Part

 1 1|      šauną garbina dainą, ~Kad tu mums dyvus linksmų lakštingalų
 2 1|         mes tavo pamatom, ~Tai tu mums nei žvirblis būriškas pasirodai. ~
 3 1|           Imk drąsa, nečėdyk, kas mums birbina galvas. ~Valgyk
 4 1|       Mažu ką neprietelius žmogus mums numušė šaudams ~Ar kytriai,
 5 1|          Irgi bičiulių bei genčių mums numuša daugel. ~Kartais
 6 1|          taip paukščiams, taip ir mums pasidaro,~Irgi be vargo
 7 1|     slaptoms paragaudams, ~Sau ir mums nabagėliams daug padarei
 8 1|          prisakymą dievo, ~Sau ir mums padarei vargus ir didelę
 9 1|             Žinom juk, ką jaučiai mums rėplodami riekia, ~Kuinai
10 1|     pasilikus, ~Ir kad vis miegot mums būtų sviete paskirta. ~Ogi
11 1|       kasmets šūdinėdams, ~Sau ir mums, lietuvninkams, padarei
12 1|          Su grečnoms gaspadinėms, mums nereik nusigėdėt, ~Kad mes,
13 1|            Ak mano gaidūs! juk ir mums taip jau pasidaro, ~Kad
14 1|         kąsnelį, ~Ik ruduo po tam mums duos riebiaus pasivalgyt.~   
15 1|        valgai. ~Ai! kaip daug jie mums per metą skalsina duonos. ~
16 2|           dar juo dailiaus uždėts mums sekasi darbas.~   ,,Rods, -
17 2|       silpni daiktai, kaip švents mums praneša Dovyds,~Nei žolelės
18 2|            Taip, iš viso taip, ir mums biedniems pasidaro.~   Mes (
19 2| užsigeistų.~   Ale ką mačija? čia mums nereik nusidyvit. ~Amtsrots
20 2|           pon amtsrot, ak! dėl ko mums numirei pernai? ~Ak, su
21 2|         pon amtsrot miels! dėl ko mums numirei pernai?~   ,,Stui, -
22 2|        nuoglai pasidėdams, ~Ašarų mums per daug ir raudą didę padarė. ~
23 2|           Krizas, - rods dar daug mums reiks pasipurtint,~Ik visur
24 2|           debesių prasiplatin.~Ką mums rūp Plaučiūns - tesižino
25 2|          gloda.~O ką veiksim, kad mums reiks į baudžiavą trauktis~
26 2|        nesuprantat, ~Kokią sau ir mums visiems padarysite gėdą,~
27 2|         dabar tikt šungrybiai dar mums pasiliko.~O ką gi veiksim,
28 2|           svietą visą sutvėrė ~Ir mums žmogiškus, ūmus bei razumą
29 2|          vėl dosniai pamylėjo,~Ir mums duonos daug, o bandai pašaro
30 2|      šilumą jautėm~Ir gaivinančią mums dievs vėl vasarą davė,~Tuo
31 2|          amstrots mūs maloningas ~Mums jūsų mylistą šį kartą paliepė
32 2|      baikim ~Ir prieš rudenį, kas mums reiks, nugamint n'užsimirškim." ~ ~      
33 3|           Vei kasdien daugiaus ji mums savo spindulį slepia;~O
34 3|         Kur pirm du kuinu lengvai mums pavežė naštą, ~Jaugi dabar
35 3|   paminėjam, ~Lygiai taip prašoko mums su vasara džiaugsmas. ~Ogi
36 3|    slėptis. ~Taip laukai pasiliko mums visur gedulingi, ~Irgi grožybės
37 3|          kvapeliais!~Vei ką sodai mums margai žydėdami rodė, ~O
38 3|       žydėdami rodė, ~O ką vasara mums po tam augindama siūlė, ~
39 3|        kalbą, ~Kad ant apjuoko ji mums yra pramanyta;~Juk permier
40 3|         atlikt trūsinėjom! ~Lytus mums daugsyk taip dirbant nugarą
41 3|      Prakaito taip daug nuo veido mums nulašėjo, ~Kad per nosį
