;~O kieksyk
 22 1|          Kuinas taipo jau ramboks, vis žingine žergdams, ~Kartais
 23 1|          mes, tėvai jūsų gyvenom. ~Vis protingai, vis pamaži nusitverkite
 24 1|           gyvenom. ~Vis protingai, vis pamaži nusitverkite darbus. ~
 25 1|     Neprieteliau! tu, lėbaudams ir vis smaguriaudams, ~Lauką su
 26 1|   išmaitint nežadėjo, ~O tingėdami vis ir snausdami sviete netinkam. ~
 27 1|     vasarojo.~Juk negali maitintis vis vienais riebumynais;~Ir
 28 1|      skundies. ~Kas tau kalts? Kam vis, sulaukęs rudenį riebų, ~
 29 1|             kad nepasėji. ~Tu tikt vis mėsos kasdien prisiėst išsižioji, ~
 30 1|        nesivaidyk!~Juk žinai, kaip vis daugiaus nor moterų būdas, ~
 31 1|            Rods, - tarė Pričkus, - vis tiesa, kas čia pasakyta. ~
 32 2|       švenčių ~Irgi, sulaukęs jas, vis sveiks ir drūts pasilinksmink. ~
 33 2|             Rods sveiks kūns, kurs vis šokinėdams nutveria darbus, ~
 34 2|   prisivargęs~Savo prastus valgius vis su pasimėgimu valgo, ~O
 35 2|               Tas apgauna tą, kurs vis kasdien išsirėdęs, ~Ale
 36 2|       išsirėdęs, ~Ale dūsaudams ir vis sirgdams nutveria šaukštą!~
 37 2|         kupiną skrynę~Klūpodams ir vis vaitodams garbina skarbus!~
 38 2|         nedrįsta, ~Bet nei bloznas vis nedarytą viralą srebia ~
 39 2|             Su griekais kasdien ir vis tingėdami penis.~O štai
 40 2|          išrūgų skystų prisisurbę,~Vis tekini, kaip klapams reik,
 41 2|          žaidė, - ~Tai jau baigias vis ar jau visai pasiliovė. ~
 42 2|           ji gatavą dalgį ~Aštrina vis ir, jauno jų n'atbodama
 43 2|      bedievių, ~Ant kurių liežuvio vis velniai šokinėja.~Tūls apjekėlis,
 44 2|   užsigeidęs, ~Kiaulėms ant garbės vis kiauliškai šūdinėja. ~Bet
 45 2|            iš drobės sau pasidarę,~Vis tekini, kits kitą neigi
 46 2|        kožnas, jo paminėdams, ~Dar vis verkia: nės jisai jau numirė
 47 2|          Jis nesakydavo ,,tu", bet vis pasakydavo ,,jūsų";~Ir iškoliodams
 48 2|          jūsų";~Ir iškoliodams jis vis ištardavo ,,jūsų":~Nės tikt
 49 2|  mudraudams rėkti pagauna;~Nės jis vis kytriaus už poną nor padaryti ~
 50 2|            Kas jau bus iš jūs, kad vis raudodami kauksit;~O paskui
 51 2|             Irgi praryt mano dūšią vis į patalą siekė;~Todėl iš
 52 2|            lepusi nosis ~Baidos ir vis poniškai užkumpusi juokias;~
 53 2|           žioplį. ~Jis nekyšo tikt vis po surukusia skranda;~Bet
 54 2|        tokie daug dolerių tyko ~Ir vis pasėlio daugiaus išveržt
 55 2|          Ponams taip, kaip būrams, vis įtikti mokėjau;~Tikt šeimynai
 56 2|           kad reik padalyt, šmotus vis kyšteriu riebius. ~Todėl
 57 2|         bėga;~O jūs, neprieteliai, vis tikt kirmyt pasileidot? ~
 58 2|          kad jiems vertai grumzdi, vis keikdami baras.~ O dar to
 59 2|       budės pasigedo ~Ir vaitodams vis ir šen, ir ten bėginėjo;~
 60 2|        pamatydams ~Ir žioplinėdams vis bei būriškai šokinėdams, ~
 61 2|           Šnypšdams ir rėplinėdams vis su piautuvu kirto;~Bet kaimynai
 62 2|            nesigėdi;~Dingojas, kad vis garbė, ką garbina ponai, ~
 63 2|          ką garbina ponai, ~Ir kad vis kytrums, ką jie pliuškėdami
 64 2|             Tikt nedrįsta biedžius vis kaip reik pasakyti.~   Taip
 65 2|     pakamorė suriko:~,,Vaikai! kam vis vėpsot taip? Ant dargana
 66 2|         gaspadinės ~Su ketvirčiais vis džiovint į kakalį šauja. ~
 67 3|        spindulį slepia;~O šešėliai vis ilgyn kasdien išsitiesia.~
 68 3|        degtų, ~Su pilvotais zūbais vis į kaminą pučia. ~Jekė su
 69 3|          Irgi svečiams išalkusiems vis ragino siūlyt. ~Tušė, staltieses
 70 3|          kad kožnas pons įsirėmęs ~Vis šventus ir viežlybus tikt
 71 3|      susiėmęs,~Poniškų bei nobažnų vis poterių laukiu.~Štai žiūriu,
