Part

 1 1|          mūsų linksmina širdis. ~Ak šlovings dieve, kaip dyvins
 2 1|      prastai viešėdama čiauški. ~Ak! ir tarp žmonių daugsyk
 3 1|       kaip pons glūpumą parodo. ~Ak! kiek sykių Krizas, į vyžas
 4 1|   nešvankiai ~Ir vis ,,gelbėkit, ak! gelbėkit" padusėjo.~Tuo
 5 1|    tamsoj dūsaudama verkia.~   ,,Ak! - tarė Lauras, rymodams
 6 1|    danguj kasdien pasilinksmin. ~Ak, gaidau! lietuviški kytri
 7 1|       bėgi taip išsižiojus? -~ ,,Ak! - tarė ji kytriai, - ponatis
 8 1|          lėlėms į šūdą pavirto. ~Ak išties! kita prova, kad
 9 1|         pulks lėlių pasidaro.~   Ak Adom! tu pirms žmogau išdykusio
10 1|         ir brolis numušė brolį? ~Ak Adom! tu, peržengdams prisakymą
11 1|   vargais į baudžiavą trauktis. ~Ak! kiek trūso reiks, ik į
12 1|     sąnarius atgaivinti galėjom.~Ak! kieksyk aš, rūpesčių visų
13 1|      krankiau pas kakalį šiltą. ~Ak! kad būt ilgiaus žiema pas
14 1|   nusitvert vėl ragina rengtis. ~Ak! man ašaros į akis jau pradeda
15 1|         ir tokią bėdą matydams, ~Ak! močiute, tariu, bensyk
16 1|     biedžiams tiems nusitiko. ~,,Ak! - tarė Paikžentis, - Pukys
17 1|      Pukys juos taip pagadino". ~Ak! tu neprieteliau, ką dirbi,
18 1|         verkdams vos išsiprašo. ~Ak mano gaidūs! juk ir mums
19 1|     nusivirt ir kuom pasisotint.~Ak! jūs kumpiai, jūs dešrelės
20 1|       auteliams gals pasiliktų. ~Ak! kad visos moters taip kytriai
21 1|      būtų tiek nuogų nabagėlių? ~Ak išties! mūsų būrai, nei
22 2|        ligas kentėt neprivalom. ~Ak! kaip daug mieste bei dvaruose
23 2|        puikias su pašaru maišo. ~Ak! kaip tūla mūsų žolelių
24 2|          tuo šūkteriu graudžiai:~Ak! tariu, kaip visai niekings
25 2|    neprietelius prasikeikė.~   ,,Ak! - tarė Selmas, - jau per
26 2|         jisai jau numirė pernai.~Ak! išties ir verts, kad jo
27 2|          verktų. ~Tai buvo pons! ak tokį vos vėl rasime sviete! ~
28 2|     naštoms vos gal atsidvėsti. ~Ak, kas gal visokias mūsų bėdas
29 2|        lazda dar muša nabagą.~   Ak, pon amtsrot, ak! dėl ko
30 2|      nabagą.~   Ak, pon amtsrot, ak! dėl ko mums numirei pernai? ~
31 2|         ko mums numirei pernai? ~Ak, su tavim jau ir linksmybės
32 2|       linksmybės mūsų prapuolė! ~Ak tėtuti! tavęs kasdien kiekviens
33 2|          būrus įžeist negalėjai.~Ak! kieksyk tu verkdams mūsų
34 2|        gaivint atveždavo bačką. ~Ak pon amtsrot miels! dėl ko
35 2|        pyragais gal pasivalgyt. ~Ak! kur dingtų ponai, kad jie
36 2|        sukraut į kupetą liepia? ~Ak ir čėsas bus; Joninių didelę
37 2|      laukų trūsus nusitversim.~,,Ak! - tarė Krizas, - rods dar
38 2|      daugiaus išveržt nesigėdi. ~Ak! kur dingo Prūsuose barzdota
39 2|       šmotelį duodavo priedams, ~Ak! kaip girdavo sotinti bernai
40 2|      čyžės taip pasidarė.~   Bet ak! kaipgi galiu mokėt, kas
41 2|    šeimyna jau mane visą suėdė? ~Ak! man biedžiui jau beveik
42 2|      veik atsilieps gaspadoriui.~Ak! nemislyk taip! kampe dar
43 2|       kribždėdams šūde gyvena." ~Ak! kad jau gaspadorius pats
44 2|          lieps pasipurtint?~   ,,Ak, - tarė Paikžentis, mokinto
45 2|  svečiais po suolu nupuolė.~   ,,Ak! - tarė Selmas, - jau toktu
46 2|         ant lauko bus pasilikę? ~Ak! kur dingot jūs, barzdotos
47 2|  sudriskę bei skaroti nukaksit? ~Ak! ben gėdėkitės tas gėdas
48 3|          tašlą mindami minko.~   Ak, kur dingot, giedros jūs
49 3|     šaltai sapnuodami miegti.~   Ak, daržų grožybės jūs su savo
