Part

 1 1|         dievą, ~O išaušus jau, kad mes iš patalo kopam, ~Kartais
 2 1|        dyvins tavo sutaikyms! ~Kad mes rudenyj ar žiemos čėse pasislėpę ~
 3 1|     nesirodai, ~Bet taip jau, kaip mes, tamsoj pasislėpusi lindai ~
 4 1|    sapnuodama gaudai. ~O štai, kad mes vėl linksmi pavasarį švenčiam ~
 5 1|     pasislėpus pradedi juoktis, ~O mes daug prisivargę jau į patalą
 6 1|       šūtką. ~O kad kartais kobotą mes tavo pamatom, ~Tai tu mums
 7 1|      skiauturę rodo;~O kad kartais mes jo glūpą girdime kalbą, ~
 8 1|            Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim."~Štai tuojaus
 9 1|      susilėkę jam pasirodė:~,,Štai mes, jūs tarnai! Ką velys jūsų
10 1|           velys jūsų malonė?" - ~,,Mes, - atsiliepdams jiems erelis, -
11 1|         sau iškadą padaro. ~Juk ir mes visi, glūpi dar būdami snargliai, ~
12 1|      niekniekių glūpų prasimanėm. ~Mes vaikai ant ūlyčių krūvoms
13 1|            šiame sviete.~   Juk ir mes, dar A, B, C nemokėdami
14 1|         nusitraukei. ~Žinom juk ir mes, koktu, kad kaip nusidėję ~
15 1|            ir didelę bėdą. ~Juk ir mes, kaip tu, šime sviete vos
16 1|       liaukis;~Juk dar čėso yr, ir mes atliksime darbus. ~Žinom
17 1|    pramanyti, ~Taip gyvenkit, kaip mes, tėvai jūsų gyvenom. ~Vis
18 1|        mums nereik nusigėdėt, ~Kad mes, būriškus jau vėl nusitverdami
19 1|            taip jau pasidaro, ~Kad mes, po darbų naštoms didei
20 1|         Rods, - tarė Blėkius, - ką mes pernai sau nusipelnėm ~Ir
21 1|          Taip išsituštino jau, kad mes, kasydami galvas,~Vos jau
22 1|           dešrelės su lašinėliais,~Mes kone verkiam jau, kasdien
23 1|          Jekė mest pasisiūlo.~O ką mes ar aus, kad verpt ir lenkt
24 2|     pusnuogis kasdien pasirodo.~   Mes lietuvninkai vyžoti, mes
25 2|           Mes lietuvninkai vyžoti, mes nabagėliai ~Ponams ir tarnams
26 2|            tingėdami penis.~O štai mes, mieste per nieką laikomi
27 2|      niekings mūsų veikalas amžio.~Mes silpni daiktai, kaip švents
28 2|        mums biedniems pasidaro.~   Mes (taip pons, kaip būrs),
29 2|           liepei padaryti;~Ir, kad mes apalpę bei vaitodami dirbom,~
30 2|         gručę ~Taip, kaip biedžiai mes, kasdien į vėdarą kištų ~
31 2|            jie rods dar taip, kaip mes, nepažindami dievą,~Daug
32 2|           prasimanė.~Ogi dabar jau mes, krikščionims būdami prūsai,~
33 2|        krikščionims būdami prūsai,~Mes lietuvninkai taip baisiai
34 2|            Taip žiema pasibaigs, o mes nuogi pasiliksim."~   ,,
35 2|            Jekė, - ~Moters! ar jau mes visai pasiduosime gėdai? ~
36 2|        mergoms, laikykite burnas. ~Mes, kaip užveizdai ir ponai
37 2|           mus atgrįžti pradėjo ~Ir mes būriškai laukus įdirbt susibėgom. ~
38 2|          su sūriais ~Baigės jau, o mes prastus išvirdami kąsnius ~
39 2|            vėl pamaži prasidėjo,~O mes tuo gardžiai ką virt ir
40 2|            visi pilnoki pastojo~Ir mes vėl šmotus grečnus išvirdami
41 3|            pavasario dienos, ~Kaip mes, pirmąsyk stubos atverdami
42 3| pasilinksmint.~Ale nedingokit, kad mes dėl alaso mielo ~Ar dėl
43 3|          jus šeriame tvartuos;~Ne, mes dėl mėsos tiktai jūsų giriame