42 3|          juk dievs dosnus gėrybes mums dovanoja, ~Kad nusimūčiję
43 3|          Kad nusimūčiję bei, kaip mums reik, trūsinėję, ~Vėl atsigautumbim,
44 3|          Lyg kaip tikras vokietis mums gėdą padaro. ~Daug tarp
45 3|           tam dievs savo gėrybes ~Mums kasdien ir taip dosniai
46 3|           ponams.~Juk žinai, kaip mums kasmets reik mezliavą mielą ~
47 3|           Savo bėdas ir išgąsčius mums pranešė kartais. ~Juk vos
48 3|           ką Krizas, sens žmogus, mums pranešė pernai.~   Pyvo
49 3|         Taip ant svieto jau, kaip mums švents praneša raštas, ~
50 3|         Lietuvai ir lietuvninkams mums gėdą padaro. ~Ak lietuvninkai,
51 3|    peržiemavoję,~Grečną zopostėlį mums dar pasilikusį matom?~   
52 3|           paliaukim!~O dieve duok mums, kad, šventes visas nulydėję ~
53 4|     paukšteliai mieli, jums, taip mums pasidarė, ~Ir taip jus,
54 4|      užsidengiat. ~Mes, kad saulė mums per daugel nugarą kaitin, ~
55 4|          žiemy, susimilk, padaryk mums provą!~Juk ne daugio reik,
56 4|        būrai girt nesigėdės. ~Juk mums dievs aštriai, kaip žinom,
57 4|           šiaip, nei taip prigaut mums nedavė valią. ~Kad Dočys
58 4|         negerai, kad dievs ugnelę mums dovanojo?~   Bet ir malkos
59 4|          kad virt užsigeidę, ~Kas mums reik, nei šio, nei to nerastume
60 4|          ugnies skaistums, kursai mums žibina stubą~Ir, kad verdam
61 4|         Ar žiemos čėse, kad reik, mums kakalį šildo, ~Ta liepsna,
62 4|       žėlėk dieve, pasidarė, ~Tai mums per pietus kasdien dar gal
63 4|         nustekenot, ~Kad paskiaus mums ėst reiks žiurkes irgi pelėdas."~   
64 4|       barė, ~Kad mes ponams, kaip mums reik, klausyt nenorėjom.~
65 4|          dabar žiūrėkit tikt, kas mums pasidarė! ~Ak Dočy, Dočy,
66 4|        Žinom juk visi, kas pernai mums pasidarė, ~Kaip, žėlėk dieve,
67 4|     nabašninks ~Numirdams nuoglai mums raudą didę padarė. ~Ak,
68 4|           pon amtsrot, ak, dėl ko mums numirei pernai? ~Žinot juk,
69 4|     nederėsim ~Irgi karaliui, kas mums reik, atlikt negalėsim?~
70 4|           atlikt negalėsim?~Ūkius mums atims ir nešt lieps ubagų
71 4|     stumdyt.~Žinom juk visi, kaip mums biedniems pasidarė,~Kaip
72 4|          grožybes jūsų sudarkė,~O mums, diedams, jau vainiką žilą
73 4|     vargus taip jau nulydėjom.~Ką mums naujas mets ir vėl atkopdama
74 4|        užsikloję ~Irgi nerodo, ką mums dievs dosnings pažadėjęs~
75 4|       kartą mes prasidėsim ~Ir ko mums reikės, kad šviesą šią pamatysim.~
76 4|          šviesą šią pamatysim.~Tu mums sąnarius ir ūmus visus dovanojai ~
77 4|         mūsų tėtuti, ~Nieks negal mums tekt, ką miela vasara žada. ~
78 4|         ką miela vasara žada. ~Ką mums mačys priprovos, ką mūsų
79 4|          mus išlaikyti galėsi.~Ką mums vasara duos, mes rods numanyti
80 4|            Bet tu jau žinai, kiek mums reikės, surokavęs. ~Mes
81 4|       tavo mislys neigi bedugniai mums pasirodo, ~Kad mes kartais