Part

  1 1| pagadintus. ~Sienas ir čytus ir daug naujintelių sparų ~Vėjai
  2 1|         lopė. ~Taip po tam abu, daug dirbę bei trūsinėję, ~Valgį
  3 1|         pradedi juoktis, ~O mes daug prisivargę jau į patalą
  4 1|     Tikt n'užmiršk, gaidau! per daug giedodama valgyt. ~Imk drąsa,
  5 1|       plaukt sparnus dovanojo. ~Daug gyvų daiktų po medžiais
  6 1|    alkaną dieną, ~Kad visur per daug baisybės darganų teška ~
  7 1|  varnoms, ir jų draugala šarka ~Daug kasmets, kaip žinom, išgaišina
  8 1|        mudriai šokinėja ~Ir per daug durnuodams sau iškadą padaro. ~
  9 1|    glūpi dar būdami snargliai, ~Daug visokių niekniekių glūpų
 10 1|         C nemokėdami čiauškėt, ~Daug vargų bei strokų tėvams
 11 1|         Sau ir mums nabagėliams daug padarei vargelių. ~Dievs,
 12 1|       pirmykščios tavo lėlatės ~Daug dyvų bei daug neregėtų štukų
 13 1|     tavo lėlatės ~Daug dyvų bei daug neregėtų štukų padarė, ~
 14 1|        dienos, ~Kad, prisivargę daug, širdingai vėl pasidžiaugiam. ~   
 15 1|         to, kad būras tūls, per daug bėginėdams ~Ir permier besirūpindams,
 16 1|          lietuvninkams, padarei daug gėdos.~Aš, kad man skvieruot
 17 1|  spardos. ~Vištos ant laktų jau daug iškarkino pautų;~Tikt palūkėk,
 18 1|       Virt ir kept gardžiai jau daug visur pasidaro.~   Nugi
 19 1|    akylai, kad užardami lauką, ~Daug visokio sau išbertumbit
 20 1|       šiupinį valgai. ~Ai! kaip daug jie mums per metą skalsina
 21 1|       kiemus ilgai jodinėdams, ~Daug įsitėmijau, kaip daro mūs
 22 2|          dieve duok! sulauk dar daug pavasario švenčių ~Irgi,
 23 2|        dievo. ~Tas žmogus, kurs daug trūsinėjęs bei prisivargęs~
 24 2|    kentėt neprivalom. ~Ak! kaip daug mieste bei dvaruose prisistena, ~
 25 2|    kankina ligos?~Kodėl jų taip daug pirm čėso giltinė suka?~
 26 2|        ar jau visai pasiliovė. ~Daug gyvų daiktų, kurie lizde
 27 2| baisybių jau apalpti pradėjo;~O daug žvirblių pusgyvių nuo stogo
 28 2|          tarė Selmas, - jau per daug yr sviete bedievių, ~Ant
 29 2|       vėl visi mylėdavo būrai. ~Daug yr ponpalaikių, kurie, pamatydami
 30 2|          Ir, kad Diksas mus per daug užnikdavo dovyt, ~Tu kaip
 31 2|    grečno, ~Puspyvės ir skinkio daug liepei padaryti;~Ir, kad
 32 2|     pasidėdams, ~Ašarų mums per daug ir raudą didę padarė. ~Juk
 33 2|     naktis miegot negalėjau ~Ir daug ašarų rietančių nei košte
 34 2|         tarė Krizas, - rods dar daug mums reiks pasipurtint,~
 35 2|      šiaip ir taip prisibandęs,~Daug dyvų ir daug naujienų tau
 36 2|       prisibandęs,~Daug dyvų ir daug naujienų tau pasakysiu.~
 37 2|       dėl smarvių bei biaurybių daug prisivargęs,~Jau po tam
 38 2|        aš jau kaip glūpas vaiks daug razumo rodžiau,~O kaip pusbernis
 39 2|          O štai dar algos tokie daug dolerių tyko ~Ir vis pasėlio
 40 2|        ir kiaulių bei ožkų taip daug mėsinėjau, ~Kad jau vos
 41 2|     raudą didę padarė, ~Nės dar daug žiedų tikt vos žydėti pradėjo ~
 42 2|         O vei ten, dyvų visokių daug pamatydams ~Ir žioplinėdams
 43 2|        gėdą padaro;~Juk ir būrų daug jau jiems prilygt nesigėdi;~
 44 2|        jie pliuškėdami plūsta. ~Daug yr ponpalaikių, kurie kasdien
 45 2|       pasikėlė.~Lauras, jau per daug mirkyts, tuo piną pagavo;~
 46 2|         mes, nepažindami dievą,~Daug nešvankių ir durnų daiktų
 47 2|         kurių besidovydams taip daug trūsinėjai,~Argi ne grieks,
 48 2|   Bėgdamos į gires jos sau taip daug prisirovė, ~Kad jau kelios
 49 2|        visą;~O kad Jekė su Pime daug plūst nesiliauja, ~Tuo riešutų
 50 2|        pamylėjo,~Ir mums duonos daug, o bandai pašaro davė. ~
 51 2|        vėl pasidžiaugtų~Ir taip daug pardovytas dūšeles gaivintų...~   