 72 3|            man čia nedera rėkaut, ~Vis pamaži šnibždėdams ir kytriai
 73 3|         vyžoti nabagai,~Šen ir ten vis stumdyti bei daug prisivargę, ~
 74 3|          jūs neprieteliai, valgius vis rydami riebius ~Ir vis rinčvynius
 75 3|     valgius vis rydami riebius ~Ir vis rinčvynius į pilvą košdami
 76 3|          tikt bėga. ~Ans, įsirėmęs vis ir poniškai pasipūtęs~Vardo
 77 3|         daugybė didelė kaba;~O dar vis daugiaus mėsos į kaminą
 78 3|            Kad per nosį teškančios vis ritosi srovės. ~Ak, mes
 79 3|            tarė Lauras, - su miera vis reik pasipurtint. ~Proto
 80 3|            sulaukęs rudenį riebų, ~Vis besijuokdams ir dainuodams
 81 3|         lūkuria šmotų.~   Taigi ne vis kasdien nei svodbą didelę
 82 3|      padarydams čėrauk!~Ne kasdien vis su smalstumais vėdarą linksmink ~
 83 3|          vėdarą linksmink ~Irgi ne vis durnai ir taip sau uždarą
 84 3|        dovanoja, ~Kad mes jas tikt vis kaip kiaulės ėsdami rytum? ~
 85 3|            ir, kas ant pilvo reik, vis turime rūpint."~   ,,Tai
 86 3|       turime rūpint."~   ,,Tai jau vis tiesa, - švepluodams ištarė
 87 3|      dyvino žodžio;~Juk žinai, kad vis tiesa, ką čia suvapėjom.~   
 88 3|         didžios giminės, tarp būrų vis pasipūtęs, ~Nei lašinių
 89 3|          ką pasikirst užsigeidęs, ~Vis tikt aužuolus, klevus ir
 90 3|             Ale ne sau vogiau, bet vis maloningiems ponams.~Juk
 91 3|            su kitais gaspadoriais ~Vis aukščiaus česnyj tarp svotų
 92 3|       svotų lendate sėstis~Ir tikt vis gardžiai smaguriaut ir maukt
 93 3|         kojas buvo palūžę. ~O štai vis dėl niekniekių taipo nusitiko;~
 94 3|         klojimą bemušdams, ~Laižos vis ir gurkščiodams į karčemą
 95 3|   nusinešus ~Ir slaptoms pardavus, vis paragaudama surbia.~O dar
 96 3|      Mertyną smaguriaudams,~Laižės vis ir gurkščiodams prisiėst
 97 3|         nusigandus,~Pusgyvį vyrutį vis globodama verkė ~Ir jo kiaušę
 98 3|        stervą buvo suvalę,~Dūkdams vis ir rėkaudams kone numušė
 99 3|            švents praneša raštas, ~Vis pulkelis miels viernųjų
100 3|        visur karaliaudams ~Velnias vis baisiaus piktųjų suvelia
101 3|      nepažindami svietą, ~Dingojom vis, kad tik šveisteris ir prancūzas ~
102 3|         pašaro laukia.~Duokim, bet vis su protu padalydami duokim;~
103 4|         koks dyvinas oras, ~Rūbais vis vienais ir tais pačiais
104 4|       karves.~O ir tai negana; jie vis daugiaus išsižioję~Jau ir
105 4|           pripila gerklę! ~Bet tai vis klasta; nės varts taipo
106 4|    rėplinėja. ~Viens, stovėdams ir vis šen ir ten žioplinėdams, ~
107 4|            draugui, ~O kitsai tikt vis į pypkį kemša tabaką ~Ar
108 4|      vogdavai uosius! ~Ale beje tu vis kytriai prisivogti mokėjai;~
109 4|      kaimynu mūsų bebūdams, ~Kožną vis lietuviškai mylėdavo sėbrą. ~
110 4|            kaip reik gaspadoriui, ~Vis gardžiai keptus ir virtus
111 4|            tą niekina valgį;~O man vis viens miers, kad tikt mėsos
112 4|         viešpatys maloningi ~Būrą, vis pinigų daugiaus norėdami,
113 4|               Tas nevidons baisus, vis poniškai pasipūtęs, ~Nei
114 4|          jau balamūtas, ~Rėkaudams vis nei gaidys savo skiauturę
115 4|         grieks pasirodo ~Ir tamsoj vis ik išauštant gandina žiedžių. ~
116 4|          šoka.~Nės prieš gaidgystę vis jam bilduks pasirodo ~Ir
117 4|          Tu savavalninke didpilvi, vis pasišiaušęs ~Ir nei žaibas
118 4|            Ne, nenugrisom dar, bet vis daugiaus užsigeidžiam! ~
119 4|            traukia~Ir savo šiaudus vis į mus žiūrėdami braškin.~
120 4|         Ale su pilnoms saujoms mus vis šert nežadėjo. ~Taigi nereik
121 4|           Bet nei žindyti paršukai vis šokinėjat. ~Dar ir jums
122 4|         pasikepsim ar išsivirsim, ~Vis rytojaus ir kitų dienų paminėkim. ~