44 3|             Būriškus štukius, kaip mes, pramanydami juokias. ~Būrų
45 3|         kad riebius imate kąsnius?~Mes suskretę būrai, mes vyžoti
46 3|       kąsnius?~Mes suskretę būrai, mes vyžoti nabagai,~Šen ir ten
47 3|         yra pramanyta;~Juk permier mes biedžiai ant laukų prisivargom ~
48 3|     įžarstytas daug kepino kiaušę.~Mes besidovydami daugsyk kruopas
49 3|         kramtydami valgėm.~Tankiai mes tvanke prastai maišydami
50 3|            vis ritosi srovės. ~Ak, mes biedžiai, ak, visur didei
51 3|        taip dosniai dovanoja, ~Kad mes jas tikt vis kaip kiaulės
52 3|               Žinom juk visi, kaip mes nuoginteli gemam, ~Taip
53 3|        Taip didžiausias pons, kaip mes, vyžoti nabagai, ~Ciesorius
54 3|       kiemo mūsų paguitų! ~Juk jau mes visi smirdėt dėl juma pradėjom! ~
55 3|         pasirodo.~   Klumpės, kaip mes vokiškai kalbėdami sakom, ~
56 3|          mūsų nelabs nusibastė!~   Mes lietuvninkai, pirm to nepažindami
57 4|        pamokino.~Taipgi dabar, kur mes pirm to pavasarį linksmą ~
58 4|            jus išgandina šalčiai. ~Mes, kad mus žiemys per daug
59 4|         tais pačiais užsidengiat. ~Mes, kad saulė mums per daugel
60 4|       nučiuožęs, ~Padarynėms, kaip mes, visokius vogdavai uosius! ~
61 4|            Ir jau rūbais mūs, kaip mes, vilkėti pagavo; ~Tikt margų
62 4|            Žinot, kad ugnis, kurią mes skildami darom, ~Daug naudos
63 4|       liepsna, klausykit tikt, kad mes nedabojam, ~Daug, ak, daug
64 4|     kasdien dar gal nusiduoti,~Kad mes, kaip tūls vokietis, prastodami
65 4|       vieną. ~Žinot juk visi, kokį mes urdelį turim ~Ir kaip vyriausybė
66 4|       mišias laikydami, barė, ~Kad mes ponams, kaip mums reik,
67 4|       klausyt nenorėjai, ~Kad tave mes visi viernai graudendami
68 4|           negal be jo ponavoti, ~O mes būrai vėl be jo negalime
69 4|           pernai? ~Žinot juk, kaip mes, per daug raudodami biedžiai, ~
70 4|           žioplys tur savo davadą.~Mes lietuvninkai barščius ir
71 4|           Juk ne pirmas mets, kaip mes gyvendami vargstam, ~Irgi
72 4|            nusitversite darbus.~   Mes, surukę diedai, mes gi,
73 4|                Mes, surukę diedai, mes gi, kuproti nabagai, ~Mes
74 4|          mes gi, kuproti nabagai, ~Mes taip jau, kaip jūs, ant
75 4|           biedniems pasidarė,~Kaip mes, vaikesčiais glūpais dar
76 4|            Ant laukai šalti, kurių mes nugarą minkštą ~Vasarą rėžėm
77 4|    pažadėjęs~Ir surokavęs yr, kaip mes dar sviete nebuvom.~Bet
78 4|           dievo~Vasara rodysis, ir mes vėl šilumą jausim.~Čėso
79 4|      geradėji!~Tu pirm amžių, kaip mes dar dūmot negalėjom,~Jau
80 4|         Jau išmislijai, kaip kartą mes prasidėsim ~Ir ko mums reikės,
81 4|            jus išlaikyt pažadėjo. ~Mes griešni siratos, mes biedni
82 4|    pažadėjo. ~Mes griešni siratos, mes biedni nabagėliai ~Rods
83 4|       galėsi.~Ką mums vasara duos, mes rods numanyti negalim, ~
84 4|           mums reikės, surokavęs. ~Mes glūpi daiktai n'išmanom
85 4|      bedugniai mums pasirodo, ~Kad mes kartais per giliai pasidrąsinę
86 4|           vėl jau vasara rasis ~Ir mes vėlei ant laukų trūsinėdami