 52 2|        kad švęsit rudenį riebų,~Daug linksmybių velydams, pasiliecavoju. ~
 53 3|      Ten, kur vanags su vaikais daug sulesė vištų, ~Ir varnai
 54 3|      skauradą šiūruoja ~Ir, kad daug ugnies ben veik po katilu
 55 3|  sukvietę giminę visą, ~Tytveik daug dėl to kaštavos irgi steliavos. ~
 56 3|         po tam kviesliai greiti daug sunešė valgių:~Jautienos
 57 3|       Stepas nuo riebių kumelių daug pamelavo, ~O Enskys savo
 58 3|         smuiką. ~Ale Dočys, per daug prisiėdęs bei prisisurbęs, ~
 59 3|        Garbindamos dyvų visokių daug sumelavo.~Juk žinai, kaip
 60 3|       sumelavo.~Juk žinai, kaip daug pliuškėt gal moterų būdas,~
 61 3|          kaip linksmas būrs per daug prisisurbęs ~Kartais ant
 62 3|       tūls randasi naras, ~Kurs daug zaunydams krikštynoms gėdą
 63 3|      šlapjurgis ir tarp jų, per daug prisikošęs, ~Būriškas šūtkas
 64 3|      Pas kurį puikių šlapjurgių daug susibastė. ~Aš, kaip tarnui
 65 3|         ir ten vis stumdyti bei daug prisivargę, ~Tankiai vos
 66 3|         tūls tvankas įžarstytas daug kepino kiaušę.~Mes besidovydami
 67 3|   semdami gėrėm. ~Prakaito taip daug nuo veido mums nulašėjo, ~
 68 3|       mandagiai elkis.~Mets tur daug dienų, ik visas jis pasibaigia, ~
 69 3|      pasibaigia, ~O kožna diena daug kąsnių nor pasisotint. ~
 70 3|     vokietis mums gėdą padaro. ~Daug tarp mūs yra, kurie, durnai
 71 3|        mėžinį rauso.~   Rods yr daug žioplių, kurie nabagėlį
 72 3|        pasišiaušė, ~O tarp būrų daug mane jau kone visą prakeikė. ~
 73 3|          kurį Dočys prasimanė, ~Daug bei vaidų sviete padarė. ~
 74 3|        su spragilu daužia.~Sako daug žmonių, kurie jo šiupinį
 75 3|        Bet ir nekviestų kaimynų daug susibėgo. ~Kaspars kloniojos,
 76 3|        išsižiojo.~Tuo Plaučiūns daug spirgintų bei šutintų valgių ~
 77 3|        Bet Enskys, jo klapčius, daug paliavotų kragų, ~O moliavotų
 78 3|         macnių sugabeno. ~Gryta daug žolių šlovingų bei debesylų, ~
 79 3|         su pasaka savo!~Jau per daug dyvų, jau ausys mūsų praskudo. ~
 80 3|         smirdai ~Ir besibardami daug glūpų daiktų sumeluoja.~   
 81 3|          Jis giedodams šiam per daug nemandagiai rėkia,~O kitam
 82 4|      Rudenis, ans dramblys, per daug nemandagiai drėbdams ~Ir
 83 4|         Mes, kad mus žiemys per daug užkibina grumzdams, ~Tuo
 84 4|       užsimaujam;~O kad jau per daug žiemys mus pradeda dovyt, ~
 85 4|       mokinto Bleberio žentas, ~Daug klastų tarp jūs numaniau,
 86 4|    sėdėdams, - ~Pričkau, tu per daug jau mūs išniekini būdą;~
 87 4|   kožnas Lietuvą giria ~Ir kaip daug svetimų žmonių, kad mus
 88 4|   visoki mus pažiūrėti, ~Bet ir daug prancūzų mus mylėt susirinko;~
 89 4|      kurią mes skildami darom, ~Daug naudos ir daug iškadų gal
 90 4| skildami darom, ~Daug naudos ir daug iškadų gal padaryti. ~Kad,
 91 4|       tikt, kad mes nedabojam, ~Daug, ak, daug iškadų gal ūmai
 92 4|       mes nedabojam, ~Daug, ak, daug iškadų gal ūmai padaryti, ~
 93 4|    pasidarė. ~Argi nematėte jau daug tokių nabagėlių, ~Ubagais
 94 4|     karalius? ~Tarp lietuvninkų daug yr išdykusių būrų ~Ir bernų
 95 4|        išdykusių būrų ~Ir bernų daug yr, kurie tą niekina valgį;~
 96 4|  mirdams?~Dėl bėdos juk kartais daug dyvų nusiduoda. ~Tikt permier
 97 4|           tarė Selmas, - ne per daug dėl to nusiminkim!~Juk be
 98 4|        Žinot juk, kaip mes, per daug raudodami biedžiai, ~Ak,
 99 4|      jau, kaip šiupinį verdam. ~Daug išleidom jau skūpų pavasario
100 4| žiedelis dar nesirodo,~Bet reik daug dienų, ik pumpurs jo prasilukštin~
101 4|          trūsinėti pradėjom ~Ir daug prakaito per visą vasarą