Part

 1 1|   besidžiaugiant jam štai jau ir jo gaspadinė ~Iš šaltos gaspados
 2 1|       parnešė glėbį;~O gaspadinė jo pūstynes mandagiai lopė. ~
 3 1|          rodo;~O kad kartais mes jo glūpą girdime kalbą, ~Tai
 4 1|       ans klastorius, ir pelėda, jo dumčius, ~Ir varnai su varnoms,
 5 1|       nusigando, ~Kad šikšniniai jo sparnai jau lėkt n'įgalėjo;~
 6 1|        Tikt girdėk, kaip kiaulės jo bei alkanos ožkos ~Graudžiai
 7 1|    kasdien nušukavo, ~Ik išmokai jo penkias kiaules surokuoti;~
 8 1|          jis ir ašarų verkė, ~Ik jo daglą puskuilį su penketa
 9 1|         gėdies Bleberio namo ~Ir jo viežlybą, bei vertą niekini
10 1|        pas Kasparą bėgau ~Ir pas jo vartus naujus, kepurę nuvožęs, ~
11 1|       tuojaus pas upę nušoko ~Ir jo pridergtas buksvas su kultuve
12 1|         kol gyvs nepadarė, ~O ir jo tėvs Stepas taip gyvent
13 1|        kad jam daugsyk seilėdams jo liežuvėlis ~Iš karštų nasrų
14 2|         lygus,~Iš kurio žiedelis jo pirmiaus išsilukštin,~Ik
15 2|  baudžiavą siunčia ~Ir iš staldų jo išgramdyt mėžinį liepia. ~
16 2|  širdings buvo pons, kad kožnas, jo paminėdams, ~Dar vis verkia:
17 2|         Ak! išties ir verts, kad jo kasdien paminėtų ~Ir kad
18 2|         kasdien paminėtų ~Ir kad jo vaikų vaikai paminėdami
19 2|            Keikesčių niekados iš jo burnos nesulaukėm;~Ir kad
20 2|  guiniodams, gandina žmones;~Ale jo tarnas Diksas dar baisiaus
21 2|       taip glūpai nedarytų, ~Kad jo tėvs jį būt mūsų darbus
22 2|         Taip aš, valandą viernai jo kaimenę ganęs~Ir dėl smarvių
23 2|         Tuo taipo nusigąsta, kad jo padreba kiškos;~O štai toks
24 2|     piautuvu kirto;~Bet kaimynai jo rugius jau buvo suvalę, ~
25 2|       drąsa pasakydams,~Dyvijaus jo kalbai, tuo nuo jo nusigręžęs. ~
26 2|      Dyvijaus jo kalbai, tuo nuo jo nusigręžęs. ~Sako rods mieste,
27 2|          Nės didei biednų širdis jo gailisi būrų. ~Taigi dabar
28 3|      miegodami matom,~Ogi pabudę jo po tam trumpai paminėjam, ~
29 3|       namą. ~Krizas irgi močiutė jo, surukusi boba, ~Gėrėjos
30 3|       porą matydams, ~Ale bobutė jo, dėl to didei nusigandus,~
31 3|       pasileido. ~Pons ir tarnas jo peklon tikt bėga, tikt bėga. ~
32 3|          mokina. ~Dievs ir žodis jo, bažnyčių mūsų grožybės,~
33 3|         apjekino poną, ~O tarnai jo be drausmės kekšaudami juokias. ~
34 3|         Ciesorius taip jau, kaip jo skaroti padonai;~Ubags taip,
35 3|          pasturgalį šluostyt ~Ir jo vystyklus biaurius su vandeniu
36 3|        skylėtą mučę nuvožęs,~Dėl jo žaibo lėts pas šaltą kakalį
37 3|        biedžių ~Ar besišypsodams jo prastą niekina namą."~   ,,
38 3|        karčius žilus ant sprando jo pamatydams,~Su dūsavimais
39 3|   klampodams žengt nenujėgia,~Aš jo taip gailiuos, kad kartais