50 3|         jūs gi pavasario šlovė, ~Ak, kur dingo jūs puikums su
51 3| viežlybus tikt ištaria daiktus. ~Ak, šlapjurgis ir tarp jų,
52 3|          taip jau nesigėdi.~   ,,Ak, - tarė Pričkus, - aš, tiek
53 3|        irgi namo parjojau."~   ,,Ak,- tarė Selmas, - rods nešvankios
54 3|    drausmės kekšaudami juokias. ~Ak, kur dingo viežlybums jau
55 3|       atbėgęs Bleberio tarnas:~,,Ak, - tarė, - linksminkitės,
56 3|      gėrybes į skūnes suvalyti. ~Ak, kas tai darbai, kurius
57 3|   teškančios vis ritosi srovės. ~Ak, mes biedžiai, ak, visur
58 3|       srovės. ~Ak, mes biedžiai, ak, visur didei prisivargom!~   
59 3|    biaurius su vandeniu plauti. ~Ak, nepadyvyk man dėl tokio
60 3|       susimilt nesupranta."~   ,,Ak, - tarė jam Enskys, ištraukęs
61 3|         kumpu nugandina svietą. ~Ak brolau, šio stungio, šio
62 3| skvieruot ir mušt nesiliauja.~   Ak širdings brolau, didei meldžiu,
63 3| smaguriaut ir maukt išsižiojat. ~Ak, kad vyriausybė jau ant
64 3|        javus, išgandina svietą. ~Ak, kiek butų jis taip dūkdams
65 3|      taip dūkdams jau pagadino, ~Ak, kiek girių bei kalnų jis
66 3|        bei vaidų sviete padarė. ~Ak, kiek viežlybų kaimynų,
67 3|        kone numušė smirdas.~   ,,Ak, - tarė Selmas, - bengi
68 3|        jau ausys mūsų praskudo. ~Ak, kur dingot jūs, lietuviškos
69 3|       išplėštų sukasi pluoštai. ~Ak jūs neprieteliai, jūs išpiudyti
70 3|       reik kokį pinigą kyštert, ~Ak, tokių visur glūpų niurnėjimų
71 3|          piktųjų suvelia kudlą. ~Ak broleliai, ak, išbuskim
72 3|    suvelia kudlą. ~Ak broleliai, ak, išbuskim irgi pajuskim, ~
73 3|         baisingos mūsų gadynės. ~Ak, katrul jau čėsas mūsų nelabs
74 3| lietuvninkams mums gėdą padaro. ~Ak lietuvninkai, širdingi mano
75 3|          pas mus į Lietuvą varo.~Ak, jau skubinkimės ben veik
76 4|       sveikint pradeda žiemą.~   Ak, jau ben ir reik; Kalėdų
77 4|        karštoką viralą srebiam. ~Ak jūs vargdienėliai, jūs nuogi
78 4|     tamsoj tralalaudami staugė. ~Ak jūs neprieteliai, ar jau
79 4|      tuojaus tikt ėda, tikt ėda.~Ak žiemy, žiemy, susimilk,
80 4|        Krizas Krizą prigauna?~   Ak dyvai, kad jau dėl mūs vierni
81 4|       dar būrų giria vagystę.~   Ak tu švents dieve, kokią gi
82 4|        kokią gi gadynę sulaukėm!~Ak kokios tamsybės jau apjekino
83 4|     krapšto kruviną snukį."~   ,,Ak, - tarė jam Enskys, pas
84 4|        kad mes nedabojam, ~Daug, ak, daug iškadų gal ūmai padaryti, ~
85 4|        kuolas viens pasiliko.~   Ak mano kaimynučiai, ak širdingi
86 4|             Ak mano kaimynučiai, ak širdingi broleliai! ~Aš
87 4|       dyvus girdėdami tokius. ~,,Ak, - tarė viens tarp jų, -
88 4|        tikt, kas mums pasidarė! ~Ak Dočy, Dočy, tu mūs klausyt
89 4|         jų spaudžia malonė.~   ,,Ak, - tarė Lauras, viežlybus
90 4| viežlybus žodžius pasakydams, - ~Ak, katrul jau čėsas mūsų nelabs
91 4|     gaidys savo skiauturę rodo. ~Ak, kaip maž tokių, kurie,
92 4|         mums raudą didę padarė. ~Ak, pon amtsrot, ak, dėl ko
93 4|        padarė. ~Ak, pon amtsrot, ak, dėl ko mums numirei pernai? ~
94 4|        daug raudodami biedžiai, ~Ak, žėlėk dieve, baisingą sukatą
95 4|         į mus žiūrėdami braškin.~Ak kad jie lietuviškai kalbėti
96 4|       irgi pablogt taip greitai?~Ak, kaip veikiai žmogiškos
97 4|      glūpais dar būdami, žaidėm.~Ak, kur dingot, ak, jūs jaunos
98 4|          žaidėm.~Ak, kur dingot, ak, jūs jaunos mūsų dienelės!~
99 4|          mus raudinę tankiai.~   Ak niekingi jūs džiaugsmai