Part

  1 1|            slapais su pasaka savo?~Juk sviets visas, ar būt būrs,
  2 1|    stokodams grūdo, gnyba žolelę. ~Juk ir jie kasmets, mus atlankyt
  3 1|          valgį bei gyvatą paskyrė;~Juk visur, kur žiūrim tikt,
  4 1|          pamotos prasivėrė. ~Žinom juk visi, kaip ponai keikdami
  5 1|            pilvo veržiasi laukan? ~Juk ir tavo tetėns užpernai
  6 1|         naujas vyžas prasimano.~   Juk tikt viens glūpums, kad
  7 1|      suteptus sopagus nušluostyt. ~Juk žinai, kaip jis tave dar
  8 1|     durnuodams sau iškadą padaro. ~Juk ir mes visi, glūpi dar būdami
  9 1|      alkūnių garbino bostrą.~Žinom juk, kaip vaikesčiai savo vasarą
 10 1|           niekus be razumo plūsta;~Juk ir ponų vaikesčiai taip
 11 1|    suvystytas į tamsų pasalį kiša;~Juk žinai, kaip būrai veislę
 12 1|         nei viens šiame sviete.~   Juk ir mes, dar A, B, C nemokėdami
 13 1|            niekų kvaršina galvas. ~Juk žinai, kaip yr, kad pulks
 14 1|            kur nusitraukei. ~Žinom juk ir mes, koktu, kad kaip
 15 1|            galvą. ~Tu su savo Ieva juk dar nebuvota bandę, ~Kaip
 16 1|            vargus ir didelę bėdą. ~Juk ir mes, kaip tu, šime sviete
 17 1|           taiko dievs, pasikakint.~Juk ne vis reik vargt, ir tokios
 18 1|         bei bingusių kuinų. ~Žinom juk, ką jaučiai mums rėplodami
 19 1|       trauktis;~O mano motė (žinot juk, koks moterų būdas) ~Vis
 20 1|         bensyk ir verkusi liaukis;~Juk dar čėso yr, ir mes atliksime
 21 1|           atliksime darbus. ~Žinom juk, kad ratas sens, pamaži
 22 1|         šūdvabaliai pasilinksmin. ~Juk tu jau su savo namais, kasmets
 23 1|          laukus įdirbdami vargsim;~Juk ir pirmas sviets, šventybę
 24 1|          Kasparo rečių.~Tu kasmets juk nei razbaininks vargini
 25 1|         pasipriešys. ~Tur klausyt, juk tam jisai tavo pašarą kramtė ~
 26 1|       jaučiais į galvijį pavirsi. ~Juk žinai, kaip biedžius toks
 27 1|        išsiprašo. ~Ak mano gaidūs! juk ir mums taip jau pasidaro, ~
 28 1|        neverk permier nusimindams;~Juk viens miers, kaipo savo
 29 1|          sau išbertumbit vasarojo.~Juk negali maitintis vis vienais
 30 1|       pasakydams, ~Eik, žioply! Tu juk kasmets dėl ėdesių skundies. ~
 31 1|             kad jos palūkanų nori;~Juk neprivalo jį tau duot, negavusi
 32 1|            zopostui didelį plotą, ~Juk žinai, kaip skanūs jie,
 33 1|           norės; minau nesivaidyk!~Juk žinai, kaip vis daugiaus
 34 1|           verpt krūvoms susisėda. ~Juk radau gana tokių, kurios
 35 2|           atbėkite greitai. ~Žinot juk visi, kas mėžiant puolasi
 36 2|        taip nedarydavo būrai.~Sako juk visur, kad būrs į baudžiavą
 37 2|          bėdas surokuoti! ~Vasara, juk žinai, kasmets tikt vos
 38 2|            jis jau visą suėda? ~   Juk žinai, brolau, koktu, kad
 39 2|        daug ir raudą didę padarė. ~Juk ir aš kelias naktis miegot
 40 2|      grečną šūdą pakrėsti? ~Puodui juk kasdien, kad kokį viralą
 41 2|         bet jau ir mušt pasikėso. ~Juk žinai, brolau! kaip pernai
 42 2|          kurs ant! piautuvą plaka.~Juk žinai, kaip jis kasmets
 43 2|     prisisurbę būrams gėdą padaro;~Juk ir būrų daug jau jiems prilygt
 44 2|    Plaučiūno parnešė plonį. ~Žinot juk, kaip mūsų lietuvninkai
 45 2|           žėlėk dieve! neragausim:~Juk, anot ano, juos vokiečių
 46 2|    pagardint juos negalėsim?~Žinot juk, kaip grybas, kad jį moki
 47 2|           joms nepareitis. ~Dantys juk, anot ano, sukrošusių metų ~
 48 2|     jauninteli klapai ~Tas gėrybes juk kramtydami garbina skaudžiai.~
 49 2|         bandai pašaro davė. ~Žinot juk visi, koks blogas buvo zopostas, ~
 50 2|           lankyti pradėsiu. ~Žinot juk, koktu, kad vakmistrai pasirodo ~