40 3|       didei džiaugiuos, tą trūsą jo pamatydams;~Ir, kad žiemą
41 3|        jam pasiliko, ~Irgi namai jo nei pūstynė jau pasirodo.~   
42 3|          Sako daug žmonių, kurie jo šiupinį valgė,~Kad jisai
43 3|     karčemą bėga. ~Bet moteriškė jo, linų grįžtes nusinešus ~
44 3|   įnešdino greitai. ~Bet Enskys, jo klapčius, daug paliavotų
45 3|  nepažino. ~Ar dyvai, kad svotai jo, dosniai primyleti, ~Kūmų
46 3|   nesvietiškai pagadino, ~Kad jį jo vaikai lovyj vos parnešė
47 3|       vos parnešė gyvą.~   Pimė, jo pati, dėl to didei nusigandus,~
48 3|          vis globodama verkė ~Ir jo kiaušę permuštą mazgodama
49 3|      kribždėti pradėjo.~   Pimė, jo moteriškė, su kitoms moteriškėms ~
50 3|       tepalėliais ~Mostyt tuo ir jo žaizdas aptvert susirinko;~
51 3|       išmėtęs,~Tuo vaikus, kurie jo stervą buvo suvalę,~Dūkdams
52 3|      vargu Tėvemūsų mokėdams,~Ir jo pusbrolis, nei tiek skaityt
53 3|         Ir pons Kristus pats bei jo mokintinių raštai, ~Kad
54 4|         trinka, ~Taip kad garsas jo toli galvoj atsiliepia. ~
55 4|        vyžas įsinerdams ~Koliojo jo darbus ir jo madarą skystą. ~
56 4| įsinerdams ~Koliojo jo darbus ir jo madarą skystą. ~Bet ir ponai,
57 4|    rudenio barės ~Ir su šalčiais jo šlapius nudegino darbus, ~
58 4|      linksmą ~Šventėm ir žoleles jo margas sau nusiskynėm, ~
59 4|       pavitodams ~Ir, kaip būdas jo, žnairioms į Kubą žiūrėdams, -~
60 4|          svietą! ~Pons ir tarnas jo peklon tikt bėga, tikt bėga. ~
61 4|  lietuvninką nabagėlį ~Išdarkai, jo šelmystes visas pasakydams ? ~
62 4|  supleškino pernai, ~Kad iš namo jo vos kuolas viens pasiliko.~   
63 4|    eidams, ~Ben nepadyvykit jam, jo pamatydami skrandą,~Ir kad
64 4|     Dočio neprieteliaus ir varnų jo paminėjo. ~Amtsrots su tarnais,
65 4|         nabagėlį gandina būrą;~O jo dumčius Daugkalba, toks
66 4|    kibint ~Ir tylėk, kad dumčius jo tau muša per ausį. ~Dumplės
67 4|          daugel ašarų verkė,~Kad jo slūginės ir bernai visi
68 4|          visi nusigando. ~Tarnas jo Šlapjurgis su merga Susukate~
69 4|   gandina žiedžių. ~Bet dumčiuks jo, kurs kasdien jam patalą
70 4|     liktis užsidegęs, ~Sako, kad jo pons daugsyk didei nusigandęs ~
71 4|         jam bilduks pasirodo ~Ir jo skrynę su skarbais į kaminą
72 4|          Kartais keikė taip, kad jo vaikai nusigando, ~O vėl
73 4|          bedejuojant,~Štai viens jo tarnų pargrįžęs jam pasirodė~
74 4|       dūsauti paliovė. ~Bet kaip jo tarnai, kiek yr, surokuoti
75 4|      sirgo;~O būrus visus, kurie jo pardavė grūdus, ~Liepė todėl
76 4|        Ponai žemės šios negal be jo ponavoti, ~O mes būrai vėl
77 4|    ponavoti, ~O mes būrai vėl be jo negalime vargti. ~Kožnas
78 4|      reik daug dienų, ik pumpurs jo prasilukštin~Ir savo paslėptą
79 4|       nulydėjom metą~Ir visokius jo vargus taip jau nulydėjom.~