 51 3|         kožna tarp jų susiglamžė. ~Juk žinai, kaip mūs lietuvninkės
 52 3|           nemušk be reikalo kuiną!~Juk girdi, rytoj reikės į girę
 53 3|        dyvų visokių daug sumelavo.~Juk žinai, kaip daug pliuškėt
 54 3|          nusivilkę, štuką padarė. ~Juk žinai, kaip linksmas būrs
 55 3|          kalbas girdėdami tokias. ~Juk ir ponai, poniškai daugsyk
 56 3|          man taip pasidarė. ~Žinot juk, kaip ponpalaikiai tuo juokiasi
 57 3|     apjuoko ji mums yra pramanyta;~Juk permier mes biedžiai ant
 58 3|      bensyk česnyj susikvietę.~Tam juk dievs dosnus gėrybes mums
 59 3|           tau gal didei susigadyt.~Juk žinai, koks kūds daugsyk
 60 3|          kasdien į karčemą lenda? ~Juk girdėjot jau, kaip ans Dočys,
 61 3| švepluodams ištarė Bužas; - ~Žinom juk visi, kaip mes nuoginteli
 62 3|           dėl tokio dyvino žodžio;~Juk žinai, kad vis tiesa, ką
 63 3|       drimelį laiko, ~O štai patys juk daugsyk kaip drimeliai elgias. ~
 64 3|      dosningo Krizo nebūtų? ~Žinom juk, kaip kožnas pons su savo
 65 3|          spardais taip susiraukęs?~Juk ir man taip jau kaip tau
 66 3|           vis maloningiems ponams.~Juk žinai, kaip mums kasmets
 67 3|    pravardį jie praminė Slunkium. ~Juk žinai, kaip būrai veik naujieną
 68 3|           visur mėžinys pasirodo. ~Juk jie ir kiaules stuboj laikyt
 69 3|         dirbi? ar visai nesigėdi? ~Juk tu jau kaip šūdvabalis mėžinyj
 70 3|            iš kiemo mūsų paguitų! ~Juk jau mes visi smirdėt dėl
 71 3|           kalbas girdėdami tokias;~Juk Dočys kasmets, sulaukęs
 72 3|   išgąsčius mums pranešė kartais. ~Juk vos kiaulstaldis, vos klėtis
 73 3|          niekados nesulaukė.~Žinom juk, želėk dieve, kaip mūsų
 74 3|           šnektas prasimanė.~Žinot juk, kaip glūpas būrs, permier
 75 3|            padorumo viso netenka. ~Juk ir pats Plaučiūns, kur česnį
 76 3|            rėžtu besisukdams.~Sako juk visi šventųjų prarakų žodžiai,~
 77 3|            išvysime kyšant. ~Matom juk kasdien, kaip jau visur
 78 3|          paršuks turėts nesušaltų.~Juk kiekviens galvijas, kad
 79 4|           juos, kad gloda jų būtų!~Juk baisu žiūrėt, kaip jie kas
 80 4|      susimilk, padaryk mums provą!~Juk ne daugio reik, štai jau
 81 4|        visur dūsaudami skundžias. ~Juk baisu klausyt, kad, ant
 82 4|          prancūzas moka prigauti. ~Juk ir tu, gaidau, šaltyšium
 83 4|        daugiaus nepritinka. ~Žinot juk visi, kaip kožnas Lietuvą
 84 4|         mus būrai girt nesigėdės. ~Juk mums dievs aštriai, kaip
 85 4|          butus supleškina greitai.~Juk girdėjot, kaip dusyk puikiam
 86 4|          kitus draugus nepažeisi. ~Juk girdėjai, kaip Dočys ansai
 87 4|           ben pagalį vieną. ~Žinot juk visi, kokį mes urdelį turim ~
 88 4|      išsikept kasmets nusišaudau. ~Juk jūs, ponai, mus, būrus,
 89 4|            badu mirdams?~Dėl bėdos juk kartais daug dyvų nusiduoda. ~
 90 4|          nelabs nusibastė! ~Kožnas juk žioplys, vargdienių nugarą
 91 4|           girt nesigėdi. ~Kaspars (juk visi pažįstat Kasparą smarkų), ~
 92 4|         viernai atliekame slūžbą! ~Juk jau, kas tikt nor, tas būrišką
 93 4|            daug dėl to nusiminkim!~Juk be dievo sviete nieks negal
 94 4|           paliaukite verkę! ~Žinom juk visi, kas pernai mums pasidarė, ~
 95 4|        mums numirei pernai? ~Žinot juk, kaip mes, per daug raudodami
 96 4|      šiandien dar prisiėsit.~Žinom juk, kaip reik bandelę mylimą
 97 4|       perdaug pasakai prancūzams. ~Juk žinai, kiekviens žioplys
 98 4|            dievs padalydams.~Žinom juk ir jau daugsyk ištirdami
 99 4|          ar pasimažina greitai.~   Juk ne pirmas mets, kaip mes
100 4|          jį pradeda stumdyt.~Žinom juk visi, kaip mums biedniems